Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-906-640/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
2A-906-640/2020
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01391-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės Šiluma“
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-906-640/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01391-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.2.8.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės Šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 713,14 Eur skolos, 16,47 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. skolinga už šildymą 713,14 Eur. Paaiškino, kad jai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo (duomenys neskelbtini) rajone“ pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ir (duomenys neskelbtini) kaimo vartotojams, bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusi su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo teikti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei D. R..

3. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės D. R. 713,14 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (713,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ naudai. priteisė iš atsakovės D. R. 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

5. Nustatė, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau ji per minėtą laikotarpį liko skolinga ieškovei 713,14 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsakovė yra abonentas – fizinis asmuo, naudojantys energiją savo buitinėms reikmėms, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis su ja buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo - pardavimo. Taigi, atsakovė privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovės reikalavimus laikė pagrįstais ir juos tenkino – priteisė 713,14 Eur skolą už nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

8. Teismo nuomone, ieškovė yra namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, be to ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už tiekiamą šilumos energiją. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Be to, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo už akių 8 punkte, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Taigi, konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Kitoks Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punkto aiškinimas prieštarautų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta, todėl konkretus delspinigių dydis atsakovei nebuvo nustatytas. Esant tokiai situacijai, teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti delspinigius.

9. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (713,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat, patenkinęs ieškovės reikalavimus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 21,50 Eur žyminį mokestį (visa ieškovės reikalavimų suma – 729,61 Eur, ieškovei priteista 713,14 Eur, kas sudaro 97,74 procentus visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 22 Eur; kadangi patenkinami 97,74 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 22 Eur x 97,74 % = 21,50 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė UAB „Ukmergės šiluma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - priteisti iš D. R. UAB „Ukmergės šiluma“ naudai 713,14 Eur nesumokėtos skolos už šildymą, 16,47 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

11.1 Ieškovė teisėtai ir laikydamasi visų teisės aktų teikė atsakovei priklausančiam turtui šildymo, karšto vandens paslaugas ir pateikė mokėjimo pranešimus apmokėjimui. Atsakovė savo pareigos atsiskaityti nevykdė. Taigi, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko ieškovė, negalėdama naudotis jai priklausančiais pinigais, patiria nuostolius, todėl atsakovė ieškovei turi mokėti sutartyje ar įstatyme numatytus delspinigius. 2012 m. rugsėjo 7 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinta Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, taip pat numatyta buitiniams šilumos vartotojams, laiku neatsiskaičiusiems su paslaugų tiekėju, iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Nepasirašius sutarties su UAB „Ukmergės šiluma“ vartotojams konkliudentiniais veiksmais galioja standartinės sąlygos.

11.2 Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas žyminio mokesčio dydį, dėl jo nepriteistino skirtumo turėjo nepriimti jokio sprendimo. Taigi, sprendimas nėra išbaigtas. Jei UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį, sprendime už akių prašoma priteisti 21,50 Eur, tai skirtumas pagal teisingumą turėtų būti susigrąžinimas iš VMI, tačiau sprendime nenurodoma, ką daryti su nepriteistina žyminio mokesčio dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nustatyta, kad UAB „Ukmergės šiluma“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 713,14 Eur skolos, 16,47 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 713,14 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (713,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir valstybės naudai 3,50 Eur išlaidas, o likusią ieškinio dalį atmetė. Apeliantė UAB „Ukmergės šiluma“ nesutinka su sprendimu už akių, dalyje dėl delspinigių priteisimo, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista ne tik nesumokėta skola už šildymą, bet ir delspinigiai, palūkanos ir visos bylinėjimosi išlaidos.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei D. R.. Atsakovei už nurodytu laikotarpiu neatsiskaičius su ieškove, ieškovė priskaičiavo 713,14 Eur skolos už butui tiekiamą šilumos energiją bei 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 16,47 Eur. Atsakovė su ieškove nėra sudariusi rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties.

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 16,47 Eur delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepatenka į asmenų, galinčių reikalauti delspinigių ratą.

17. Pažymėtina, jog delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius, negu nustatyta įstatyme.

18. Kaip minėta, konkrečiu atveju, ieškovė teikė šilumos energijos paslaugas atsakovei, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Tarp ieškovės ir atsakovės rašytine forma šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nėra ginčo dėl faktinio energijos tiekimo, nurodytu laikotarpiu.

19. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

20. Visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip lex generalis reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kiti teisės aktai.

21. Remiantis CK 6.383 straipsnio 3 dalimi, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji. Kartu ši sutartis laikoma ir vartojimo sutartimi, kuriai taikomos CK 6.188 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų sutarčių atsiradimą lėmė aplinkybė, jog Lietuvos ūkyje veikia ne viena natūrali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras ūkio šakas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Tai valstybė daro išleisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisykles, esminės privalomos tokių sutarčių sąlygos. Taigi viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnioji sutartinio santykio šalis – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

22. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį šalims ir nesudarius rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

23. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalies prasme šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia Teisės aktų registre. To paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

24. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. Nr. 1-173, patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

26. Bylos duomenimis, ieškovė informavo atsakovę dėl skaičiuojamų delspinigių siųsdama pranešimą dėl paslaugų apmokėjimo.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, bei nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, tenkinant ieškovės reikalavimus pilna apimtimi, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis) bei 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 713,14 Eur (septynis šimtus trylika eurų 14 centų) skolos, 16,47 Eur (šešiolika eurų 47 centus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (729,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės D. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta Veniulytė-Jankūnienė