Kauno apygardos teismo nutartis

Atsakovė pareiškė priešieškinį (t. 1, b. l. 138–143), kuriame prašė priteisti iš ieškovės 13 410,68 Lt, t. y. 7 195,64 Lt nuostolius, 6 215,04 Lt netesybas, į šią iš ieškovės atsakovei priteistą sumą įskaityti pas atsakovę esančio ieškovės sumokėto 4 143,36 Lt avanso sumą, galutinai priteisti 9 267,32 Lt (7 195,64 Lt + 6 215,04 - 4 143,36 Lt), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Sutartyse krovinių svorį nurodė 26,3 tonos, atsakovė būtent pagal šį svorį, įvertinusi savo transporto priemonės svorį, 2013-11-15 užsakė leidimus gabenti negabaritinius krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją buvo užsakyti per bendrovę UAB „Lonteks“, kuri 2013-11-20 už leidimus pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Serija LOR Nr. 67A, 2 084 Eur, t. y. 7 195,64 Lt. 2013-11-26 atsakovė pagal 2013-11-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija LOR Nr. 67A sumokėjo UAB „Lonteks“ 7 195,64 Lt, ką patvirtina 2013-11-26 UAB „Lonteks“ kasos pajamų orderio kvitas Serija LNT Nr. 44. Visi leidimai buvo užsakyti ir gauti transporto priemonėms, kurių sąstato ir krovinio svoris yra iki 41 tonos. Pasvėrus vilkiką, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, v. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu buvo nustatyta, kad pakrauto krovinio svoris yra 27 890 kg, pagal 2013-11-15 sutarties Nr. JTP03205 sąlygas krovinio svoris turėjo būti 26 300 kg, t. y. faktinis krovinio svoris buvo net 1 590 kg didesnis, nei turėjo būti pagal Sutartį. Pasvėrus vilkiką, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, v. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu buvo nustatyta, kad pakrauto krovinio svoris yra 27 380 kg, pagal 2013-11-15 sutarties Nr. JTP03206 sąlygas krovinio svoris turėjo būti 26 300 kg, t. y. faktinis krovinio svoris buvo net 1 080 kg didesnis, nei turėjo būti pagal šalių Sutartį. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Akmuva“ išduota transporto priemonės svėrimo pažymos Nr. SVP151933 ir Nr. SVP151935. Tai patvirtina, kad atsakovei buvo perduoti Sutartyse nurodytų sąlygų neatitinkantys kroviniai. Atsakovei perdavus Sutarčių sąlygų neatitinkančius krovinius, sunkesnius nei numatyta Sutartyse, ieškovė yra laikoma pažeidusia Sutartis. Atsakovė apie susidariusią situaciją informavo ieškovę ir nurodė, kad su užsakytais leidimais negali vežti šių krovinių per Rusijos Federacijos teritoriją. Atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti tolimesnes instrukcijas dėl krovinio pervežimo ir pasiūlė galimą šios situacijos sprendimo būdą – užsakyti naujus leidimus šių krovinių pervežimui, kurių kaina 2 100 eurų vienai transporto priemonei ir kurie būtų gauti per 14–18 dienų. Ieškovė atsakovei nedavė jokių instrukcijų ir reikalavo krovinius toliau vežti su turimais leidimais, pažeidžiant Rusijos Federacijos norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovė atsisakė vykdyti šiuos neteisėtus ieškovės reikalavimus. 2013-12-04 ieškovė atsakovei pateikė raštą, kuriame nurodė, kad atsisako tolimesnio krovinio pervežimo nuo Lietuvos iki Rusijos Federacijos. 2013-12-13 ieškovė atsakovei pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2013-12-13 iš atsakovės transporto priemonių krovinys bus perkraunamas į kitas transporto priemones. 2013-12-13 ieškovė krovinius persikrovė į kitas transporto priemones. Sutartyse numatyta, kad užsakovas apmoka už kiekvienos dienos prastovą po 100 Eur, kaip prastovos neįskaitomi šeštadieniai–sekmadieniai ir šventinės dienos. Pagal Sutartis atsakovės transporto priemonės su kroviniais turėjo atvykti į Jonavą, UAB „Talga“, Ruklos g. 12C, kur turėjo būti sutvarkyti krovinių muitinės dokumentai, viena iš dviejų atsakovės transporto priemonių į Jonavą, UAB „Talga“, Ruklos g. 12C atvyko 2013-11-29, kita atvyko 2013-12-03. Ieškovė tiktai 2013-12-13 iš atsakovės transporto priemonių perkrovė į kito samdyto vežėjo UAB „Maretas“ transporto priemones. Atsakovės viena transporto priemonė UAB „Talga“ patyrė prastovas 10 darbo dienų nuo 2013-11-29 iki 2013-12-13, o kita 8 darbo dienas – nuo 2013-12-03 iki 2013-12-13, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 6 215,04 Lt (1 800 Eur) netesybų už transporto priemonių prastovas ((10 d. d. x 100 Eur) + (8 d. d. x 100 Eur). Viso iš ieškovės atsakovei priteistina 13 410,68 Lt, t. y. 6 215,04 Lt netesybos už transporto priemonių prastovas ir 7 195,64 Lt išlaidos specialių leidimų važiuoti automobilių keliais transporto priemonei gabenančiai sunkiasvorius ir (arba) stambiuosius krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją įsigijimui. Sudarius Sutartis 2013-11-18 ieškovė atsakovei už krovinių pervežimą sumokėjo 28 312,96 Lt (8 200 eurų) avansą. Atsakovė krovinius pervežė iš Vokietijos į Lietuvą, tolimesnio krovinių pervežimo į Rusijos Federaciją ieškovė atsisakė. Ieškovė atsakovei už negabaritinio krovinio pervežimą su viena transporto priemone maršrutu Vokietija–Lietuva turi sumokėti 24 169,60 Lt (arba 7 000 Eur, nes negabaritinio krovinio pervežimas viena transporto priemone maršrutu Vokietrija–Lietuva kainuoja 3 500 Eur), todėl pas atsakovę yra likusi 4 143,36 Lt (28 312,96 - 24 169,60) ieškovės sumokėto avanso suma, kurią įskaičius į ieškovės atsakovei mokėtiną 13 410,68 Lt sumą, iš ieškovės priteistina 9 267,32 Lt suma.

Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau atsisakydamas priteisti 13 811,20 Lt (4 000 EUR) nuostolius, kuriuos ieškovė atlygino savo užsakovui, 5 687,60 Lt nuostolius, susijusius su krovinio priverstiniu perkrovimu iš atsakovės transporto priemonių kitam vežėjui, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pagal Sutartis ieškovė, kaip užsakovas/ekspeditorius, pavedė, o atsakovė, kaip vežėjas, įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingus krovininius automobilius ir pervežti negabaritinius krovinius iš pakrovimo vietos Vokietijoje į iškrovimo vietą Rusijoje, taip pat įsipareigojo turėti visų leidimų originalus pasikrovime, t. y. leidimą vežti negabaritinius krovinius Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Respublikose. Atvykus į pakrovimo vietą 2013-11-25, tokių leidimų atsakovė neturėjo, 2013-11-26 buvo gauti tik leidimai vežti negabaritinius krovinius per Vokietijos teritoriją, o kitų leidimų atsakovė taip pat neturėjo (t. 1, b. l. 68–72, 126–127). Tai, kad leidimai Lietuvos ir Latvijos Respublikoje nebuvo užsakyti ir išimti, patvirtino ir atsakovės atstovas 2014-07-03 posėdžio metu. Dėl to ieškovė iš karto reiškė pretenzijas, reikalaudama atsiųsti turimų leidimų kopijas. Atsakovei vežant krovinį paaiškėjo, jog yra galimas krovinių svorio neatitikimas. Atsakovė pradėjo reikšti ieškovei pretenzijas, tačiau konkrečiai nenurodė savo reikalavimų ar tolimesnių veiksmų, t. y. nenurodė, jog ji atsisako vežti krovinius ar juos veš toliau (t. 1, b. l. 128–135). Ieškovė, susidarius tokiai situacijai (ieškovė taip pat nežinojo, jog krovinio svoris neatitinka svorio, nurodyto dokumentuose), vadovaudamasi CMR Konvencijos 14 straipsnio 1 dalimi, davė instrukcijas atsakovei atvykti į išmuitinimo vietą UAB „Talga“ teritorijoje, kad būtų galima pasverti krovinius ir išspręsti problemą. Nei tuo metu, nei vėliau atsakovė nesivadovavo duotomis ieškovės instrukcijomis ir delsė atvykti į išmuitinimo vietą. Be kita ko: 2013-12-03 atvykus antrai transporto priemonei, vairuotojas pareiškė, jog direktorius neturi užsakęs leidimų; taip pat paaiškėjo, kad atsakovės puspriekabių techniniai duomenys galimai neleidžia vežti tokio svorio krovinio (svorio, kuris buvo nurodytas užsakyme). Kaip nustatyta pagal šalių susirašinėjimą (t. 1, b. l. 128–135), tarp šalių vyko derybos dėl tolimesnio krovinio pervežimo, tačiau nepavyko susitarti dėl to, kad atsakovė norėjo pasipelnyti ieškovės sąskaita, reikalaudama sumokėti neprotingai dideles papildomas sumas už tolimesnį krovinių vežimą. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, t. y., kad atsakovė pažeidė Sutartis, ieškovė, siekdama sumažinti galimus nuostolius, 2014-12-04 Sutartis nutraukė vienašališkai (t. 1, b. l. 13, 81–82). Atsakovė neginčijo vienašališko Sutarčių nutraukimo ir neprašė pripažinti jų neteisėtais (t. 1, b. l. 83–85,120–135), tą patį patvirtino atsakovės atstovas 2014-07-03 posėdžio metu. Teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir konstatavo, kad abi šalys pažeidė Sutartį – ieškovė dėl to, kad buvo nustatytas krovinio faktinis svoris neatitinkant užsakymo sutartyse nurodyto svorio, o atsakovė dėl to, kad nesilaikė sutarčių nustatytų sąlygų ir neturėjo reikiamų leidimų. Ginčo dėl vienašališko sutarčių nutraukimo iš ieškovės pusės teisme nekilo. Abi šalys pripažino, jog Sutartys 2014-12-04 buvo nutrauktos teisėtai. Ieškovė sutinka su teismo išaiškinimu, jog, remiantis CMR Konvencijos 17 str. 2 p., 4 d., 5 d., 18 str., 2 d., 4 d., 5 d., vežėjas neatsako už krovinio pavėlavimą pristatyti, jeigu tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. Taip pat sutinka su teismo sprendimu priteisti iš atsakovės permokėtą avansą, remiantis CK 6.222 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžint jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Tačiau nesutinka, jog nuostoliai dėl 13 811,20 Lt, sumokėtų UAB „Kargotrans“, 4 110 Lt nuostoliai, patirti dėl kranų, samdytų krovinio perkrovimui ir nepriklausomų survejerių paslaugų bei 1 577,60 Lt nuostoliai, susiję su antstolių ir teisininkų paslaugomis, negali būti priteisti dėl tos priežasties, kad šalys abi pažeidė Sutartį. 7 619,84 Lt nuostoliai, t. y. permokėtas avansas, atsirado Sutarties nutraukimo dieną, todėl šiuos santykius reglamentuoja tiek CMR Konvencija, tiek CK 6.222 straipsnis. Kiti nuostoliai (nuostoliai, patirti samdant antstolį, advokatą, nepriklausomą survejerį, ieškovei sumokėjus žalą savo užsakovui) atsirado jau po Sutarties nutraukimo. Minėti nuostoliai atsirado ne dėl netinkamo Sutarčių vykdymo, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų po Sutarties nutraukimo. Ieškovė neginčija, kad šalių santykiams yra taikoma CMR Konvencija ir jos nuostatos, tačiau mano, kad Konvencijos nuostatos taikytinos iki Sutarčių nutraukimo, t. y. iki 2013-12-04. Nuostoliai, kurie atsirado dar iki sutarčių nutraukimo, yra permokėtas avansas atsakovei, o visi kiti ieškovės turėti nuostoliai atsirado jau nutraukus Sutartį, ir dėl jų priteisimo ieškovė kreipėsi su reikalavimu taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl jos neteisėtų veiksmų.

Rusijos bendrovė „Kargotrans“ 2014-03-25 ieškovei pateikė galutinę 4 000 Eur pretenziją (t. 2, b. l. 11). Pirminiai nuostoliai sudarė net 10 000 Eur, dėl nuostolių dydžio šalys ilgai tarėsi ir juos pavyko sumažinti iki 4 000 Eur būtent tuo pagrindu, kad siuntimo dokumentuose buvo nurodyti neteisingi krovinių svoriai. Atsisakyti visiškai atlyginti nuostolius ieškovė negalėjo dėl tos priežasties, kad nuo 2013-12-29 (kada pirma transporto priemonė atvyko į UAB „Talga“ teritoriją) susitarti dėl tolimesnio vežimo ir sankcijų protingas laikas yra viena–dvi dienos, todėl jeigu transporto priemonės iš Lietuvos būtų pajudėję ne 2013-12-13, o per protingą terminą, nuostoliai būtų buvę kur kas mažesni. Šie nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės, t. y. jos neteisėtų veiksmų. Teisme nustatyta ir įrodyta, jog nuo 2013-12-04 (Sutarčių nutraukimo dienos) iki 2013-12-13 kroviniai nebuvo iškraunami dėl atsakovės kaltės. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 120–135) ir 2014-07-03 liudytojas M. G., nurodęs, jog transporto priemonės nebuvo iškraunamos, nes neleido atsakovė, jog jis pats kalbėjosi su atsakovės direktoriumi, kuris jam pats nurodė, kad neleidžia iškrauti, bei nurodė, kad „visi UAB „Talga“ teritorijoje seniai buvo pasiruošę perkrauti krovinius į kitas transporto priemones ir kad jie „kaip šuniukai laukė“ kol leidimą duos atsakovė“. Ieškovė nenorėjo savavališkai judinti svetimo turto, t. y. traukti atsakovės transporto priemonių ir iš jų iškrauti krovinius, nes to jai neleidžia LR įstatymai. Todėl kurį laiką delsė, prašė atsakovės, kad leistų išrauti krovinius bei atsiųstų savo vairuotojus, kurie galėtų fiziškai patraukti transporto priemones į perkrovimo vietą. 2013-12-11 (t. 1, b. l. 16) gavusi atsakovės reikalavimą iškrauti krovinius, tuoj pat pasirengė krovinių krovimui, tačiau 2013-12-12 (t. 1, b. l. 135) atsakovė savo leidimą atšaukė ir nurodė nejudinti jos transporto priemonių. Supratusi, jog atsakovė elgiasi piktavališkai ir neprotingai, ieškovė nusprendė daugiau nedelsti ir perkrauti krovinius kitam vežėjui, nepaisant atsakovės leidimo. Šie atsakovės veiksmai, pagrįsti rašytiniais ir kitais įrodymais, yra vertinami kaip priešingas teisei asmens elgesys bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų užsakovas „Kargotrans“ pareikalavo padengti bent dalį nuostolių dėl pavėluotai pristatyto krovinio, su kurių atlyginimu ieškovė negalėjo nesutikti. Tarp ieškovės nuostolių ir neteisėtų atsakovės veiksmų po Sutarčių nutraukimo yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas šią žalą priteisti iš atsakovės.

2013-12-13 iš paties ryto UAB „Talga“ teritorijoje jau laukė atvykę nepriklausomi survejeriai, pasamdyti konstatavimui, jog kroviniai perkraunant nebuvo pažeisti. Šios paslaugos tikslingumas atsirado dėl to, kad priverstinai perkraudinėjant krovinius iš vienų transporto priemonių į kitas galėjo būti pažeisti kroviniai. Iš paties ryto atvykus ieškovės direktoriui ir kitiems asmenims, vairuotojas atsisakė patraukti transporto priemones į specialią iškrovimo vietą. Privaryti kranus, kito vežėjo transporto priemones prie atsakovės transporto priemonių, kuriose buvo krovinys, faktinės galimybės nebuvo. Atsisakius tą daryti, ieškovės direktorius neturėjo specialių teisinių žinių, todėl kreipėsi į teisininką, rekomendavusį, jog jeigu svetimos transporto priemonės judinamos kitų asmenų, siekiant išvengti galimų pretenzijų iš savininkų (dėl pažeidimų transporto priemonėms) skubiai ieškoti antstolio perkrovimui fiksuoti. Tą pačią dieną skubiai surasti laisvą antstolį ir su juo susitarti direktoriui nebuvo galimybės, todėl šiuos veiksmus atliko teisininkas, kuris telefonu ieškojo laisvo antstolio, vyko su juo pasirašyti sutartį, užpildyti prašymą ir kartu dalyvauti su juo perkrovime, tuo tikslu jeigu reikės kitos teisinės pagalbos. Tuo metu atsakovė teigė, jog, jeigu transporto priemonės bus judinamos, ji atvyks su policijos pareigūnais. Siekiant išvengti galimų pretenzijų, buvo samdyti minėti specialistai, kurie nuo 12–13 val. atvyko į Jonavą (Ruklos g. 12 C UAB „Talga“ teritorija) ir vietoje suteikė atitinkamas paslaugas. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi šių neteisėtų veiksmų ir nebūtų pažeidusi bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, šių specialistų nebūtų prireikę ir ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų dėl krovinių perkrovimo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2013-12-04 ieškovė nutraukė Sutartis su atsakove dėl jos kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovė neturėjo reikiamų leidimų, bei į tai, kad atsakovė minėtų vienašališkų Sutarčių nutraukimo neginčijo, nuostoliai, patirti samdant kranus, kurie perkrovė krovinius kitam vežėjui, priteistini iš atsakovės. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių santykių dalyviai, įgyvendinami savo prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis (LAT 2003-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1036/2003; 2009-06-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-277/2009). Ieškovės prašomų priteisti nuostolių dalis, kurių teismas nepriteisė, yra kildinama iš atsakovės neteisėtų veiksmų po sutarčių nutraukimo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog didesni nuostoliai kilo dėl to, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo, kooperavimosi principus ir nutraukus sutartis specialiai kliudė perkrauti krovinius kitam vežėjui.

Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė neleido išsikrauti krovinių. Pristačius krovinius į Lietuvą, bendravimas tarp šalių vyko raštu. Atsakovės vadovas ir joks kitas darbuotojas niekada nekalbėjo su UAB „Talga“ direktoriumi. UAB „Talga“ eilę metų bendradarbiauja su ieškove, nuolatos teikia jai paslaugas ir už tai gauna atlygį. Apklaustas UAB „Talga“ direktorius taip pat parodė, kad jis niekada nekalbėjo su jokiu atsakovės darbuotoju, tik iš ieškovės darbuotojo neva girdėjo, kad atsakovė atsisako leisti iškrauti krovinius. Vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, šiuo atveju ieškovė net negalėtų reikalauti iš atsakovės 4 000 Eur (13 811,20 Lt) nuostolių dėl tariamo pavėluoto krovinio pristatymo. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, kad „Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą“. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis numato, kad „Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą“. Pavėluoto krovinio pristatymo atveju iš vežėjo gali būti pareikalauta tik nuostolių atlyginimo, o ne netesybų sumokėjimo ir kt. Ieškovė neteikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad būtų pavėluota pristatyti krovinį ir dėl to ji turėjo nuostolius. Ieškovė teismui pateikė 2014-03-25 Rusijos bendrovės „Kargotrans“ pretenziją, kurioje nurodoma, kad pagal ieškovės ir Rusijos bendrovės „Kargotrans“ sudarytas krovinių vežimo sutartis ieškovė Rusijos bendrovei „Kargotrans“ už kiekvieną pavėluotą krovinio pristatymo dieną moka po 100 eurų; pagal kiekvieną iš dviejų sutarčių buvo 20 d. vėluojama pristatyti krovinį, todėl reiškiamas reikalavimas sumokėti 4 000 Eur (20 d. vėlavimas x 100 eurų x 2 transporto priemonės). Šios sumos Rusijos bendrovė „Kargotrans“ reikalauja, nes ji su krovinio gavėju pasirašė susitarimą, kuriame numatyta, kad „Kargotrans“ krovinio gavėjui moka 4 000 Eur baudą, nes krovinio gavėjas patyrė nuostolius, kurie neturi būti pagrįsti įrodymais. Sutartyse nebuvo nurodytas krovinio pristatymo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai. Būtent apeliantė atliko neteisėtus veiksmus (perdavė Sutarties sąlygų neatitinkantį krovinį), todėl krovinys krovinio gavėjui nurodytais terminais buvo pristatytas dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad „<...> visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais“. Reikalavimas sumokėti netesybas už pavėluotą krovinio pristatymą yra prieštaraujantis CMR konvencijai. Šios pozicijos laikosi visi Lietuvos teismai (2005-03-01 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-103/2005; 2009-05-11 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 213/2009; 2009-05-25 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009 ir kt.). Be to, CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos“. Ieškovė net nepateikė atsakovei pretenzijos dėl krovinio pristatymo termino viršijimo CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, o tai taip pat yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Negabaritiniai kroviniai per Vokietijos ir Rusijos Federacijos teritoriją galėjo būti gabenami tik gavus leidimą jų krovinių gabenimui. Kiekviename konkrečiame leidime gabenti negabaritinį krovinį leidimą išduodantis subjektas nurodo maksimalų transporto priemonės sąstato su negabaritiniu kroviniu svorį. Leidimai gabenti negabaritinius krovinius įsigyjami atsižvelgiant į konkretaus krovinio svorį. Transporto priemonės sąstato su kroviniu masė negali viršyti leidime nurodomo maksimalaus transporto priemonės sąstato su kroviniu svorio. Jei šis svoris yra viršijamas, leidimas negalioja, transporto priemonė neįleidžiama į leidimą išdavusios valstybės teritoriją. O jei šiai transporto priemonei pavyksta išvengti patikrinimo ir transporto priemonė įvažiuoja į leidimą išdavusios valstybės teritoriją, vežėjas daro viešosios teisės pažeidimą, kurį nustačius uždraudžiama toliau tęsti kelionę, transporto priemonė su kroviniu yra sulaikoma iki naujo leidimo išdavimo, o vežėjui yra skiriamos milžiniškos baudos.

Sutartyse ieškovė nurodė, kad atsakovei pervežimui bus perduotai kroviniai, kurių kiekvieno svoris – 26,3 tonos. Vilkiko, kuriuo turėjo būti vežamas krovinys, v. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) G punkte (masė be krovinio) nurodyta, kad vilkiko svoris yra 7 270 kg. Puspriekabės, kuriuo turėjo būti vežamas krovinys, v. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) G punkte (masė be krovinio) nurodyta, kad puspriekabės svoris yra 7 100 kg. Atsakovė pagrįstai apskaičiavo, kad transporto priemonės sąstato su kroviniu bendras svoris bus 40 670 kg (7 270 kg vilkiko svoris + 7 100 kg puspriekabės svoris + 26 300 kg krovinio svoris). Vilkiko, kuriuo turėjo būti vežamas krovinys, v. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) G punkte (masė be krovinio) nurodyta, kad vilkiko svoris yra 7 340 kg. Puspriekabės, kuriuo turėjo būti vežamas krovinys, v. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) G punkte (masė be krovinio) nurodyta, kad puspriekabės svoris yra 6 980 kg. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai apskaičiavo, kad transporto priemonės sąstato su kroviniu bendras svoris bus 40 620 kg (7 340 kg vilkiko svoris + 6 980 kg puspriekabės svoris + 26 300 kg krovinio svoris). Sudarius Sutartis, atsižvelgiant į ieškovės sutartyse nurodytus krovinių svorius (26,3 tonos) bei transporto priemonių svorius, atsakovė užsakė leidimus vežti negabaritinius krovinius per Vokietijos ir Rusijos Federacijos teritoriją, transporto priemonių sąstatams, kurių svoris kartu su kroviniu yra iki 41 tonos, t. y. leidimai gabenti negabaritinius krovinius buvo užsakyti pagal Sutartyse ieškovės nurodytus krovinių svorius. Leidimai gabenti negabaritinius krovinius per Vokietijos teritoriją buvo užsakyti per bendrovę Fedimex consulting and trade services e.k. Šių leidimų užsakymą patvirtina į šios bendrovės sąskaita Nr. 1659 (1 t., b. l. 51–52) ir atsakovės 2013-11-25 mokėjimo pavedimas Nr. 2495 (1 t., b. l. 54), kuriuo buvo apmokėta sąskaita už leidimus. Leidimai gabenti negabaritinius krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją buvo užsakyti per bendrovę UAB „Lonteks“. Šių leidimų užsakymą patvirtina: 2013-11-15 atsakovės UAB „Lonteks“ pateiktas prašymas užsakyti du leidimus vežti negabaritinius krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją (1 t. b. l. 61); 2013-11-20 UAB „Lonteks“ už leidimus pateikta PVM sąskaita faktūra Serija LOR Nr. 67A (1 t., b. l. 62); 2013-11-26 UAB „Lonteks“ kasos pajamų orderio kvitas Serija LNT Nr. 44 (1 t., b. l. 63), kuriuo atsakovė sumokėjo už leidimus; atsakovės ir UAB „Lonteks“ dalykinis susirašinėjimas.

Viena atsakovės transporto priemonė į Jonavą (UAB „Talga“, adresu Ruklos g. 12C) krovinio muitinės dokumentų sutvarkymui atvyko 2013-11-29, kita – 2013-12-03. Ieškovė buvo informuota apie tai, kad atsakovei buvo pakrauti Sutarčių ir CMR važtaraščių sąlygų neatitinkantys kroviniai, kurie buvo ženkliai sunkesni, bei kad su atsakovės užsakytais leidimais krovinių vežimui per Rusijos Federacijos teritoriją (transporto priemonių sąstatams su kroviniu, kurių masė iki 41 tonos) atsakovei pakrauti kroviniai negali būti vežami per Rusijos Federacijos teritoriją, kad tolimesniam krovinių pervežimui per Rusijos Federacijos teritoriją būtina užsakyti naujus leidimus, kurie būtų gauti per 14–18 dienų ir kurie papildomai kainuotų 2 100 Eur. CMR konvencijos 14 str. 1 d. numato „Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas“. Atsižvelgiant į tai, atsakovė reikalavo ieškovės duoti instrukcijas/nurodymus, ką daryti toliau. Ieškovė pripažino, kad atsakovei perduotų krovinių svoris neatitiko Sutarčių ir CMR važtaraščių sąlygų, tačiau, nepaisant to, ieškovė atsakovės reikalavo toliau vežti krovinius į Rusijos Federaciją su turimais leidimais, pažeidžiant Rusijos Federacijos viešąją teisę ir rizikuojant, kad transporto priemonės su kroviniais nebus įleistos į Rusijos Federacijos teritoriją arba bus sulaikytos ir atsakovei bus paskirtos milžiniškos baudos. Atsakovė atsisakė vykdyti šiuos neteisėtus ieškovės reikalavimus ir reikalavo duoti instrukcijas/nurodymus dėl tolimesnio krovinio pervežimo.

2013-12-04 ieškovė atsakovei atsiuntė raštą, kuriame nurodė, neva ieškovė vienašališkai nutraukia abi Sutartis. Ieškovė atsakovei nedavė jokių instrukcijų/nurodymų, susijusių su kroviniu (nei nurodymų užsakyti naujus leidimus, nei pranešimo, kad bus nukraunamas krovinys ir kt.), todėl atsakovės transporto priemonės su kroviniu ir toliau liko stovėti UAB „Talga“, Ruklos g. 12C teritorijoje, kur buvo pristatytos krovinių muitinės dokumentų sutvarkymui. Nepaisant to, kad būtent ieškovė pažeidė krovinių vežimo sutartis, ieškovė ieškinyje nurodė, kad: 1) atsakovė ieškovei tariamai pateikė transporto priemones, su kuriomis net negalėjo būti vežami Sutartyse nurodyti kroviniai (netinkamos transporto priemonės); 2) atsakovė su savimi Lietuvos teritorijoje neturėjo leidimų krovinius pervežti per Rusijos Federacijos teritoriją; 3) ieškovės pasitelktas trečiasis asmuo atsakovei pateikė Sutarčių ir CMR važtaraščių sąlygų neatitinkančius krovinius (ženkliai sunkesnius), kurių masė kartu su transporto priemonėmis ženkliai viršijo leidimuose vežti negabaritinius krovinius nurodomus ir leidžiamus maksimalius svorius, tačiau, ieškovės nuomone, atsakovė šiuos krovinius privalėjo vežti su turimais leidimais, nepaisant to, kad transporto priemonių su kroviniais svoris ženkliai viršijo leidimuose nurodomą maksimalų leistiną transporto priemonių su kroviniais svorį.

Atsakovė niekada neprieštaravo, kad ieškovė išsikrautų krovinius. Priešingai, atsakovė buvo suinteresuota, kad kroviniai būtų kuo greičiau iškrauti ir atsakovė galėtų vykdyti kitus krovinių pervežimo užsakymus. Ieškovė atsakovei tik 2013-12-13 pateikė instrukcijas/nurodymus, susijusius su kroviniu, t. y. ieškovė atsakovei raštu pranešė, kad ieškovė iš atsakovės transporto priemonių, stovinčių Jonavoje (UAB „Talga“ teritorijoje), kur transporto priemonės buvo pristatytos krovinių muitinės dokumentų sutvarkymui, krovinius persikraus į kitas transporto priemones. 2013-12-13 ieškovė krovinius persikrovė į kitas transporto priemones.

Todėl, atsakovei nepadarius jokio Sutarčių pažeidimo (ką ir konstatavo teismas), Sutartims esant galiojančioms (negali būti laikomos ieškovės vienašališkai nutrauktomis), teismui konstatavus, kad būtent ieškovė iš esmės pažeidė Sutartis (atsakovei buvo perduoti Sutarčių ir CMR važtaraščių sąlygų neatitinkantys kroviniai, kurie su atsakovės turimais leidimais negalėjo būti vežami per Rusijos Federacijos teritoriją), vadovaujantis Sutarčių sąlygomis, teismas atsakovės priešieškinį turėjo tenkinti ir iš ieškovės atsakovei turėjo priteisti netesybas už atsakovės transporto priemonių prastovas. Viena atsakovės transporto priemonė Jonavoje (UAB „Talga“ teritorijoje) prastovėjo nuo 2013-11-29 iki 2013-12-13 (10 d. d.), o kita – nuo 2013-12-03 iki 2013-12-13 (8 d. d.). Sutartys numato, kad už kiekvieną prastovos darbo dieną ieškovė atsakovei moka po 100 eurų (345,28 Lt), todėl teismas iš ieškovės atsakovei turėjo priteisti 6 215,04 Lt (1 800 eurų) netesybas už transporto priemonių prastovas ((10 d. d. x 100 eurų (345,28 Lt)) + (8 d. d. x 100 eurų (345,28 Lt)). Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis tenkintinas ir iš ieškovės atsakovei priteistina 6 215,04 Lt (1 800 eurų) netesybų.

Atsakovė neturėjo galimybės ir negalėjo teismui į bylą pateikti leidimų vežti negabaritinius krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją originalų. Leidimas negabaritinio krovinio pervežimui yra skirtas būtent vežėjui. Vežėjas, turėdamas šį leidimą, gali kirsti leidimą išdavusios valstybės sieną ir per šios valstybės teritoriją važiuoti su negabaritiniu kroviniu. Krovinių vežimo praktikoje užsakyti leidimai negabaritinių krovinių pervežimui yra siunčiami tarpininkams, esantiems leidime nurodytame sienos kirtimo punkte. Vežėjai, atvykę į sienos kirtimo punktą, prieš kirsdami sieną atsiima leidimus negabaritinių krovinių pervežimui ir su šiais leidimais kerta valstybės sieną bei per valstybės teritoriją veža krovinius. Tokia leidimų atsiėmimo praktika yra todėl, kad užsakius leidimus transporto priemonės dažniausiai yra reisuose ir į vežėjo administracijos buvimo vietą net neatvyksta, todėl leidimai siunčiami ir atsiimami sienos kirtimo vietoje. Būtų nelogiška ir ekonomiškai nuostolinga, jei pavyzdžiui Lietuvos vežėjui, vežiojančiam krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją, gavus užsakymą pervežti krovinį iš Rusijos Federacijos į Kazachstaną, leidimai būtų siunčiami į Lietuvą, o vairuotojas su transporto priemone iš Rusijos Federacijos šiuos leidimus važiuotų pasiimti į Lietuvą ir vėl važiuotų atgal krovinio pervežimui. Todėl yra normalu ir ekonomiškai pagrįsta, kad leidimai yra siunčiami tiesiogiai į sienos kirtimo vietą, kur juos ir pasiima vairuotojai. Leidimai negabaritinių krovinių pervežimui yra griežtos atskaitomybės dokumentai ir jų apyvarta yra griežtai kontroliuojama, todėl vežėjui sienos kirtimo vietoje neatsiėmus leidimo negabaritinio krovinio pervežimui, šis leidimas yra grąžinamas leidimą išdavusiam subjektui. Atsakovė teismui pateikė Rusijos Federacijos išduotų leidimų vežti negabaritinius krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją kopijas (Specialų leidimą važiuoti automobilių keliais transporto priemonei, gabenančiai sunkiasvorius ir (arba) stambiuosius krovinius Nr. 0069955 ir 0069956). Dėl krovinių svorio viršijimo atsakovei perduoti kroviniai negalėjo būti ir nebuvo vežami į Rusijos Federacijos teritoriją, atsakovė su kroviniu nevyko į sienos kirtimo punktą ir negalėjo atsiimti leidimų negabaritinių krovinių pervežimui originalų, todėl, neatsiėmus šių leidimų, leidimai buvo grąžinti Rusijos Federacijos subjektui, išdavusiam šiuos leidimus, o atsakovei buvo pateikta šių leidimų kopija. Teismas konstatavo, kad atsakovė užsakinėjo ir jai buvo išduoti leidimai negabaritinių krovinių pervežimui, todėl vien tai, kad atsakovė, fiziškai neturėdama leidimų originalų ir jų negalėdama pateikti teismui, pateikė šių leidimų patvirtintas kopijas, nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti atsakovei priteisti nuostolius (išlaidas), patirtus šių leidimų įsigijimui.

Ieškovė šių leidimų išdavimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Jei ieškovė manė, kad pateiktos leidimų patvirtintos kopijos yra suklastotos ir kt., ji turėjo teisę ir galėjo teikti teismui pareiškimą dėl įrodymų suklastojimo, tačiau to nedarė. Be to, jei ieškovė manė, kad šie leidimai nebuvo išduoti, ieškovė turėjo teisę ir galėjo kreiptis tiesiogiai į Rusijos Federacijos institucijas, išdavusias šiuos leidimus, su prašymu oficialiai patvirtinti, ar šie leidimai buvo išduoti arba teikti teismui prašymą ir prašyti, kad teismas, vadovaudamasis tarptautinėmis bendradarbiavimo sutartimis, išreikalautų iš Rusijos Federacijos institucijos, išdavusios šiuos leidimus, su šiais leidimais susijusią informaciją, tačiau ieškovė to taip pat nedarė, todėl šie atsakovės pateikti įrodymai yra teisėti ir galiojantys, o teismas turėjo vadovautis šiais atsakovės pateiktais įrodymais.

Atsakovė leidimus užsakė per bendrovę UAB „Lonteks“. Už šiuos leidimus atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija LOR Nr. 67A, suma – 7 195,64 Lt. Atsakovė už leidimus UAB „Lonteks“ faktiškai sumokėjo 2013-11-20 PVM sąskaitoje faktūroje Serija LOR Nr. 67A nurodytą sumą – 7 195,64 Lt. UAB „Lonteks“ atsakovės sumokėtus pinigus gavo. UAB „Lonteks“, gavusi pinigus, atsakovei išdavė kasos pajamų orderio kvitą Serija LNT Nr. 44, suma – 7 195,64 Lt. Tačiau UAB „Lonteks“ padarė rašybos klaidą ir kvite nurodė netikslų PVM sąskaitos faktūros numerį. Ši rašybos klaida buvo pastebėta tik bylos nagrinėjimo metu, šios rašybos klaidos nepastebėjo nei atsakovė, nei UAB „Lonteks“. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Lonteks“ raštą, kuriame UAB „Lonteks“ nurodo, kad už atsakovės įsigytus leidimus buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija LOR Nr. 67A, suma – 7 195,64 Lt. Šiuo raštu UAB „Lonteks“ patvirtina, kad kasos pajamų orderio kvitas Serija LNT Nr. 44, suma – 7 195,64 Lt buvo išrašytas už iš atsakovės gautus pinigus (7 195,64 Lt) pagal sąskaitą Serija LOR Nr. 67A, suma – 7 195,64 Lt, bei kad UAB „Lonteks“ padarė rašybos klaidą ir kasos pajamų orderyje įrašė netikslų sąskaitos numerį (LOR 001), o ne Serija LOR Nr. 67A. Teismui konstatavus, kad atsakovė buvo įsigijusi leidimus vežti krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją, atsakovei už įsigytus leidimus faktiškai sumokėjus UAB „Lonteks“ ir UAB „Lonteks“ patvirtinus, kad už šiuos leidimus yra sumokėta, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinį ir atsakovei priteisti turėtus nuostolius (išlaidas) leidimų vežti negabaritinius krovinius per Rusijos Federaciją įsigijimui, kurie dėl teismo konstatuotų ieškovės neteisėtų veiksmų nebuvo panaudoti.

Atsakovės teigimu, teismas turėjo atsižvelgti, kad vien tai, jog atsakovė, fiziškai neturėdama leidimų originalų, teismui pateikė tik šių leidimų kopijas, nėra ir negali būti pagrindas atsakovei nepriteisti nuostolius, patirtus šių leidimų įsigijimui.

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės priešieškinio ir nepriteisė 7 195,64 Lt už spec. leidimus kroviniams pervežti per Rusijos Federacijos teritoriją, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepateikė leidimų originalų. Atsakovės į bylą pateiktų Rusijos Federacijos specialių leidimų vienos dalies neoriginalių dokumentų kopijų (t. 1, b. l. 100–101, 105–106), t. y. kopijų nepilnų leidimų (be kitos pusės, kurioje, ieškovės teigimu, taip pat turi būti atsakingų asmenų parašai ir antspaudai), teismas nelaikė šioje byloje tinkama įrodinėjimo priemone, kaip neatitinkančia CPK 114 straipsnio nuostatų, keliamų procesinių dokumentų pateikimo formai. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju pagrindinė aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, yra tai, ar atsakovė patyrė ir kokio dydžio nuostolius dėl to, kad ieškovės pateiktų klaidingų duomenų pagrindu buvo užsakiusi leidimus negabaritiniams kroviniams vežti ir už juos apmokėjusi bei tų pinigų nesusigrąžinusi. Kaip matyti iš atsakovės prašymo, adresuoto UAB ,,Lonteks“ (1 t., b. l. 61), atsakovė 2013-11-15 prašė užsakyti du vienkartinius leidimus vežti per Rusijos Federacijos teritoriją nuo Latvijos pasienio Buracki iki Samaros negabaritinius krovinius, kurių svoris buvo nurodytas pagal ieškovės pateiktus klaidingus duomenis, t. y. 26,3 tonos. Taip pat nustatyta, jog UAB ,,Lonteks“ 2013-11-20 išrašė atsakovei 7 195,64 Lt sumai PVM sąskaitą faktūrą Serija LOR Nr. 67A už du leidimus negabaritinio krovinio pervežimui Rusijos Federacijoje transporto priemonėmis v. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) ir v. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62). Nors pagal atsakovės pateiktą 2013-11-26 UAB „Lonteks“ kasos pajamų orderio kvitą Serija LNT Nr. 44 (1 t., b. l. 63) atsakovė 7 195,64 Lt sumą sumokėjo ,,pagal PVM s-f: LOR 001“, kai tuo tarpu UAB „Lonteks“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ginčo leidimus numeris yra visai kitas – Nr. 67A (1 t., b. l. 62), kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė nėra pagrindas abejoti, kad atsakovė nurodytą, jos prašomą priteisti 7 195,64 Lt sumą sumokėjo, tuo labiau, kad, kaip matyti iš UAB ,,Lonteks“ direktoriaus 2014-07-03 patvirtinimo (2 t., b. l. 53), kasos pajamų orderyje Serija LNT Nr. 44 (1 t., b. l. 63) buvo padaryta rašymo klaida, nurodžius netinkamą PVM sąskaitos faktūros numerį, vietoj Serija LOR Nr. 67A per klaidą nurodžius LOR 001. Be to, kaip matyti iš 2013-12-02 atsakovės prašymo pakoreguoti leidimuose nurodytus svorius, atsakovė prašė pakeisti leidimuose nurodytą bendrąjį bei ašinius svorius, kadangi pasvėrus transporto priemones paaiškėjo, kad faktinis krovinio svoris yra didesnis nei buvo nurodytas užsakymuose (1 t., b. l. 80), tačiau, kaip matyti iš 2013-12-03 atsakymo (1 t., b. l. 81), UAB ,,Lonteks“ atsakė, jog negali minėtuose leidimuose svorio pakeisti negali, todėl leidimus būtina užsakyti iš naujo, nurodant tikslius svorius bei matmenis, o svarbiausia – jog pinigai už nepanaudotus leidimus nebus grąžinami. Kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo netenkino priešieškinio reikalavimo ir nepriteisė iš ieškovės atsakovei 7 195,64 Lt už spec. leidimus kroviniams pervežti per Rusijos Federacijos teritoriją, už kuriuos atsakovė apmokėjo dar iki sutarčių nutraukimo. O tai, tie leidimai galiausiai buvo išduoti ar ne, šio priešieškinio reikalavimo patenkinimui, kolegijos nuomone, nėra reikšminga.

Tačiau atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 6 215,04 Lt netesybų priteisimo už puspriekabių prastovą, kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė nurodė nenorėjusi savavališkai judinti svetimo turto, t. y. traukti atsakovės transporto priemonių ir iš jų iškrauti krovinius, nes to jai neleidžia LR įstatymai, todėl kurį laiką delsė, prašė atsakovės, kad leistų išrauti krovinius bei atsiųstų savo vairuotojus, kurie galėtų fiziškai patraukti transporto priemones į perkrovimo vietą. 2013-12-11 (t. 1, b. l. 16) gavusi atsakovės reikalavimą iškrauti krovinius, tuoj pat pasirengė krovinių krovimui, tačiau 2013-12-12 (t. 1, b. l. 135) atsakovė savo leidimą atšaukė ir nurodė nejudinti jos transporto priemonių. Supratusi, jog atsakovė elgiasi piktavališkai ir neprotingai, ieškovė nusprendė daugiau nedelsti ir perkrauti krovinius kitam vežėjui, nepaisant atsakovės leidimo. Ieškovės teigimu, išvardinti atsakovės veiksmai vertintini kaip atsakovės elgesys, priešingas teisei, bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Būtent atsakovės, o ne ieškovės neteisėti veiksmai yra pagrįsti rašytiniais ir kitais įrodymais, kurie tik patvirtina teismo sprendimo pagrįstumą atmetant atsakovės reikalavimą dėl 6 215,04 Lt priteisimo.

Iš šalių susirašinėjimo (t. 1, b. l. 120–135, 84–85), atsakovės susirašinėjimo su UAB ,,Lonteks“ (1 t., b. l. 80–81) bei liudytojų apklausos (2014-07-03 apklaustas liudytojas M. G. nurodė, jog transporto priemonės nebuvo iškraunamos, nes neleido atsakovė, kad jis pats kalbėjosi su atsakovės direktoriumi, kuris jam pats nurodė, kad neleidžia iškrauti, bei nurodė, kad „visi UAB „Talga“ teritorijoje seniai buvo pasiruošę perkrauti krovinius į kitas transporto priemones ir kad jie laukė kol leidimą duos atsakovė“) darytina išvada, kad ieškovė nuo pat pirmosios transporto priemonės atvykimo į Lietuvą dienos, t. y. nuo 2013-11-29, prašė atsakovės, kad ši pateiktų užsakytus leidimus, už kuriuos atsakovė prašė ieškovę apmokėti (1 t., b. l. 131; 132), tačiau kurių atsakovė nepateikė, o, nurodžiusi, kad jei šalys nesusitars dėl apmokėjimo už atsakovės atliktą pervežimą (po 3 500 Lt x 2), dėl neplanuoto atsisakymo važiuoti, dėl apgadintų priekabų ir dėl užsakytų leidimų – mašinos nebus iškraudinėjamos (1 t., b. l. 131), ir, siekdama tęsti vežimą iki galo, iš pradžių aiškinosi dėl svorių užsakytuose leidimuose pakoregavimo ir/ar dėl naujų leidimų gavimo (2013-12-05 atsakovės vadybininkas elektroniniu paštu informavo, jog nauji leidimai kainuotų 2 000 Eur ir kad jų laukti reiktų ne trumpiau nei dvi savaites (1 t., b. l. 135)), o, ieškovei 2013-12-04 pranešimu (1 t., b. l. 82) nutraukus su ja Sutartis, atsakovė, kurį laiką tylėjusi, tik 2013-12-11 atsiuntė vairuotoją paimti puspriekabių ir papriekaištavo, kad jos neiškrautos (,,jei neturite krano galime patys pasirūpinti“; ,,nes nėra laiko stovėti, kas už prastovas mokės“) (1 t., b. l. 135), be to, 2013-12-11 atsakymu į 2013-12-04 pranešimą pareikalavo apmokėti už atliktą pervežimą maršrutu Vokietija–Lietuva 2 350 Eur, už nepanaudotus leidimus 2 084 Eur ir už prastovas po 100 Eur už dieną, t. y. 2 000 Eur (1 t., b. l. 85), tačiau 2013-12-12 elektroniniame laiške nurodė, jog ,,mašinos nebus iškraudinėjamos be pinigų“ (1 t., b. l. 135), t. y. tokiu būdu nuo pat 2013-11-29 (pirmoji diena, už kurią atsakovė skaičiuoja netesybas) nepateikė ieškovės reikalautų pateikti leidimų, kuriuos privalėjo turėti dar pasikraudama Vokietijoje, pati atsisakė iškrauti krovinius kol jai nebus apmokėta ar susitarta dėl apmokėjimo ir jokia forma nebendradarbiavo sudarant sąlygas ieškovei iškrauti krovinius iš jai priklausančių transporto priemonių, neatsiuntė savo vairuotojų, kurie galėtų fiziškai patraukti transporto priemones į perkrovimo vietą, o, 2013-12-11 ėmusi reikalauti iš ieškovės krovinių iškrovimo, 2013-12-12 vėl nebeleido to daryti. Kolegijos nuomone, visiškai pateisinamas ieškovės nenoras savavališkai judinti svetimo turto, t. y. traukti atsakovės transporto priemonių ir iš jų iškrauti krovinius, nes to jai neleidžia LR įstatymai, dėl ko ieškovė kurį laiką delsė, prašė atsakovės, kad leistų išrauti krovinius bei atsiųstų savo vairuotojus, kurie galėtų fiziškai patraukti transporto priemones į perkrovimo vietą; 2013-12-11 (t. 1, b. l. 16) gavusi atsakovės reikalavimą iškrauti krovinius, pasirengė krovinių krovimui, tačiau, 2013-12-12 (t. 1, b. l. 135) atsakovei savo leidimą atšaukus ir nurodžius nejudinti jos transporto priemonių, ieškovė, įsitikinusi, jog atsakovė elgiasi piktavališkai ir neprotingai, ieškovė perkrovė krovinius kitam vežėjui, nepaisant atsakovės leidimo. Išvardinti atsakovės veiksmai vertintini kaip pačios atsakovės elgesys, priešingas teisei, bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Būtent išvardinti pačios atsakovės neteisėti veiksmai, pagrįsti rašytiniais ir kitais įrodymais, patvirtina teismo sprendimo pagrįstumą atmetant atsakovės reikalavimą dėl 6 215,04 Lt priteisimo už puspriekabių prastovą.

Tačiau pažymėtina tai, jog 2014-05-21 patikslintame ieškinyje ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus, sąlygojusius prašomos priteisti 13 811,20 Lt (4 000 Eur) žalos atsiradimą, grindė tik tuo, jog atsakovė pakrovime neturėjo reikiamų leidimų originalų, sudarė vežimo sutartį vežti krovinį sunkesnį negu leidžia maksimali jos transporto priemonės keliamoji galia bei galimai sąmoningai atsisakė toliau vykdyti krovinio gabenimą nuo Lietuvos iki Rusijos Federacijos (1 t., b. l. 7–8). Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog nuo 2013-12-04 (Sutarčių nutraukimo dienos) iki 2013-12-13 kroviniai nebuvo iškraunami dėl atsakovės kaltės, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 120–135) ir 2014-07-03 liudytojas M. G., nurodęs, jog transporto priemonės nebuvo iškraunamos, nes neleido atsakovė, jog jis pats kalbėjosi su atsakovės direktoriumi, kuris jam pats nurodęs, kad neleidžia iškrauti, bei nurodė, kad „visi UAB „Talga“ teritorijoje seniai buvo pasiruošę perkrauti krovinius į kitas transporto priemones ir kad jie „kaip šuniukai laukė“ kol leidimą duos atsakovė“. Ieškovė teigia nenorėjusi savavališkai judinti svetimo turto, t. y. traukti atsakovės transporto priemonių ir iš jų iškrauti krovinius, nes to jai neleidžia LR įstatymai, todėl kurį laiką delsė, prašė atsakovės, kad leistų išrauti krovinius bei atsiųstų savo vairuotojus, kurie galėtų fiziškai patraukti transporto priemones į perkrovimo vietą; 2013-12-11 (t. 1, b. l. 16) gavusi atsakovės reikalavimą iškrauti krovinius, tuoj pat pasirengė krovinių krovimui, tačiau 2013-12-12 (t. 1, b. l. 135) atsakovė savo leidimą atšaukė ir nurodė nejudinti jos transporto priemonių. Supratusi, jog atsakovė elgiasi piktavališkai ir neprotingai, ieškovė nusprendė daugiau nedelsti ir perkrauti krovinius kitam vežėjui, nepaisant atsakovės leidimo. Šie atsakovės veiksmai, pagrįsti rašytiniais ir kitais įrodymais, apeliantės teigimu, yra vertinami kaip priešingas teisei asmens elgesys bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų užsakovas Rusijos bendrovė „Kargotrans“ po ilgų derybų pareikalavo padengti bent dalį nuostolių (iš pradžioje prašytų 10 000 Eur) dėl pavėluotai pristatyto krovinio, t. y. 4 000 Eur (20 d. vėlavimas x 100 Eur x 2 transporto priemonės) (t. 2, b. l. 11), su kurių atlyginimu ieškovė negalėjo nesutikti, nes nuo 2013-12-29 (kada pirma transporto priemonė atvyko į UAB „Talga“ teritoriją) susitarti dėl tolimesnio vežimo ir sankcijų protingas laikas yra viena–dvi dienos, todėl jeigu transporto priemonės iš Lietuvos būtų pajudėję ne 2013-12-13, o per protingą terminą, nuostoliai būtų buvę kur kas mažesni.

Kaip matyti iš 2014-05-21 patikslinto ieškinio, ieškovė taip pat prašė priteisti 4 110 Lt nuostolius, turėtus dėl kranų, samdytų krovinio perkrovimui, ir nepriklausomų survejerių paslaugų, bei 1 577,60 Lt nuostolius, susijusius su antstolių ir teisininkų paslaugomis, dėl atsakovės kaltės atsisakant vežti krovinį pagal Sutartyse numatytą iškrovimo vietą Rusijos Federacijoje bei atsakovei nesutinkant iškrauti krovinių nuo 2013-11-29 iki 2013-12-13. Apeliantės teigimu, 2013-12-13 iš paties ryto UAB „Talga“ teritorijoje jau laukė atvykę nepriklausomi survejeriai, pasamdyti konstatavimui, jog kroviniai perkraunant nebuvo pažeisti. Šios paslaugos tikslingumas atsirado dėl to, kad priverstinai perkraudinėjant krovinius iš vienų transporto priemonių į kitas galėjo būti pažeisti kroviniai. Iš paties ryto atvykus ieškovės direktoriui ir kitiems asmenims, vairuotojas atsisakė patraukti transporto priemones į specialią iškrovimo vietą. Privaryti kranus, kito vežėjo transporto priemones prie atsakovės transporto priemonių, kuriose buvo krovinys, faktinės galimybės nebuvo. Atsisakius tą daryti, ieškovės direktorius neturėjo specialių teisinių žinių, todėl kreipėsi į teisininką, rekomendavusį, jog jeigu svetimos transporto priemonės judinamos kitų asmenų, siekiant išvengti galimų pretenzijų iš savininkų (dėl pažeidimų transporto priemonėms), skubiai ieškoti antstolio perkrovimui fiksuoti. Tą pačią dieną skubiai surasti laisvą antstolį ir su juo susitarti direktoriui nebuvo galimybės, todėl šiuos veiksmus atliko teisininkas, kuris telefonu ieškojo laisvo antstolio, vyko su juo pasirašyti sutartį, užpildyti prašymą ir kartu dalyvauti su juo perkrovime, tuo tikslu, jeigu reikės kitos teisinės pagalbos. Tuo metu atsakovė teigė, jog, jeigu transporto priemonės bus judinamos, ji atvyks su policijos pareigūnais. Siekiant išvengti galimų pretenzijų, buvo samdyti minėti specialistai, kurie nuo 12–13 val. atvyko į Jonavą (Ruklos g. 12 C UAB „Talga“ teritorija) ir vietoje suteikė atitinkamas paslaugas. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi šių neteisėtų veiksmų ir nebūtų pažeidusi bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovės teigimu, šių specialistų nebūtų prireikę ir ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų dėl krovinių perkrovimo.

Kolegijos nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir 4 110 Lt nuostolių, turėtų dėl krovinio perkrovimui samdytų kranų ir nepriklausomų survejerių paslaugų pagal 2013-12-12 naujojo vežėjo UAB ,,Maretas“ ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija MAR Nr. 04066 (1 t., b. l. 21), bei dėl 1 577,60 Lt nuostolių, apmokėjus antstoliui ir teisininkui (1 t., b. l. 22–23, 24–25, 107–118), kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga, krovinių iš atsakovės transporto priemonių perkrovimą vežėjui UAB ,,Maretas“ sąlygojo būtent pačios ieškovės neteisėti veiksmai – neteisingai nurodytas krovinių svoris, būtent pagal kurį atsakovė užsakė leidimus negabaritinių krovinių vežimui per Rusijos Federacijos teritoriją, o ne tai, kad atsakovė šių leidimų originalų neturėjo pakrovime Vokietijoje, ir net ne tai, kad atsakovė šių leidimų nepateikė ieškovei iki Sutarčių nutraukimo. Konstatuotina, kad jeigu atsakovė ir būtų pateikusi ieškovei tuos leidimus iki Sutarčių nutraukimo, tai nebūtų sudarę jokių prielaidų tęsti tolimesnį vežimą pagal leidimus, kurie buvo išduoti mažesnio svorio krovinių vežimui, o, ieškovei nesutikus naujų leidimų išdavimo laukti dvi savaites (ir ieškovei net neteigiant, kad ji tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų pateikusi jai tuos išduotus leidimus, tai ji būtų sutikusi laukti tas dvi savaites), būtų reikėję vis tiek perkrauti krovinius į kitas transporto priemones ir įsitikinti tuo, kad kroviniai perkrovimo metu nebuvo pažeisti. Be to, kolegijos nuomone, vien tai, kad ieškovė 1 577,60 Lt nuostolius dėl apmokėjimo antstoliui ir teisininkui šias išlaidas patyrė neturėdama jokios įstatyme numatytos pareigos su teisininko ir antstolio pagalba konstatuoti faktines aplinkybes perkraunant krovinį, yra pakankamas pagrindas šių išlaidų nepriteisti iš atsakovės, vertinant tas išlaidas kaip nebūtinas ir tik kaip ieškovės siekį maksimaliai apsidrausti nuo galimų atsakovės pretenzijų, kurios šioje byloje nėra nagrinėjamos.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė turėjo viso 5 730,05 Lt išlaidas (2 t., b. l. 63): 1 500 Lt už ieškinio parengimą, 600 Lt už atstovavimą 2014-03-25 teismo posėdyje, 2 400 Lt už patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį ir atstovavimą 2014-06-02 teismo posėdyje, 600 Lt už atstovavimą 2014-07-03 teismo posėdyje ir 630,05 Lt išlaidas, susijusias su reikalingų dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.