- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2-695-810/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00492-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ atstovams K. S. ir advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Grasta“ patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl įsakymo panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Grasta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 27095,86 Lt žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 4-7).
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. priešieškiniu (t. 2, b.l. 3-6) prašo panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ 2013-04-04 įsakymą Nr. DA-25, kaip neteisėtą; pripažinti A. S. darbo sutarties Nr. 838 (2010-07-22) nutraukimą pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir negaliojančiu; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013-04-04 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti išeitinę 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką – 1000 Lt; bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį (t. 2, b.l. 20-23) ieškovė nurodė, kad UAB „Grasta“ su atsakovu 2010 m. liepos 22 d. sudarė darbo sutartį Nr. 838, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Grasta“ Kaišiadorių kieto kuro sandėlį sandėlio vedėjo pareigose. Su atsakovu 2010 m. liepos 22 d. buvo sudaryta individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2013 m. vasario 23 d. buvo sudarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę dirba puse etato. 2013 m. balandžio 4 d. atsakovas ieškovei pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, todėl 2013 m. balandžio 4 d. ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. INV-04 buvo sudaryta inventorizacinė komisija, kuri 2013-04-04 aktu nustatė 4,889 tonų anglies DOM ir 44,620 tonų anglies DPK-50-100 (bendrai 49,509 tonų anglies) trūkumą. Ieškovei pareikalavus pateikti paaiškinimą dėl trūkumo, atsakovas paaiškinime nurodė, kad trūkumas susidarė dėl įtariamų vagysčių iš sandėlio. Tačiau ieškovės teigimu, sandėlis buvo aptvertas tvora, todėl ieškovė atsakovui sudarė tinkamas sąlygas saugoti materialines vertybes. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK nėra gavusi jokių atsakovo pranešimų apie vagystes iš sandėlio. Atsižvelgiant į tai, kad sandėlyje, kuriame dirbo atsakovas, buvo rastas trūkumas, 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 25 atsakovas nuo 2013 m. balandžio 4 d. atleistas iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio vedėjo pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (LR DK 235 str. 2 d. 7 p.) už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė nurodė, kad, sutinkamai su Pelno mokesčio įstatymo 23 str. 1 ir 2 d., rastą trūkumą sumažinus leistinu 1 proc. natūralios netekties nuostolių dydžiu, trūkumą sudaro 48,549 tonos, kas pinigine išraiška įsigijimo kaina sudaro 17264,91 Lt ir 21 proc. PVM – 3625,64 Lt. Bendra tiesioginių nuostolių suma – 20890,55 Lt. Ieškovė, pardavusi trūkstamą anglies kiekį, būtų gavusi 27095,86 Lt, todėl negautas pajamas sudaro 6205,31 Lt (27095,86 Lt – 20890,55 Lt). Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 27095,86 Lt žalos, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos, atlyginimo. Atsiliepime į priešieškinį (t. 2, b.l. 20-23) ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė nesilaikė nuobaudų skyrimo procedūros, kuri yra privaloma: prieš skiriant nuobaudą nebuvo pareikalauta, kad darbuotojas paaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovės teigimu, ieškovės pateiktas į bylą atsakovo paaiškinimas patvirtina, kad toks paaiškinimas buvo pareikalautas. Be to, nors atsakovas teigia, jog jis nebuvo supažindintas su įsakymu, ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo supažindintas su įsakymu, tačiau atsisakė jį pasirašyti ir paimti įsakymo kopiją. Ieškovės teigimu, inventorizacijos metu nustatytas akmens anglies trūkumas patvirtina, kad A. S. nevykdė savo pareigos saugoti prisiimtas vertybes ir jo veika atitinka turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymius, dėl ko atsakovui pagrįstai buvo taikyta drausminė nuobauda atleidimas. Atsakovas sutinkamai su pasirašytos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto a papunkčiu įsipareigojo tausoti vertybes, kurios jam buvo perduotos. Nustatytas trūkumas įrodo, kad atsakovas, būdamas materialiai atsakingas, nesaugojo materialinių vertybių, nevykdė savo pareigų, prisiimtų materialinės atsakomybės sutartyje. Ieškovės teigimu, nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, nes drausminė nuobauda atsakovui buvo skirta remiantis 2013 m. balandžio 4 d. inventorizavimo aprašu. Ieškovė nurodė, kad priešieškinio argumentai, jog ieškovė neužtikrino turto apsaugos, yra nepagrįsti, nes aplinkybę, jog buvo užtikrinta turto apsauga, patvirtina 2012 m. gruodžio 28 d. aktas. Atsakovo nurodytas priešieškinio argumentas, kad trūkumas galėjo atsirasti dėl vagysčių, prieštarauja atsargų inventorizacijos aprašams, kuriuos ieškovas yra pasirašęs ir iš kurių matyti, kad atlikus inventorizaciją po ieškovo rašyto 2012 m. gruodžio 20 d. pranešimo buvo rastas 1,41 tonos anglies trūkumas, kas atitinka leistiną natūralią netektį, nes, sutinkamai su Pelno mokesčio įstatymo 23 str. 1 ir 2 d., nuo rasto trūkumo leistini 1 proc. natūralios netekties nuostoliai. Ieškovė nurodė, kad inventorizacijos bendrovėje buvo atliekamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintomis inventorizacijos taisyklėmis, jų 35 punktu, kuris nustato, kad supilto į krūvas turto svoris (arba apimtis) nustatomas jį išmatavus ir techniniais skaičiavimais. Atsakovo teiginius, kad anglies kiekis buvo apskaičiuojamas iš akies, paneigia akmens anglies matavimo ir skaičiavimo aktai, kuriuose atsakovas nenurodė savo nesutikimo su matavimo rezultatais. Atsakovo teiginį, kad priimant akmens anglį nebuvo galima jos pasverti, paneigia svarstyklių patikros pažymėjimas. Kaip nurodo ieškovė, nepagrįstas atsakovo argumentas, kad 2013-04-04 aikštelėje anglies nebuvo, nes direktorius dar anksčiau nurodęs anglį išparduoti, o likutį, apie 3 tonas, 2013-04-03 išvežė į Kauną.
2013 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo ginčo bylą Nr. DGKS Nr. 3262, nusprendė ieškovės UAB “Grasta” prašymą atsakovui A. S. dėl 27095,86 Lt žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovė nesutinka su komisijos išvada, kad nėra atsakovo atsakomybės sąlygų. Ieškovės teigimu, žala ieškovei atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi atsakovas, prisiėmęs pareigą tausoti ir saugoti materialines vertybes, šias vertybes iššvaistė ir neišsaugojo, ko pasėkoje atsirado šių vertybių trūkumas. Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusio trūkumo yra priežastinis ryšys, kadangi, jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, trūkumas būtų neatsiradęs. Atsakovo kaltė preziumuojama, ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai ir žala atsirado dėl netinkamos darbinės veiklos vykdymo. Atsakovo ir komisijos argumentai, kad darbdavys neužtikrino sąlygų, yra nepagrįsti, kadangi teritorija, kurioje laikoma anglis, yra aptverta, per laikotarpį nuo paskutinės inventorizacijos 2013-01-08 iki trūkumo nustatymo nebuvo nustatyti jokie vagystės faktai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. ir jo atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 41-44), atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3, b.l. 137-138) atsakovas nurodė, kad A. S. su UAB „Grasta“ 2010-07-22 sudarė darbo sutartį Nr. 838, pagal kurią buvo priimtas dirbti sandėlio vedėju į Kaišiadorių kieto kuro sandėlį (Sutarties 1.1 punktas). Sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, mokant vieną kartą per mėnesį, 13 dieną (3 punktas). Konkreti darbo užmokesčio suma sutartyje nenurodyta, tačiau šalys žodžiu susitarė, kad bus mokama minimali mėnesio alga. Sutarties 5 punktu buvo nustatyta, kad darbo dienos trukmė yra 8 valandos, 40 valandų darbo savaitė, 5 darbo dienų savaitė. Sutartis įsigaliojo tą pačią dieną, darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2010-07-23. 2013-02-22 buvo padarytas sutarties pakeitimas ir nustatyta, kad ieškovas dirba 0,5 etato, nuo 11 val. iki 15 val. Šis pakeitimas nebuvo įrašytas į ieškovo darbo sutarties egzempliorių. A. S. tiesioginis darbas buvo priimti anglį ir ją parduoti klientams. A. S. pažymėjo, kad aikštelė, kurioje dirbo atsakovas, ir įmonė laikė anglis, buvo neaptverta ir po darbo valandų nesaugoma. 2012 metais, atsakovui einant atostogų, atsakovo iniciatyva darbdavys įrengė tvorą, tačiau nei apsaugos kamerų, nei apsaugos darbuotojų po darbo valandų darbdavys nesamdė. Į aikštelę anglis buvo vežama dideliais kiekiais, jos pasverti prieš priimant nebuvo jokios galimybės, kadangi nebuvo priemonių. Anglies apskaita vyko pasitikėjimo pagrindais, ji buvo matuojama „iš akies“. Ieškovas pasirašydavo priėmimo dokumentus faktiškai negalėdamas patikrinti, kiek atvežta anglies. A. S. teigimu, UAB „Grasta“ direktorius K. S., atvykęs į aikštelę anglies likutį apskaičiuodavo „iš akies“, pagal esamos anglies aukštį ir plotį, į A. S. pastabas nereagavo. Kadangi darbdavys neužtikrino techninių darbo priemonių tiksliai anglies apskaitai vykdyti, ji buvo vykdoma tik pagal pateiktus dokumentus ir „iš akies“ preliminariai įvertinant, kiek anglies galėtų būti. Be to, laikotarpiu, kol A. S. dirbo pas ieškovą, anglis buvo dažnai vagiama. Apie kiekvieną A. S. žinomą vagystės faktą jis telefonu informuodavo direktorių K. S. ir kviesdavo policijos pareigūnus. Ilgainiui policijos pareigūnai į pranešimus apie vagystes pradėjo nereaguoti ir pasiūlė įmonei imtis saugumo priemonių. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 229 str. numato, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Kadangi ieškovas UAB “Grasta” nereagavo į A. S. pasiūlymus ir prašymus sutvarkyti darbo vietą, imtis saugumo priemonių, atsakovas ieškovui 2013-04-04 pateikė pareiškimą atleisti jį iš darbo nuo 2013-04-04 pačiam prašant. 2013-04-04 į aikštelę atvykęs direktorius K. S. apžiūrėjo A. S. darbo vietą ir nurodė, kad atsakovo iš darbo neatleis. Tuo metu anglies aikštelėje nebebuvo, nes direktorius dar anksčiau buvo nutaręs anglį išparduoti, o apie 3 tonų likutis direktoriaus nurodymu 2013-04-03 buvo išvežtas į Kauną. 2013-04-09 A. S. kreipėsi į Sodrą, kur sužinojo, jog yra atleistas iš darbo 2013-04-04 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsakovo teigimu, aikštelėje niekada nebuvo atliekama inventorizacija, anglis buvo matuojama iš akies, todėl su nurodytais duomenimis, jog 2013-04-04 anglies trūkumas buvo už 17264,91 Lt, atsakovas nesutinka, kadangi visiškai neaišku, kuo remiantis buvo atlikti skaičiavimai. Be to, nebuvo įvertinti vagystės faktai, apie kuriuos direktorius buvo nuolat informuojamas. Atsakovo teigimu, 2013-04-19 A. S. buvo atsiųstas 2013-04-04 įsakymas Nr. DA-25 “Dėl atleidimo iš darbo“ ir 2012-04-04 inventorizacijos aktas. Įsakyme nurodyta, kad „atleisti A. S. nuo 2013 m. balandžio 04 d. iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio vedėjo pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 7 p.), tai yra už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą”. Pagrindas: inventorizacijos aktas, paaiškinimas. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytas pagrindas – neva atsakovo veiksmuose yra veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššsvaitymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, yra visiškai nepagrįstas, kadangi jis jokių panašių veiksmų neatliko, dirbo sąžiningai, ieškovo interesais, pagal turimas darbo priemones. Viso darbo atsakovo įmonėje metu ieškovė nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų, priešingai, 2013-02-22 ieškovui pranešus, kad darbo sąlygos yra nepakenčiamos ir jis nori išeiti iš darbo, ieškovas įkalbėjo atsakovą likti dirbti nors pusę etato, kol išsiparduos anglį. Iš pateikto ieškovės 2012-04-04 materialinių vertybių inventorizacijos rezultatų palyginimo žiniaraščio visiškai neaišku, kodėl ieškovė atleido iš darbo atsakovą remiantis šiuo aktu, nes, pirma, atsakovui apie nurodytą inventorizaciją nebuvo žinoma, jis su ja nebuvo supažindintas, antra, jei ir būtų padarytas pažeidimas, remiantis LR DK 241 str. 2 d., negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsakovas neprašo grąžinti jį į darbą pas ieškovę, prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat išeitinę 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo įmonėje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos materialinių vertybių apsaugojimui, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad akmens anglies trūkumas susidarė dėl atsakovo veiksmų, mano, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovų, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 2010-07-22 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 838 (t. 1, b.l. 9-11), pagal kurią atsakovas A. S. nuo 2010-07-23 buvo priimtas dirbti UAB „Grasta“ Kaišiadorių kieto kuro sandėlio vedėju. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, mokant vieną kartą per mėnesį 13 dieną (Sutarties 3 punktas). Konkreti darbo užmokesčio suma sutartyje nebuvo nurodyta, tačiau šalys žodžiu susitarė, kad bus mokama minimali mėnesinė alga, kuri tuo metu buvo 800,00 Lt . Taip pat sutarties 5 punktu buvo nustatyta, kad darbo dienos trukmė yra 8 valandos, 40 valandų darbo savaitė, 5 darbo dienų savaitė. 2013-02-25 buvo padarytas sutarties pakeitimas ir nustatyta, kad atsakovas dirba 0,5 etato nuo 11 val. iki 15 val.
2010-07-22 tarp ieškovės ir atsakovo A. S. buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės (t. 1, b.l. 12), kurios 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas, užimantis sandėlio vedėjo pareigas, arba dirbantis darbą, susijusį su jam perduotų vertybių saugojimu, pardavimu, sandėliavimu, pervežimu, įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotą materialinių vertybių išsaugojimą. Jis privalo: tausoti materialines vertybes, kurias darbdavys perdavė jam saugoti, priimti, išduoti ar pervežti ir imtis priemonių nuostoliams išvengti; laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gręsiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui; vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, taip pat nustatyta tvarka sudaryti ir pristatyti ataskaitas apie jų kitimą ir likučius; dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijose. Šios sutarties 2 punktu darbdavys įsipareigojo sudaryti darbuotojui būtinas normalias darbo ir jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas; supažindinti darbuotoją su norminiais aktais, reglamentuojančiais darbininkų ir tarnautojų materialinę atsakomybę už darbuotojo padarytus nuostolius, taip pat su perduotų jam materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo), pervežimo, naudojimo gamybos procese normatyvais ir taisyklėmis; nustatyta tvarka atlikti materialinių vertybių inventorizaciją.
UAB „Grasta“ direktoriaus 2013-04-04 įsakymu Nr. INV-04 sudaryta komisija materialinių vertybių inventorizacijai Kaišiadorių kieto kuro sandėlyje atlikti (t. 1, b.l. 13). 2013-04-04 surašytas atsargų inventorizacijos aprašas Nr. 0404/2013 (t. 1, b.l. 14-16), kuriame nurodyta, kad yra 4,889 tonų anglies DOM trūkumas, 44,62 tonų anglies DPK 50-100 trūkumas, bendrai 17569,92 Lt vertės materialinių vertybių trūkumas. 2013-04-04 sandėlio vedėjas A. S. pateikė ieškovės direktoriui paaiškinimą (t. 1, b.l. 17), kuriame nurodė, kad inventorizacijos metu nustatytas akmens anglies trūkumas susidarė dėl įtariamų vagysčių iš sandėlio. 2013-04-04 UAB „Grasta“ direktoriaus įsakymu Nr. DA-25 (t. 1, b.l. 18) A. S. nuo 2013 m. balandžio 4 d. atleistas iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio vedėjo pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 7 p.), tai yra už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Ieškovė UAB „Grasta“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovui A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 34-35). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. DGKS-3262 (t. 3, b.l. 14-26) ieškovės UAB „Grasta“ prašymas atsakovui A. S. dėl 27095,86 Lt materialinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Darbo ginčų komisija sprendė, kad ieškovė tinkamai neįrodė, kad 27095,86 Lt žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtos veikos. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Dėl ieškinio reikalavimų
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės buvusiam darbdaviui.
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. DK 253 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), 5 punkte - netinkamo materialinių vertybių saugojimo, 6 punkte – dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos, 8 punkte – kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos nustatytos DK 254 straipsnyje, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai žala padaryta tyčia, 3 punkte – tuo atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011).
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis atsakovas UAB „Grasta“ dirbo sandėlio vedėju Kaišiadorių kieto kuro sandėlyje nuo 2010-07-22 iki 2013-04-04. Priimant į darbą jis pasirašė darbo sutartį ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Tačiau A. S. nebuvo pasirašytinai supažindintas su sandėlio vedėjo pareiginiais nuostatais (t. 3, b.l. 75-77), tvarka ir būdais, kaip užtikrinti vertybių saugumą, kaip pranešti darbdaviui apie aplinkybes, kurios gresia jam patikėtam turtui. Pažymėtina, kad darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 4 d.). Supažindinti darbuotoją su norminiais aktais, reglamentuojančiais darbininkų ir tarnautojų materialinę atsakomybę už darbuotojo padarytus nuostolius, taip pat su perduotų jam materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo), pervežimo, naudojimo gamybos procese normatyvais ir taisyklėmis darbdavys UAB „Grasta“ įsipareigojo ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos su A. S., 2 punkto b papunkčiu. Taip pat darbdavys šios sutarties 2 punkto a papunkčiu įsipareigojo sudaryti darbuotojui normalias darbo ir jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas.
Atsakovo A. S. paaiškinimai, liudytojų D. Ž., S. S., R. Š., Stasiūnienės parodymai, A. S. pranešimai Kaišiadorių rajono policijos komisariatui (t. 3, 118-130), A. S. pranešimas ieškovės direktoriui apie įkirptą tvorą (t. 3, b.l. 64) patvirtina, kad net ir 2012 metais ieškovės įmonei aptvėrus Kaišiadorių kieto kuro sandėlio ir aikštelės teritoriją, ir toliau vyko akmens anglies vagystės. Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ne kartą yra informavęs UAB „Grasta“ direktorių apie galimų vagysčių atvejus iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio ir aikštelės teritorijos, siūlė direktoriui įrengti filmavimo kameras, tokiu būdu apsaugoti teritoriją nuo galimų vagysčių, tuo pačiu direktorius galėtų stebėti ir sandėlio vedėjo A. S. darbą, tačiau direktorius K. S. į šiuos pasiūlymus nereagavo, į policijos pareigūnus su pareiškimais dėl vagysčių nesikreipė. Būtent dėl nuolatinių akmens anglies vagysčių atsakovas, kaip jis nurodė, apsisprendė išeiti iš darbo. Liudytojas D. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš A. S. girdėjo apie vagystes 2012 metais iš sandėlio teritorijos. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip iš sandėlio teritorijos maišais buvo vagiama akmens anglis, nes aikštelės tvora yra silpna, ją galima perlipti arba perpjovus įlysti. Liudytojas R. Š. taip pat patvirtino, kad žinojo iš A. S. apie vagystes iš aikštelės, be to, pats liudytojas matė skyles aikštelės tvoroje. Liudytoja Stasiūnienė teismo posėdžio metu parodė, kad jai buvo žinoma iš sutuoktinio A. S. apie akmens anglies vagystes, nes A. S. dėl to norėjo išeiti iš darbo. Ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas (t. 2, b.l. 11-112), patvirtinančias, kad Kaišiadorių kieto kuro sandėlio ir aikštelės teritorija yra aptverta vieline tvora, tačiau, kaip matyti iš fotonuotraukų, tvora yra vielos, lengvai pažeidžiama, todėl akivaizdu, jog bendrovės turto tinkamai apsaugai reikalingos ir kitos apsaugos priemonės. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aikštelė po darbo valandų buvo saugoma sargo, ar joje buvo įrengta signalizacija, filmavimo kameros. Priešingai – ieškovės direktorius patvirtino, kad teritorijos sargas nesaugo, filmavimo kameros ar apsaugos sistema neįrengta. Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina tikėtina išvada, kad akmens anglis iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio teritorijos buvo vagiama.
Kaip nurodė ieškovės atstovai, 2013-04-04 inventorizacijos metu nustatytas trūkumas atsirado laikotarpiu nuo 2013-01-08, kuomet buvo atlikta metinė inventorizacija, iki 2013-04-04. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas A. S. laikotarpiu nuo 2013-01-28 iki 2013-02-22 sirgo (t. 2, b.l. 12, t. 3, b.l. 105). Duomenų, jog laikotarpiu, kuomet atsakovas sirgo, sandėlio vedėjo pareigas ėjo kitas priskirtas asmuo, ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kada konkrečiai Kaišiadorių kieto kuro sandėlyje buvo pastebėtas ženkliai sumažėjęs akmens anglies likutis. Kaip matyti iš Atsargų inventorizacijos aprašo Nr. 13.11 (t. 3, b.l. 43-46), 2013-01-08 Kaišiadorių kieto kuro sandėlyje bendrai buvo rasta 112,119 t. anglies. Materialinės apyskaitos duomenimis (t. 3, b.l. 66) 2013 m. balandžio mėnesį akmens anglies likutis buvo 49,509 t. Todėl neaišku, kokiu būdu per tokį trumpą beveik trijų mėnesiu laikotarpį, kurio dalį – beveik mėnesį laiko atsakovas sirgo, susidarė toks didelis akmens anglies trūkumas. Ieškovės atstovas K. S. paaiškinimo metu nurodė, kad akmens anglies trūkumas susidarė dėl to, kad A. S., prekiaudamas anglimi, gautus pinigus pasisavindavo, neišmušdamas kasos kvito. Tačiau nė vieno šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo ieškovė nepateikė.
Nagrinėjamoje byloje yra tam tikrų duomenų, kad pas ieškovę nustatytas 48,509 t akmens anglies trūkumas, tačiau duomenų apie tai, kada konkrečiai ir dėl kokių priežasčių akmens anglis dingo, byloje nėra. Iš atsargų inventorizacijos aprašo Nr. 13.11 (t. 3, b.l. 43-45) matyti, kad 2013-01-18 atlikus Kaišiadorių kieto kuro sandėlio inventorizaciją, buvo nustatytas faktinis 23,799 tonų anglies DOM likutis, kuris net trimis skaičiais po kablelio atitinka likutį, nustatytą buhalteriniais duomenimis, kas, atsižvelgiant į natūralią netektį, faktiškai yra neįmanoma. Pažymėtina tai, kad 2013-01-08 inventorizacijos metu nustatytas dyzelinio kuro faktinis likutis taip pat net dviem skaičiais po kablelio atitinka buhalterinį kuro likutį, nors liudytojais apklausti inventorizaciją atlikę ieškovės darbuotojai nurodė, kad kuras talpose inventorizacijų metu matuojamas „iš akies“. Iš 2013-01-08 akmens anglies matavimo ir skaičiavimo akto (t. 3, b.l. 46) matyti, kad fiksuojant matavimo duomenis, perimetras buvo nurodytas net trimis skaičiais po kablelio, tai yra milimetrų tikslumu, kas atliekant tokio pobūdžio matavimus yra neįmanoma. Tas pats pasakytina ir apie 2012-04-30 materialinių vertybių inventorizacijos apraše Nr. INV-07 (t. 3, b.l. 132-135), materialinėse apyskaitose (t. 3, b.l. 90-93) užfiksuotus duomenis, pagal kuriuos sandėlyje ir jo teritorijoje rastų vertybių likučiai net trimis skaičiais po kablelio atitinka buhalteriniais duomenimis nustatytą likutį.
Įvertinęs matavimų ir skaičiavimų duomenis, atsakovo A. S. paaiškinimą, jog inventorizacijos realiai Kaišiadorių kieto kuro sandėlyje nebuvo atliekamos, o aprašuose nurodomi buhalterijos pateikti duomenys, liudytojo K. L., dirbančio ieškovės įmonėje, parodymus, jog jis nėra matęs, kad šiuo metu sandėlio vedėja dirbanti A. R., matuotų akmens anglį centimetru, teismas daro tikėtiną išvadą, kad inventorizacijos, tame tarpe ir 2013-01-08 inventorizacija, realiai nebuvo atliekamos. Nors ieškovės atstovas K. S., liudytojai V. T., A. M., I. S., R. P. nurodė priešingas aplinkybes, jog inventorizacijos buvo atliekamos sandėlio teritorijoje, tačiau įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į tai, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja rašytiniuose dokumentuose užfiksuotiems, taip pat atsakovo nurodytiems duomenims, teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja. Teismo konstatuota aplinkybė, kad inventorizacijos įmonėje buvo atliekamos tik buhalterinių duomenų pagalba, neatliekant faktinių likučių skaičiavimų, duoda pagrindo abejoti ieškovės nustatyto akmens anglies trūkumo Kaišiadorių kieto kuro sandėlyje realumu bei laiko neįrodyta aplinkybę, kad anglies trūkumas susidarė nuo 2013-01-08 iki 2013-04-04.
Be to, pažymėtina, kad akmens anglies trūkumas pagal apskaitos duomenis nėra pakankamas patvirtinimas, kad iš tikrųjų yra padaryta žala, nes nepaneigta, kad tai gali būti apskaitos klaidos ar netikslumai. Ieškovė nepateikė į bylą perdavimo akto, patvirtinančio materialinių vertybių perdavimą atsakovui A. S., jam įsidarbinus ieškovės įmonėje, taip pat nepateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad finansinėse apyskaitose, inventorizacijų aprašuose fiksuojami akmens anglies kiekiai buvo iš tikrųjų pasirašytinai perduoti atsakovui A. S. jam einant sandėlio vedėjo pareigas. Aplinkybė, jog atsakovas materialinėse apyskaitose nurodydavo akmens anglies likučius, nepatvirtina fakto, kad nurodytas akmens anglies likutis faktiškai buvo aikštelėje, nes, kaip nurodė atsakovas, apyskaitose jis nurodydavo buhalterinius duomenis, bet ne faktinius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas mokėsi Kaišiadorių žemės ūkio mokykloje, neturi vidurinio išsilavinimo. Esant prieštaringiems atsakovo ir liudytojų parodymams bei byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės įmonėje nustatytas akmens anglies trūkumas iš tiesų yra realus, o ne tik buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tačiau net ir pripažinus, kad akmens anglies trūkumas yra realus, ieškovė turi įrodyti ir kitas materialinės atsakomybės sąlygas.
Sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės yra būtina nustatyti jo atliktą neteisėtą veiką, kuri turėtų būti priežastis žalai atsirasti. Ieškovė teigia, kad atsakovas buvo priimtas dirbti sandėlio vedėjo pareigose, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl jis ir turi atlyginti žalą, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėta veika, ieškovė nenurodė. Neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje sandėlio vedėju, netinkamai atliko savo pareigas, atvirkščiai, jis ne kartą kreipėsi Kaišiadorių raj. policijos komisariatą su pranešimais apie galimas vagystes iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio, 2012-12-28 pranešė UAB „Grasta“ direktoriui apie sugadintą tvorą, kuria buvo aptverta sandėlio ir aikštelės teritorija, tačiau pats darbdavys į pranešimus nereagavo ir nesiėmė priemonių ieškovės įmonei priklausančiam turtui apsaugoti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, sandėlio darbo organizavimo tvarka ar taisyklėmis. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju pats UAB „Grasta“ vadovas neužtikrino tinkamos materialinių vertybių, šiuo atveju akmens anglies, apsaugos: kieto kuro sandėlis ir aikštelė buvo aptverti vielos tvora, atsakovui sergant 2013-01-28 – 2013-02-22 laikotarpiu, Kaišiadorių kieto kuro sandėlis ir aikštelė buvo palikti be priežiūros, atsakovui susirgus, nebuvo atlikta inventorizacija tikslu nustatyti atsargų likučius minėtai dienai (2013-01-28), nors, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti ieškovės darbuotojai, dalyvavę atliekant inventorizacijas, inventorizacijos buvo atliekamos per vieną dieną, matavimai ir skaičiavimai nesudėtingi, inventorizacija ir vertybių perdavimas atsakovui grįžus į darbą po ligos nebuvo atliekamas, atsakovui nuo 2013-02-22 dirbant ne visą darbo dieną (nuo 11.00 val. iki 15.00 val.), kitą paros dalį teritorija nebuvo saugoma.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo ir kaltės atsirado akmens anglies trūkumas, kad tas trūkumas realus. Ieškovei neįrodžius šių sąlygų, kitų dviejų materialinės atsakomybės sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla) įrodinėjimas yra neaktualus, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 d. numatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.).
Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011).
Ieškovė UAB „Grasta“ 2013-04-04 įsakymu Nr. DA-25 atleido atsakovą A. S. iš Kaišiadorių kieto kuro sandėlio vedėjo pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 7 p.) už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įsakymas atleisti atsakovą iš užimamų pareigų buvo priimtas remiantis 2013 m. balandžio 4 d. inventorizacijos aktu.
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurio vienkartinį įvykdymą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 str. 1 d. O būtent – tai toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. šiurkščiu darbo pažeidimu laikoma: veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Duomenys apie atsakovo A. S. padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris ieškovės nėra nurodytas, tačiau siejamas su 2013-04-04 inventorizacijos metu nustatytu akmens anglies trūkumu, yra pagrįsti tik paties darbdavio paaiškinimais ir darbdavio parengtais išvestiniais dokumentais bei su darbdaviu susijusių liudytojų parodymais. Jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo A. S. kaltę dėl ieškovės konstatuoto akmens anglies trūkumo, ieškovė nepateikė. Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismo nuomone, dėl konstatuoto akmens anglies trūkumo yra kaltas darbdavys – UAB „Grasta“, nes nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių įmonės turtui apsaugoti. Byloje nenustatyta, kad A. S. būtų pažeidęs kokią nors įmonėje nustatytą tvarką ar teisės aktų reikalavimus, vien tik konstatuotas akmens anglies trūkumas nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Todėl UAB „Grasta“ direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. DA-25 panaikinamas ir iš dalies taikomos neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos DK 297 str. 3-4 d.
Atsakovas neprašo grąžinti jį į ankstesnį darbą, nurodo, kad 2013 m. balandžio 4 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013-04-04 (DK 127 str.). Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas K. S. paaiškino, kad atsakovas prašymo atleisti jį iš darbo pačiam prašant ieškovei nepateikė, tačiau šią aplinkybę ieškovė pripažino patikslintame ieškinio pareiškime (t. 3, b.l. 4-5), nurodydama, kad inventorizacija buvo atliekama, kadangi atsakovas 2013 m. balandžio 4 d. ieškovei pateikė prašymą atleisti jį iš sandėlininko pareigų savo noru. Todėl teismas laiko šią aplinkybę įrodyta. Kadangi ieškovas buvo išreiškęs valią išeiti iš darbo UAB „Grasta“ pačiam prašant, prašymo, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, atšaukti neketino, grąžinti į darbą pas ieškovę jis neprašo, todėl atsakovas į darbą negrąžinamas, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu.
Be to, įvertinus faktą, kad atsakovas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį su UAB „Grasta“, pateikdamas darbdaviui pareiškimą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. balandžio 4 d., vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2013-04-04) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir išeitinė išmoka nepriteistini (DK 297 str. 4 d., 140 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.), o valstybės naudai iš ieškovės priteistina 144 Lt žyminio mokesčio ir 79,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.) (t. 1, b.l. 31-32).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti UAB „Grasta“ 2013-04-04 įsakymą Nr. DA-25.
Pripažinti darbo sutarties nutraukimą UAB „Grasta“ vadovo 2013 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. DA-25 pagrindu neteisėtu ir laikyti, kad 2010 m. liepos 22 d. darbo sutartis Nr. 838, sudaryta tarp darbuotojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Grasta“, juridinio asmens kodas 134702890, yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Grasta“ 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 79,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r.) priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ne didesnei kaip 30408,86 Lt (trisdešimties tūkstančių keturių šimtų aštuonių litų 86 ct) sumai areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.