Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1212-852/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
e2S-1212-852/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11371-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1212-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11371-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui V. T. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translogistics24“ (toliau – ir ieškovė, darbdavė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Atmesti atsakovo V. T. (toliau – atsakovas, darbuotojas) reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) ir patenkintus DGK 2020 m. kovo 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2302; 2) Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikyti netekusiu galios, DGK 2020 m. kovo 18 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-2302; 3) Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškinys yra pateiktas su trūkumais, nes jis nemoka lietuvių kalbos, todėl jam teikiami procesiniai dokumentai turi būti išversti į jam suprantamą kalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 11 straipsnio 1 dalis), todėl įstatymas nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad, remiantis civilinėje byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovas nesupranta lietuvių kalbos ir prašo procesinius dokumentus pateikti jam suprantama kalba. Atsižvelgęs į tai, laikė, kad ieškovės teikiami procesiniai dokumentai turėtų būti pateikti ne tik valstybine kalba, bet ir atsakovui suprantama kalba (rusų k. ar kt.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

6. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad: atsakovą nagrinėjamoje byloje atstovauja Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai; atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris pasirašytas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovų; prašymas DGK atsakovo vardu taip pat buvo pasirašytas ir procesas vedamas per Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovus. Pažymėjo, kad argumentai dėl įpareigojimo išversti ieškinį į atsakovui suprantamą kalbą yra deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju kuriama tokia teisiškai ydinga situacija, kai atsakovas teigia, jog nesupranta valstybinės lietuvių kalbos, tačiau pateikia savo atstovų pasirašytą atsiliepimą į ieškinį. Akcentavo, kad mano, jog atsakovas tokiais argumentais siekia apsunkinti procesą ir nepagrįstai didinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria, nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio trūkumus nustatė, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą ir sprendė, kad ieškovės teikiami procesiniai dokumentai turėtų būti pateikti ne tik valstybine kalba, bet ir atsakovui suprantama kalba (rusų k. ar kt.).

11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkė R. K.. Kartu su atsiliepimu pateikti įgaliojimai, kuriais Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkui P. G. ir teisininkei R. K. pavesta atstovauti atsakovą. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad jį teisme atstovaus jo atstovai Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas P. G. ir teisininkė R. K..

13. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, todėl ginčijama nutartis naikintina ir bylą perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės UAB „Translogistics24“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas