- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- e2YT-202-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00942-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A., E. A., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laima Jašmontienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų ir bendravimo platformą zoom) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. A., A. A., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradėdamas faktiškai valdyti jis priėmė po sutuoktinės R. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą. Nurodė, kad mirus sutuoktinei pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos ir emocinio streso. Be to, visas santuokos metu įgytas turtas buvo įregistruotas jo vardu. Nors pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą jis priėmė faktiniu valdymu, t. y. po sutuoktinės mirties priėmė visus namų apyvokos daiktus, toliau rūpinosi likusiais žemės sklypais, juose vykdė sėjomainą, šienavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam yra reikalingas siekiant įgyvendinti įpėdinio teises ir įregistruoti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime su pareiškimu sutiko, bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. A. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad po mamos R. A. mirties visu likusiu turtu rūpinosi jos tėvas A. A.. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. A. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Patvirtino aplinkybę, kad po mamos R. A. mirties visu likusiu turtu rūpinosi jos tėvas A. A..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. A. atstovė advokato padėjėja Laima Jašmontienė (prisijungusi posėdyje nuotoliniu būdu) pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad jai šiuo metu 18 m., ji gyvena kartu su tėčiu (A. A.), kuris rūpinasi ja ir namais. Kai mirė mama ji tebebuvo nepilnametė. Žino, kad jai, kaip nepilnametei, priklausė mamos palikimo dalis. Su tėčiu apie tai buvo kalbama, bet jai mamos palikimo nereikia, ji net nežinotų, ką su juo daryti. Nori, jog viskas liktų tėčiui, nes jis viskuo ir rūpinosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. A. ir R. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų – E. A. ir A. A.. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė santuokos metų įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 6785/13694 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Visi šie žemės sklypai VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruoti pareiškėjo vardu. R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. A. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. A. ir R. A. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas tik pareiškėjo vardu, tačiau sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). A. A. po sutuoktinės R. A. mirties toliau rūpinosi likusiu turtu, kaip pats teigė pareiškime, priėmė visus namų apyvokos daiktus, šienavo žemės sklypus, vykdė juose sėjomainą ir pan. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiosios vaikai, šioje byloje suinteresuoti asmenys, E. A. ir A. A.. Pripažintina, kad pareiškėjo A. A. veiksmų pobūdis rodo, kad jis perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininku.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, būdamas R. A. įstatyminiu įpėdiniu, priėmė po R. A. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.