Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei, Kristinai Matjošaitienei, Amandai Viktoravičiūtei, Ingridai Lipinskei, Gabijai Volodzkaitei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Š., jo gynėjams advokatui D. P. ir advokato padėjėjai D. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo P. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui P. Š. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

2. VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 30 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 137 475,27 Eur. Šią nepriemoką sudaro Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GMP) 120 592,96 Eur, 15 344,64 Eur GMP delspinigiai, 1,19 Eur pelno mokesčio delspinigiai, Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) 1 286 Eur, 250,48 Eur PVM delspinigiai. Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB ir Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“. Nuo 2023 m. kovo 23 d. atlikti didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitų, pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, t. y. 1) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB: 2023 m. kovo 23 d. pervesta 1 361,25 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis – 20 271,78 Eur, 2023 m. kovo 23 d. – 1 361,25 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis – 20 271,78 Eur, 2023 m. kovo 23 d. – 2 117, 5 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 20 271,78 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. – 20 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 32 475,26 Eur. 2) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“: 2023 m. birželio 15 d. pervesta 4 235 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 53 204,93 Eur, 2023 m. birželio 29 d. – 10 000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 68 340,19 Eur, 2023 m. liepos 31 d. – 4 235 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 62 475,27 Eur, 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 3 630 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 63 891,08 Eur, 2023 m. rugsėjo 27 d. – 5 082 Eur UAB „(duomenys neskelbtini), mokestinės nepriemokos dydis 76 353,37 Eur, 2023 m. spalio 6 d. – 5 000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 79 446,31 Eur, 2023 m. spalio 12 d. – 4 235 Eur, mokestinės nepriemokos dydis 79 046,31 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. – 5 082 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 87 626,19 Eur, 2023 m. gruodžio 15 d. – 5 082 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 93 372,11 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. – 5 082 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 97 666,73 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. – 4 235 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 97 666,73 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. – 4 235 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 97 666,73 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. – 4 235 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokestinės nepriemokos dydis 97 666,73 Eur. P. Š., būdamas įmonės vadovu ir žinodamas apie įsiskolinimus valstybės biudžetui, galimai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, teises, kadangi atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI bei galimai pažeidė jos interesus.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartimi pagal pareiškėjos VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena P. Š., atžvilgiu pagal Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. teismo posėdžio metu Nurodė, kad su VMI pareiškimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad įmonei buhalteriją tvarkė išorinė įmonė, įmonė buhalterės neturėjo. Įmonės tikslas buvo vykdyti Europinius projektus, įmonė buvo startuotis. Nebuvo tikslo pažeisti kažkieno interesų. Mokėjimus atliko pagal įsipareigojimus, tikslo VMI nemokėti nebuvo. Per vadovavimo laikotarpį buvo sumokėti 76 000 Eur mokesčių. Nurodė, kad įmonės vadovu buvo nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. įmonės pavadinimas vadovavimo laikotarpius buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai nebuvo vadovus įmonės pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ofiso nuoma, abu 2023 m. kovo 23 d. pavedimai už nuomą. Neatsimena, ar buvo kitų įsipareigojimų, kuriuos turėjo mokėti. Versle visada būna einamųjų mokėjimų. Šių pavedimų atlikimo metu VMI skolos nebuvo. Dėl VMI nurodomos mokestinės nepriemokos, nurodė, kad nebuvo skolos. Dėl iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos mokėjimų 2023 m. kovo 23 d. atlikto pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kadangi vykdė Europinį projektą, ši įmonė teikė konsultacijas dėl Europos sąjungos finansavimo ir gavimo, administravimą, tai sąskaitos už administravimą. Šio mokėjimo atlikimo metu VMI skolos nebuvo. Dėl 2023 m. balandžio 24 d. 20 000 Eur pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ši įmonė buvo mažasis projekto partneris, kartu teikė projektą. Paaiškino, kad projektas buvo mokslinė eksperimentinė plėtra, tai turėjo būti mokslinis partneris arba įmonė partneris, kuris turi mokslininką darbuotoją. Buvo pasirinkta įmonė, kurioje dirbo keturi mokslininkai. Visos paramos turėjo būti skirta už projekto įgyvendinimą 38 procentai. Skolos VMI šio mokėjimo metu nebuvo. Dėl iš AS „Citadele banka“ sąskaitos mokėjimų paaiškino, kad 2023 m. birželio 15 d. pervestų 4 235 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai įmonė, kuri teikė įmonei internetinių svetainių optimizavimo paieškos sistemų paslaugas, su marketingu dirbo. Tai irgi būtina projekto dalis buvo. Pagal projektą turėjo pareigą atsikaityti su partneriais. Visi mokėjimai atlikti projekto įgyvendinimui. Dėl 2023 m. birželio 29 d. 10 000 Eur mokėjimo MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tai taip pat su projektu susijęs mokėjimas, kadangi pirko išorines programavimo paslaugas pagal projektą. 2023 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas vėl už tas pačias paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taip pat įmonės partneris, tai programavimo darbai. Kiti mokėjimai MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tą patį projektą tą patys mokėjimai už tokias paslaugas. Mokėjimai atlikti po2023 m. lapkričio 30 d. buvo atlikti, kai jis jau nebebuvo vadovas, neturėjo prieigos prie įmonės. Įmonės dokumentus baigęs vadovauti įmonei perdavė R. A.. Buvo vykdomas projektas su Inovacijų agentūra. Tikslas buvo išvystyti renginių platformą. Laimėtas konkursas 2022 m. pradžioje viduryje. Pagal projektą būtini mokėjimai visi šie mokėjimai, kurie nurodyti išskyrus nuomą. Mokėjimų eiliškumas klasikinis – pirmiausia darbuotojai, tada mokesčiai, tada tiekėjai. Jo vadovavimo laikotarpiu VMI buvo atlikdavo buhalterė. Ar buhalterė laikosi mokėjimų eiliškumo laikosi kiekvieno mokėjimo netikrindavo, buhaltere pasitikėjo, buvo duota užduotis, kad atsiskaitytų nurodyta eile. Dėl mokestinių nepriemokų nurodytų pareiškime, paaiškino, kad jo žiniomis skolų nebuvo. Kai pasibaigė jo vadovavimo laikotarpis žino, kad buvo tikslinimai kažkokie. Mokėjimų atlikimų metu jam nebuvo žinoma ir nebuvo nurodomų mokestinių nepriemokų. VMI asmeniškai nėra teikęs deklaracijų, tai darė buhalterė įmonės vardu. Įmonė dirbo pelningai jo vadovavimo laikotarpiu, įmonės finansinė padėtis vidutinė buvo. Nebuvo tokių atvejų, kad neužtektų lėšų su visais kreditoriais atsiskaityti. Mokėjimo pavedimus atlikdavo buhalterė. Dėl pradelstų mokėjimų įmonės kreditorių sąrašo neturėjo, nes nebuvo pradelstų mokėjimų. Negali atsakyti, ar buvo vėluojama teikti GPM deklaracijas už 2023 m. vasario, kovo, balandžio gegužės, liepos, rugsėjo, spalio mėnesius, ne jo kompetencija. O, ar būtų lėšų sumokėti, nurodė, kad savalaikiai mokėjimai buvo vykdomi, vėlavimų nebuvo, ginčų su kreditoriais nebuvo. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo didžiausias įmonės pelningumas. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonės turas buvo trumpalaikis, didžiausias turtas, kurį kaupė intelektinė nuosavybė, įmonės kuriamas produktas. Balansinė vertė buvo lygi sumai gautai paramos iš agentūros, tai vertės virš milijono vienas vienas ar venas du. Iki jo vadovavimo įmonė vykdė dar kelis projektus ir jie susikaupė. Turtas turėjo sukaupti apie pusantro milijono, projekto vertė. Bendrovė gavo pajamas taip pat iš programavimo paslaugų. Pajamų šaltiniai buvo programavimo darbai iš išorinių įmonių, kurių buvo dvi – trys. Tai sudarydavo apie 14 000 Eur per mėnesį. Iš projektų subsidijos didžiausios buvo. Iš projektų per mėnesį sudarydavo apie 35-40 000 Eur per mėnesį. Tačiau ataskaitų teikimas buvo kas du mėnesius. Kas du mėnesius 70 000 – 80 000 Eur. Dėl 14 000 Eur per mėnesį gautų pajamų paaiškino, kad kiekvienam projektui buvo kiekviena atskira bankinė sąskaita. Kalbėjo apie mėnesius vidurkius, o ne konkrečiai gautus, nes ėmė metines pajamas ir dalino iš mėnesių skaičius. 14 000 Eur per mėnesį sumos banko sąskaitos išraše nėra, nes skaičiavo vidurkius. Kiek gavo pajamų iš kitos įmonės veiklos neatsimena. Nesuprato, kad atliekami pavedimai pažeidžia VMI ir kreditorių teises. Mokestines deklaracijas teikė išorinė buhalterė. 400 Eur suma įmonei nebuvo didelė. Iki vadovavimo šiai įmonei, turėjo vadovavimo patirties nuo 2008 m. Pradėdamas eiti direktoriaus pareigas buvo žinomi teisės aktų reikalavimai dėl mokėjimų kreditoriams eiliškumo. Buvo žinomos direktoriaus atsakomybės teisinės pasekmės dėl priimamų sprendimų. Įmonė, kiek žino buvo iškelta bankroto byla, dėl ko iškelta nežino, nes nevadovavo. Bankroto byloje nebuvo proceso dalyvis reikalavimų nebuvo pareikšta. Skolų vadovavimo metu nebuvo, pakankamai turėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais

5. Pareiškėjos VMI atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiandien įmonės mokestinė nepriemoka yra 127 475,27 Eur. VMI išsiuntė paklausimus bankams, kuriose atidarytos įmonės sąskaitos ir nustatė, kad bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o ne su VMI ir pažeidė atsikaitymų eiliškumą. VMI tapo žinoma, kad įmonės buvęs vadovas pažeidė atsikaitymų eilė, kai gauti banko sąskaitų išrašai 2024 m. spalio 16 d. AB „Swedbank”, o „Cidalele“ banko buvo gauta 2024 m. lapkričio 6 d. Patikrinimas pradėtas, kadangi bendrovė turėjo didelę mokestinę nepriemoką. 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškimas buvo pateiktas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, bylą iškelta 2025 m. kovo 20 d. Dėl mokėjimų nurodytų pareiškime, kurie atlikti po 2023 m. lapkričio 30 d. paaiškino, kad šie mokėjimai nurodyti, kadangi Mokesčių mokėtojų registre nurodytos dvi datos 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2024 m. sausio 10 d., todėl vadovavosi antra vadovavimo data. Juridinių asmenų registro netikrina, informaciją gauna iš Mokesčių mokėtojų registro, kadangi sujungtas su Juridinių asmenų registru. Mokesčių mokėtojų registro duomenis P. Š. vadovu iki kada buvo negali atsakyti, mato tik dvi datas 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2024 m. sausio 10 d. Nurodė, kad esant tokiam neaiškumui, P. Š. yra atsakingas už mokėjimus iki 2023 m. lapkričio 30 d. Naujas vadovas pradėjo vadovauti įmonei Mokesčių mokėtojų registro duomenimis taip pat nurodyta dvi datos 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. sausio 10 d. VMI interesus pažeidė visi pareiškime nurodyti mokėjimai. Patikslino, kad esant neaiškumui dėl vadovavimo P. Š. nepažeidžia VMI teisių ir jis neatsakingas už 2023 m. gruodžio 15 d. –UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 082 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. –UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 082 Eur, 2023 m. gruodžio 24 d. trys pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, po – 4 235 Eur. 2023 m. kovo 23 d. mokestinė nepriemokos buvo 20 271,78 Eur, suėjęs mokėjimo terminas, kada apskaičiuota negali pasakyti. Kitų mokėjimų negali pasakyti, bet apskaičiuota pagal vėliau pateiktas deklaracijas, likučių derinimo ataskaitos. VMI nepriemokos dydis buvo apskaičiuotos, kai buvo rengiamas pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo. P. Š. vadovavimo laikotarpiu VMI mokestinės nepriemokos nebuvo žinomos, nes patikslintos deklaracijos buvo gautos vėliau. Kas jas patikslino ir, kokiu pagrindu nurodė, kad reikia žiūrėti atskirai, bet kaip pavyzdys GPM deklaracija buvo pateikta 2024 m. birželio 9 d. už 2023 m. gegužės mėn., ir pateikė E. J.. Deklaracijas tikslino mokesčių mokėtojas 2024 m. įmonės vardu. VMI įmonei negali atsakyti, ar siuntė pranešimus dėl deklaracijų tikslinimo. Direktorius turi pateikti teisingas deklaracijas ir laiku pateikti. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui įstatyme nustatytais terminais turi pateikti deklaracijas. Kokiais terminais konkrečiai teikiamos VMI deklaracijos negali atsakyti. GPM mėnesines deklaracijos buvo pateiktos, tačiau vėliau patikslintos, tai vėlavimo nebuvo, tačiau akivaizdžiai mažesnės mokėtinos sumos nurodytos. Galima tikslinti deklaracijas, tačiau susiklosto tokiai situacija, kai bendrovė pirminėje deklaracijoje nurodo mažesnę sumą, tuomet VMI gali išieškoti tą sumą, jeigu savanoriškai nesumoka tos sumos, kai vėliau pateikia didesnės sumos deklaraciją, tada bendrovė neturi turto, nes nėra kur nukreipti išieškojimo ir VMI negali surinkti į biudžetą pajamų. Teigė, kad P. Š. atsakingas už tą mokestį laikotarpį, kuris jis vadovavo. Už 2023 m. lapkričio mėnesį mokėjimo terminas, jeigu pateikta 2023 m. gruodžio 13 d., kito mėnesio – gruodžio 15 d. VMI pirmą kartą kreipėsi dėl nepriemokos į įmonę 2024 m. balandžio 8 d. VMI interesai buvo pažeisti, kai buvo gauti banko sąskaitų išrašai, sužinojo apie mokėjimų pavedimus. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliekamas mokestinis patikrinimas. Jeigu nebūtų teiktą patikslintų deklaracijų, VMI nelaikytų, kad atlikti mokėjimai pažeidžia VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas. Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

7. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

8. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, kurios patiria laikinų finansinių sunkumų, t. y. neturinčioms pakankamai lėšų visiems joms pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reikalavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ji negalės ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę pinigines lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020 ir kt.).

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

10. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

11. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad P. Š. nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau Įmonė arba Bendrovė) direktoriaus pareigas (t 1. b. l. 154-159). Pareiškėjos VMI atstovo teigimu nėra aišku, iki kada ėjo P. Š. direktoriaus pareigas, t. y. ar iki 2023 m. lapkričio 30 d., ar iki 2024 m. sausio 10 d. Teismas pagrindo sutikti su pareiškėja neturi, kadangi Juridinių asmenų registro duomenims aiškiai įregistruota, kad P. Š. vadovo įgaliojimų laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registre nurodyta taip pat ir VMI nurodoma data 2024 m. sausio 10 d., tačiau ši data žymi juridinio fakto išviešinimo viešame registre datą, tačiau nereiškia, vadovo įgaliojimų pabaigos datos. Aktualūs duomenys apie juridinius asmenis yra registruojami Valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre, o ne Mokesčių mokėtojų registre. Tuo atveju, jeigu dėl kokių nors aplinkybių šie duomenys nesutampa su Juridinių asmenų registro duomenimis, pagrindo jais vadovautis nėra ir tokiu atveju reikia vadovautis Juridinių asmenų registro duomenimis.

12. Šiuo atveju pareiškime teigiama, kad P. Š. vadovavimo įmonei metu buvo atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d., kurie VMI vertinimu pažeidė jos interesus, kadangi buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

13. P. Š. gynėja baigiamosios kalbu prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl administracinės atsakomybės taikymo. Gynėjos teigimu pareiškėja senaties termino pradžią sieja su subjektyviu sužinojimo momentu, nurodydama, kad apie tariamą teisių pažeidimą sužinojo tik 2024 m. lapkričio 7 d., gavusi banko sąskaitų išrašus. Bylos aplinkybės neleidžia kvalifikuoti veikos kaip trunkamojo pažeidimo. Kiekvienas mokėjimas turi būti vertinamas atskirai, o ne kaip tęstinė veika. Pareiškėja nepagrįstai sieja senaties pradžią su savo faktiniu (subjektyviu) sužinojimu, nors turėjo objektyvią galimybę apie visas reikšmingas aplinkybes sužinoti gerokai anksčiau. Jokių aktyvių veiksmų dėl tariamo pažeidimo nustatymo nebuvo imtasi iki 2024 metų pabaigos (2024 m. lapkričio 7 d.), nors pareiškėja pirmąjį kreipimąsi į Bendrovę, kaip pati pripažino, inicijavo dar 2024 m. balandžio 8 d. (raštu dėl mokestinės nepriemokos priverstinio nurašymo). Pareiškėjos pasirinktas „sužinojimo momentas“ faktiškai priklauso tik nuo jos pačios valios, t. y. kada ji nusprendžia kreiptis į banką dėl papildomos informacijos gavimo.

14. Pareiškime dėl nuobaudos skyrimo senaties nurodoma, kad dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą gali nustatyti tik padariusi mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui. Padarius mokestinį patikrinimą ir jį baigus, nustatomi mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėja ATPK 506 (nuo 2017 m. sausio 1 d. — ANK 120 straipsnis) straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Daugiausiai ir didžiausių finansinių operacijų buvo vykdoma per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas, mano, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. lapkričio 7 d., kada VMI gavo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo informaciją apie piniginių lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose.

15. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-594/2026).

17. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016).

18. Šiuo atveju P. Š. inkriminuota VMI pareiškime nurodant, kad jis administracinėn atsakomybėn trauktinas už Įmonės atliktus mokėjimus, kurie, VMI teigimu, atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei pažeidžia VMI interesus, ir buvo atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas vertina, kad šiuo atveju nusižengimas kvalifikuotas, kaip trunkamasis pagrįstai, kadangi pareiškime nurodyto mokėjimai buvo atliekami P. Š. vadovavimo Įmonei metu, jie tęsėsi tam tikrą laikotarpį, mokėjimai buvo vykdomi tam tikriems tokiems paties kreditoriams, jų mokėjimo tikslas, P. Š. teigimu, buvo toks – mokestis už nuomą ir mokėjimai įgyvendinat vykdomus projektus, o mokėjimai buvo nutraukti tik pasibaigus P. Š. įgaliojimams.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant patikrinti mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2024 m. spalio 14 d. kreipėsi į bankus dėl banko išrašų gavimo, kurie VMI buvo gauti 2024 m. spalio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d. Akivaizdu, kad pareiškėja VMI apie trunkamąjį administracinį nusižengimą sužinojo, kai jau jis buvo baigtas, todėl šiuo atveju senaties terminas skaičiuojamas ne nuo sužinojimo dienos, o nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

20. Juridinių asmenų registro duomenimis P. Š. įgaliojimui, kaip įmonės direktoriaus baigėsi 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau ši aplinkybė viešame registre buvo išviešinta 2024 m. sausio 10 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad VMI taip pat kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuris ėjo direktoriaus pareigas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. R. A. dėl mokėjimų, kurie buvo atlikti nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. kovo 1 d., kas patvirtina, kad trunkamasis administracinis nužengimas P. Š. buvo nutrauktas.

21. Byloje nustatyta, kad P. Š. vadovavimo metu paskutinis mokėjimas, kuris VMI teigimu pažeidė, jos interesus ir už kurį jos vertinimu jis atsakingas, buvo atliktas 2023 m. gruodžio 24 d. Nors VMI, kaip teigia, sužinojo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą gavusi banko sąskaitų išrašus atitinkamai 2024 m. spalio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d., tačiau sužinojimo momentu galimai padarytas trunkamasis nusižengimas jau buvo baigtas, kadangi Juridinių asmenų registro duomenimis P. Š. įgaliojimai, kaip vadovo pasibaigė 2023 m. lapkričio 20 d., o nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės vadovo pareigas ėjo kitas asmuo. VMI apie P. Š. įgaliojimų pabaigą ir galimai padaryto trunkamojo nusižengimo pabaigą negalėjo nežinoti, kadangi VMI dar 2024 m. balandžio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31.-08) 467-95309, kas leidžia manyti, kad buvo tikrinti įmonės duomenys, įskaitant vadovą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms šiuo atveju inkriminuotas trunkamasis nusižengimas buvo baigtas P. Š. įgaliojimų pasibaigimo dieną 2023 m. lapkričio 30 d., todėl šiuo konkrečiu atveju, kuomet buvo baigtas administracinis trunkamasis nusižengimas ir turi būti skaičiuojamas dvejų metų nuobaudos paskyrimo terminas, kuris baigėsi 2025 m. gruodžio 1 d. Šis terminas yra naikinamasis senaties terminas ir jo pratęsti negalima, todėl nėra jokio teisinio pagrindo toliau tęsti administracinio nusižengimo teisenos procesą.

22. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Analogija taikoma ir sprendžiant ANK 39 straipsnyje numatytų senaties terminų taikymo atveju. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, reikšmės neturi.

23. Nagrinėjamu atveju, paisant nekaltumo prezumpcijos principo ir esant pagrindui priimti sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, negali būti iš esmės sprendžiami administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo bei P. Š. kaltės dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos klausimai.

24. Atsižvelgus į paminėtą, į tai, kad administracinių nuobaudų skyrimo terminas baigėsi 2025 m. gruodžio 1 d., vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį P. Š. atžvilgiu nutrauktina.

25. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla P. Š. atžvilgiu nėra nutraukta pagal 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 7 punktu, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.