- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eCIK-1241/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00647-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- UAB „Autobazar“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2023 m. gruodžio 27 d. paduotu atsakovės UAB „Autobazar“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. galutiniu sprendimu nusprendė pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. preliminarų sprendimą ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2022 m. birželio 14 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. 306591 sudarytą tarp ieškovės UAB „Gileda“ ir atsakovės UAB „Autobazar“.
Priteisti ieškovei UAB „Gileda“ iš atsakovės UAB „Autobazar“ 890 Eur daikto kainą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 890 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įpareigoti atsakovę UAB „Autobazar“ per 20 dienų priimti iš ieškovės UAB „Gileda“ naudotas autodetales (pagal užsakymo Nr. 306591) – X-TRAIL T32 20R priekinį televizorių, radiatorių, balkį, ventiliatorių, pasirašant nurodytų prekių grąžinimo aktą“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Autobazar“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, nevertino ieškovės (pirkėjos) pareigų. Atsakovės skelbime buvo aiškiai nurodyta, kurio modelio „Nissan“ automobiliui yra skirtos prekės. Nepaisant to, kad ieškovei priklauso visai kito modelio „Nissan“ automobilis, ieškovė vis tiek nusprendė įsigyti prekes. Teismai neįvertino šios aplinkybes, o vietoje to iškėlė atsakovės (pardavėjos) pareigą suteikti tinkamą konsultaciją ieškovei prieš nuotoliniu būdu įsigyjant prekes. Tačiau tokia pardavėjo pareiga įstatyme nėra įtvirtinta, o atsakovės pirkimo sąlygose ir taisyklėse nurodyta pirkėjo teisė pasikonsultuoti, tačiau nenurodyta, kad pardavėjas tokiu būdu turi pareigą išrinkti konkrečią prekę ir pritaikyti ją pirkėjo transporto priemonei. Todėl teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimais sutartiniuose pirkimo-pardavimo santykiuose (CK 6.327 straipsnio 2 dalis; 6.331 straipsnio 2 dalis).
2. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas). Atsakovė atskleidė ieškovei informaciją apie pagrindines prekių savybes, t. y. kad prekės yra tinkamos „Nissan X-Trail“ automobilio modeliui. Todėl aplinkybė, kad prekės nebuvo tinkamos „Nissan Qashqai“ automobiliui, ieškovei buvo žinoma, ir tai šalina atsakovės atsakomybę (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir tokiu būdu netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su pardavėjo ir pirkėjo pareigomis sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.
3. Vertindami, kad atsakovė turėjo pareigą pakonsultuoti ieškovę prieš įsigyjant prekes, teismai konstatavo, kad šią pareigą atsakovė atliko netinkamai. Tačiau tokia išvada padaryta remiantis vien tik ieškovės vadovo žodiniais paaiškinimais, nesant byloje jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
4. Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškovės teisės nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nesivadovavo ir nevertino ieškovės laikymosi prieš įsigyjant prekes interneto svetainės pirkimo sąlygų ir taisyklių, nors su tokiomis taisyklėmis ieškovė sutiko. Vietoje to, teismai vertino vien tik skelbime nurodytą abstrakčią informaciją. Apeliacinės instancijos teismas skelbime nurodytą informaciją vertino atsietai nuo interneto svetainės taisyklių ir nurodė, kad ieškovė buvo suklaidinta. Tokiu būdu teismas iškreipė šalių sutartinių santykių pusiausvyrą ir traktavo ieškovę de facto kaip vartotoją, nors ieškovė yra juridinis asmuo. Tai lėmė, kad teismai be pagrindo nevertino pirkimo taisyklių kaip sudėtinės šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalies.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti O. R. 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 213.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.