- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- TS-72-1033/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- M. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-205, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį,187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausme – 8 metų laisvės atėmimu.
Taip pat M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir M. S. paskirta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., ½ dalį bausmės atliko – 2018 m. rugpjūčio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 26 d. – 3 metai 7 mėnesiai 17 dienų.
Šalies argumentai
M. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 59-205 (toliau – Nutarimas), įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą arba taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, nes Nutarimas neteisėtas ir neteisingas. Bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo statybininko – apdailininko, suvirintojo elektra specialybes. Bausmės atlikimo metu yra skatintas 12 kartų, baustas administracine tvarka 2 kartus (nuobaudos nebegalioja), bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra išleidžiamas trumpalaikėms (3 parų) išvykoms į namus, išvykų metu nusižengimų ar įpareigojimų nevykdymo faktų nefiksuota (buvo išvykęs 4 kartus). Pagal išgales moka antstoliams – 30 proc. nuo gaunamos paramos iš artimųjų ir fiksuotą sumą savanoriškai. Jis padengė dalį žalos, įsidarbinęs ir gaudamas pajamas, galės ženkliai padidinti įmokas dėl žalos atlyginimo. Komisijai pateikė pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbins. Nutarimas privalo atitikti ir visus reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teisės aktams – grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi būti racionalus (argumentų tiek, kad pakaktų sprendimui pagrįsti), sprendime negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės, sprendimas turi būti aiškus. Vadovaujantis teisės aktais ir Lietuvos respublikos Konstitucija, Komisijos priimti nutarimai turi būti ne tik teisingi bet ir kompetentingi. Minėti teisinio tikrumo, teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai neleidžia Komisijos nutarimo priėmimo, verdikto taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, laikyti Komisijos subjektine teise, t. y. tokia teise, kuria galima būtų pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Vieninteliu vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir šio rezultato sumažėjimas. Nesant žemam rizikos balui (kas savaime būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą), pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą yra laikytinas rizikos sumažėjimo faktas. Komisijos Nutarime vertinimas pagal OASys metodiką sudaro – 78 balus ir yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei. Marijampolės pataisos namuose 2018 metais atliktas vertinimas pagal OASys metodiką sudarė 48 balus, priskiriamas vidutinei rizikos grupei. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos Nutarime sąmoningai nutylima ir nenurodoma jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika nuo bausmės atlikimo pradžios, nurodomi nustatyti pakartotinio elgesio rizikos palai nuo 2016 metų, kuri abiem atvejais yra vidutinė ir sumažėjusi atitinkamai – pirmu atveju 42 balais, antru atveju – 12 balų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis (bendruoju diskriminacijos draudimu) ir atsižvelgiant į esamą Komisijos bei pirmosios instancijos teismų praktiką – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos privalo būti taikomas visiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žemesnis už 115 balų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir akivaizdžiai klaidingas bei nepagrįstai padidintas, vis tiek yra mažesnis už didžiausią iš nurodytų precedentų, todėl Nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra atviras diskriminavimas ir neabejotinai sudaro deliktą. Komisijos Nutarime nenurodyti ir jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluotam aiškumo reikalavimui, bei Europos Tarybos rekomendacijai (2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22), kurios 18, 20 paragrafų privalomi reikalavimai „kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs“, „tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų“, kurie skundžiamame Nutarime nėra išpildyti – apsiribota tuščiažodžiavimu, o jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai nenurodyti, jokie įrodymai, kad jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų, nepateikti. Skundžiamame Nutarime iš viso nėra motyvuojamosios dalies, nes po abejotino teisingumo faktų ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkančių teiginių dėstymo (aprašomosios Nutarimo dalies) iš karto eina rezoliucinė dalis, taigi Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad Komisija cituoja teismų nutartis ir nagrinėja praeities faktus, kurie jo atžvilgiu niekada nepasikeis – nei dabar, nei pilnai atlikus bausmę. Teismai priimdami jam apkaltinamuosius nuosprendžius ir skirdami bausmę pilnai įvertino jo veikas, atsižvelgė į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir skyrė bausmę, kurią dabar atlieka, todėl pakartotinis asmenybės vertinimas remiantis baudžiamojoje byloje surinkta ir panaudota medžiaga, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą gali būti traktuojama kaip baudimas antrą kartą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo ir bausmės progresyvumo institutas suponuoja, kad turi būti vertinamas tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne nagrinėjami jo biografiniai faktai. Aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų – skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę, valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti nuteistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą ir t. t. Lygtinis paleidimas yra būtent viena iš nuteistojo padėtį švelninančių procedūrų, tačiau nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Akcentuoja, jog nepateikus įrodymų, kad kalinys neatitinka minimalių (aiškių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti verdiktą – taikyti lygtinį paleidimą. Teikiamų rekomendacijų dalyje Nutarimas taip pat absoliučiai neteisėtas dėl visiško nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų – siūloma atlikti gerbūvio darbus ir dalyvauti siūlomose programose, nors tai yra privalomoji lygtinio paleidimo sąlyga, tačiau tai negali būti rekomendacija, nes gerbūvio darbų atlikimas neturi jokio sąryšio su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant šią riziką. Todėl rekomendacija visiškai beprasmė, kaip ir dalyvavimas siūlomose programose, nes neapibrėžia kokios programos yra siūlomos, kuriam laikotarpiui ir kaip jos yra susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu. Skiriant rekomendacijas turi būti atsižvelgiama į jų įvykdymui reikalingą laiko tarpą, jų tikslingumą, taip pat pakartotinis svarstymas turi būti paskirtas ne vėliau, kaip įmanoma įvykdyti paskirtas rekomendacijas. Dėl to darytina išvada, kad rekomendacijas Komisija teikia „tik dėl akių“, o jų vykdymas ar nevykdymas bei terminai Komisijai nerūpi. Pirmosios instancijos teismas komisijos teikiamų rekomendacijų nemotyvavimą (Nr. TS-6-831/2016, Nr. TS-26-831/2018) yra įvertinę pakankamu pagrindu skundžiamam nutarimui naikinti, šios teismo praktikos keisti pagrindo nėra. Sutinkamai su šiuo teismo precedentu, panaikinęs skundžiamą nutarimą teismas nebūtinai gali taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o gali įpareigoti komisiją nuteistojo prašymą nagrinėti iš naujo.
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas ketvirtą kartą. Paskutinį kartą Komisijoje buvo svarstytas 2019 m. vasario 22 d. (protokolo Nr. LK-41), Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas šiuo sprendimo nepatvirtino, nes buvo atkreiptas dėmesys į nuteistojo nusikaltimų darymo didelį intensyvumą, kad buvo padaryti nauji nusikaltimai, nors jam beveik visą laiką skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kas rodo jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam, nusikalstamumo rizikos balas mažas, tačiau nuo paskutinio vertinimo nesumažėjęs, nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga. Komisijos rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (ugdys pareigingumą ir sąmoningumą prieš visuomenę) – vykdė. Anksčiau teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieką antrą kartą, viso teistas 8 kartus, nusikaltimai sunkėja, nusikaltimams nėra būdingas nusikaltimų modelis. Amžius pirmojo teistumo metu 15 metų. Nuosprendyje savo kaltės nepripažino, interviu metu savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu, pažeidė bausmės atidėjimo sąlygas – padarė naują nusikaltimą. Nuteistasis apie padarytų nusikaltimų skaičių teigia, kad dalį nusikaltimų padarė spontaniškai, neapgalvotai (chuliganizmas), kitus (turto prievartavimas, vagystės, nusikaltimai susiję su narkotikais) kartu su bendrininkais. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, praeityje jam įtaką darė asociali grupė, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą, vartojimų ar priklausomybių faktų nėra fiksuota. Nuteistojo teigimu, niekada neturėjo alkoholio vartojimo sunkumų, alkoholį vartojo retai ir saikingai. Nuteistojo praeityje įvykdyti nusikaltimai, susiję su smurtiniu elgesiu, įvykdyti esant blaiviam. Oficialių duomenų apie alkoholio priklausomybę nėra. Tačiau bausmės atlikimo metu vieną kartą 2014 m. rugsėjo 30 d. baustas už alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje, nes 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 21.45 val., kilo įtarimas, jog suimtasis galimai yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat nuteistasis atsisakė patikrinti blaivumą ir nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo susirinkti daiktus ir pereiti į kitą kamerą. Šiuo metu nuteistasis pripažįsta, kad tuo metu buvo pavartojęs alkoholio, dėl tokio savo elgesio gailisi. Pakartotinių alkoholio vartojimų fakto nefiksuota. Remiantis turima informacija, galima teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra tiesiogiai susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Šiuo metu nuteistojo artimas socialinis ratas apsiriboja šeimos nariais (tėvais, žmona ir dukra), bendrauja telefonu, rašo laiškus, lankomas pasimatymų metu, bausmės atlikimo metu keturis kartus išleistas trumpalaikėms trijų dienų išvykoms į namus. Ryšys su partneriu atrodo teigiamas, abipusiai palaikantis ir kupinas rūpesčio ir gali būti vertinamas, kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Turimi duomenys patvirtina, kad nuteistasis neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Nors nuteistasis nelinkęs aplinką vertinti kritiškai, priešiškai, tačiau joje išlieka labiau apsiribojęs. Vertindamas save kaip asmenybę, pabrėžia, kad turi tam tikrų trūkumų, tačiau konkrečiai jų įvardinti neįstengia. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad laisvės atėmimo bausmės metu pasikeitė į teigiamą pusę – išmoko atsiriboti nuo neigiamos įtakos, atsispirti kitų įkalbinėjimams ir pan. 2019 m. vasario 15 d. socialistinio tyrimo išvadoje Nr. 5/50-202 minima, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė socialinių įgūdžių programą, kur mokėsi save adekvačiai vertinti, atpažinti ir pripažinti savo silpnąsias puses. Tačiau vertinant bendrai nuteistojo savivaizdį, pastebima, kad stokoja konkretumo, pagrįstumo, nors šiuo metu orientuotas į teigiamus asmenybės pokyčius, savęs tobulinimą. Remiantis Kauno apygardos 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo įrašytas į psichiatrinę įskaitą, jam atlikus stacionarinę psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Vertinant dabartinę nuteistojo būseną, išskirtinių emocinės gerovės, psichologinių sunkumų nepastebėta. Remiantis turima informacija galima teigti, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Tarpasmeninių sąveikų metu nuteistasis gali stokoti atsiskleidimo, atvirumo, išlikti atsiribojęs, vengti kalbėti apie jam nepriimtinus, neigiamai charakterizuojančius faktus, tačiau esant saugiai aplinkai tampa labiau emociškai atsiskleidžiantis ir išsikalbantis. Interviu metu analizuodamas savo praeities poelgius, nuteistasis įvardija tam tikrus pokyčius, kurie anksčiau galimai buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Dabartinius prioritetus jis sieja su ateities tikslais, kuriuos yra išsikėlęs, ir kurie nėra prieštaraujantys socialiai priimtinoms normoms. Atsižvelgiant į dabartinį nuteistojo elgesį, galima teigti, kad šiuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, dalyvavimas pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, paskatinimai ir pan.), planuoti kryptingai siekti savo asmeninių tikslų. Šie aspektai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio riziką mažinančiais veiksniais. Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį savęs realizavimui visuomenėje tinkamais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nuteistojo nuostatų ypatumus, galima kelti prielaidą, kad jo įvykdyti nusikaltimai kartu su bendrininkais bei sąsajos su organizuota nusikalstama grupe (duomenys iš nuosprendžių, pagal kuriuos atlieka šiuo metu laisvės atėmimo bausmę) gali būti siejami su nuteistojo tam tikromis nusikalstamą elgesį palaikančiomis nuostatomis, nors šiuo metu nuteistasis yra linkęs neigti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus baustas ir skatintas vienuolika kartų. Bausmės atlikimo metu įgijo specialybes – 2017 metais apdailininko (statybininko), 2019 metais - suvirintojo elektra rankiniu būdu. Bausmės atlikimo metu nedirbo, teigia, kad Kybartų pataisos namuose nebuvo darbų pasiūlos dėl darbo vietų stygiaus, pats dėl įsidarbinimo nesikreipė, Vilniaus pataisos namuose nedirba. Nuteistojo teigimu, dirbti galėtų, tačiau prieš tai atsižvelgtų į siūlomo darbo pobūdį ir sąlygas. Laisvėje būdamas dažniausiai dirbdavo, tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių. Lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), pateiktas darbdavio sutikimas. Nors 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi, tačiau 2019 m. vasario 15 d. Kybartų pataisos namų parengtoje socialinio tyrimo išvadoje minima, kad nuteistasis turi vykdomųjų raštų 20 181 eurų sumai, nenurodoma, kokia dalis yra padengta. Nuteistasis nepateikė duomenų apie padengtų ieškinių sumas. Nuteistojo teigimu, kiekvieną mėnesį savanoriškai siunčia penkiems antstoliams bendroje sumoje 12 eurų, ieškiniams dengti. Remiantis turima informacija, galima teigti, kad nuteistasis turi didelių neapmokėtų ieškinių, kuriuos planuoja pilnai atlyginti, kai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir pradės dirbti. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką, nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 78 balai, iš jų 40 balų yra statiniai, 38 – dinaminiai. Ankstesnio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika – 48 balai. Pažymima, kad OASys taškų įverčio didėjimas atliekant įvertinimo priežiūrą nesuponuoja prielaidos, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didėja, ji išlieka vidutinė. Taškų įverčiai nežymiai pakito atkreipus dėmesį į nuteistojo finansinę padėtį, nes turimi ieškiniai yra dideli, taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis. Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimus, tačiau nuteistasis iš to nepasimokė ir kartojo nusikalstamas veikas. Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu gauta informacija, išskirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei. Atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką – 78 balus, vieningą komisijos sprendimą, nusikaltimų sunkumą, nemažą neatliktos bausmės dalį, ankstesnių teistumų skaičių, nusikaltimų sunkėjimą, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, gyvenimo stilių ir draugus – apie padarytų nusikaltimų skaičių (8 teistumai), teigė, kad dalį nusikaltimų padarė spontaniškai, neapgalvotai (chuliganizmas), kitus (turto prievartavimas, vagystės, nusikaltimas susijęs su narkotikais) kartu su bendrininkais, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, praeityje jam darė įtaką asociali grupė, suvokia, kad įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu, mąstymą ir elgesį – nuteistojo nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas bei problemų identifikavimo stoka, gali būti siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, nuostatas – galima kelti prielaidą, kad jo įvykdyti nusikaltimai kartu su bendrininkais bei sąsajos su organizuota nusikalstama grupe (duomenys iš Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžių) gali būti siejami su nuteistojo tam tikromis nusikalstamą elgesį palaikančiomis nuostatomis, nors šiuo metu nuteistasis yra linkęs neigti bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals, Komisija priėmė išvadą netaikyti M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (atlikti gerbūvio darbus ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose), nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2020 m. vasario mėnesį.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, kad Nutarimas nėra tinkamai argumentuotas ir aiškus.
Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad M. S. teistas anksčiau 7 kartus, viso teistas 8 kartus ir šiuo metu atlieka subendrintą 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Amžius pirmojo teistumo metu 15 metų. Nusikaltimai sunkėja, nusikaltimams nėra būdingas nusikaltimų modelis. Nuosprendyje savo kaltės nepripažino, interviu metu savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – padarė naują nusikaltimą. Bausmę atlieka nuo 2013 metų lapkričio 13 d., ½ dalį bausmės atliko – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Bausmės atlikimo metu baustas du kartus 2014 metais, nuobaudos negalioja, skatintas 12 kartų, paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, keturis kartus yra išvykęs trumpalaikėms (3 dienų) išvykoms į namus, išvykų metu pažeidimų faktų nefiksuota. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lankė ir baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą, dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes: 2017 metais – apdailininko (statybininko), 2019 metais – suvirintoju elektra rankiniu būdu. Laisvėje būdamas dažniausiai dirbo (vairuotoju), tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių. Bausmės atlikimo metu nedirbo. Teigiama, kad pats dėl įsidarbinimo nesikreipė. Nuteistojo teigimu, dirbti gali, tačiau prieš tai atsižvelgtų į siūlomo darbo pobūdį ir sąlygas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 91/04-35 buvo atsisakyta nuteistąjį perkelti į Marijampolės pusiaukelės namus. Pagal gautus dokumentus nuteistasis galėjo būti įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), darbo vieta bare, tačiau įvertinta, kad tokia darbo aplinka netinkama socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimui, nes bausmės atlikimo metu buvo užfiksuotas atvejis, kai nuteistasis vartojo alkoholį, ir už tai paskirta nuobauda. Aplinkybės, kad nuteistasis įgijo dvi specialybes, pats susirado darbą už įkalinimo vietos ribų ir jam rūpi darbo pobūdis bei sąlygos, rodo aukštą motyvaciją darbui bei pastangas padengti turimus civilinius ieškinius, nes mažai apmokamas darbas nėra išeitis turint didelius įsiskolinimus. Šiuo atveju teismas nesutinka, kad darbo vieta bare galėjo trukdyti socialinės reabilitacijos programai, nes nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas už alkoholio vartojimą 2014 metais, tačiau nusikalstamo elgesio vertinimo pagal OASys metodiką duomenimis – nuteistajam nustatyta nulinė rizika dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais, o toks pažeidimas buvo vienetinis ir daugiau atsitiktinio pobūdžio, nuobauda nebegaliojo. Pats nuteistasis neigia narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimą, vartojimų ar priklausomybių faktų nėra fiksuota. Nuteistojo teigimu, niekada neturėjo alkoholio vartojimo sunkumų, alkoholį vartojo retai ir saikingai. Nuteistojo praeityje įvykdyti nusikaltimai, susiję su smurtiniu elgesiu, įvykdyti esant blaiviam. Oficialių duomenų apie alkoholio priklausomybę nėra. Lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis turėtų UAB (duomenys neskelbtini) darbo vietą dirbti rūšiuotoju-sandėlininku, kas vėlgi rodo, jog nuteistasis yra motyvuotas darbui. 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi, tačiau 2019 m. vasario 15 d. Kybartų pataisos namų parengtoje socialinio tyrimo išvadoje minima, kad nuteistasis turi vykdomųjų raštų 20 181 eurų sumai, bet nenurodoma, kokia dalis yra padengta. Nuteistasis nepateikė duomenų apie padengtų ieškinių sumas. Nuteistojo teigimu, kiekvieną mėnesį savanoriškai siunčia penkiems antstoliams bendroje sumoje 12 eurų, ieškiniams dengti, tačiau jokių duomenų apie padengtas sumas nepateikia. Nuteistasis yra finansiškai remiamas šeimos narių ir iš kiekvieną mėnesį gaunamų lėšų yra išskaičiuojama 30 proc. antstoliams. Bausmės atlikimo metu nuteistojo artimas socialinis ratas apsiriboja šeimos nariais (tėvais, žmona ir dukra), bendrauja telefonu, rašo laiškus, lankomas pasimatymų metu. Šeimos yra palaikomas, stiprus ryšis su partneriu atrodo teigiamas, abipusiai palaikantis ir kupinas rūpesčio, todėl vertinamas, kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Nuteistojo teigimu, turi keletą draugų, tačiau jokių ryšių su jais nepalaiko. Su nuteistąjį supančiais asmenimis bendrauja, tačiau stokoja pasitikėjimo jais bei atsiskleidimo. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Praeityje jam darė įtaką asociali grupė, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Aplinkos nelinkęs vertinti kritiškai, priešiškai, išlieka joje labiau atsiriboję, tarpasmeninių sąveikų metu stokoja atsiskleidimo ir atvirumo, stengiasi išlikti atsiribojęs, vengia kalbėti apie jam nepriimtinus, neigiamai jį charakterizuojančius faktus, kas rodo, kad jam reikalinga saugi ir patikima aplinka, žmonės, kuriems jis galėtų atsiskleisti. Savęs vertinimas iš esmės yra adekvatus, tačiau stokojantis konkretumo ir pagrįstumo, vertindamas save kaip asmenį pabrėžia, kad turi tam tikrų trūkumų, tačiau konkrečiai jų įvardinti nesistengia. Interviu metu, analizuodamas savo praeities poelgius, įvardina tam tikrus pokyčius. Nuteistasis įsitikinęs, kad bausmės atlikimo metu pasikeitė į teigiamą pusę – išmoko atsiriboti nuo neigiamos įtakos, atsispirti kitų įkalbinėjimams, pasikeitė prioritetai, šiuo metu šeima, jos gerovė yra pirmoje vietoje (iki bausmės atlikimo prioritetas buvo savi poreikiai, draugai ir pan.). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį ir mąstymas bausmės atlikimo metu, teigtina, kad šiuo metu nuteistasis stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, planuoti, kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką iki 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo linkusi nuolat mažėti: 2016 m. gegužės 25 d. nustatyta vidutinė rizika – 90 balų (statiniai – 45 balai, dinaminiai – 45 balai); 2017 m. rugpjūčio 22 d. nustatyta vidutinė rizika – 69 balų (statiniai – 40 balų, dinaminiai – 29 balai); 2018 m. kovo 20 d. nustatyta vidutinė rizika – 61 balas (statiniai – 40 balų, dinaminiai – 21 balas); 2018 m. rugsėjo 14 d. nustatyta vidutinė rizika – 48 balai (statiniai – 40 balų, dinaminiai – 8 balai). Tačiau atlikus vertinimą 2019 m. nustatyta vidutinė rizika staiga padidėjo iki 78 balų (statiniai – 40 balų, dinaminiai – 38 balai), kas rodo labai aukštą dinaminių veiksnių augimą po paskutinio vertinimo, nors pažymima, kad OASys taškų įverčių didėjimas atliekant įvertinimo peržiūrą nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ji išlieka vidutinė. Šio vertinimo metu 10 svertinių taškų sudaro gyvenimo stilius ir draugai (ankstesnio vertinimo metu sudarė – 0 taškų) – nurodant, kad bausmės atlikimo metu skaito knygas, dalyvavo agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“, medituodavo, užsiiminėdavo joga. Apie padarytų nusikaltimų skaičių (8 teistumai) teigė, kad dalį nusikaltimų padarė spontaniškai, neapgalvotai (chuliganizmas), kitus (turto prievartavimas, vagystės, nusikaltimas susijęs su narkotikais) kartu su bendrininkais. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Praeityje jam darė įtaką asociali grupė, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikaltimu; 10 svertinių taškų sudaro mąstymas ir elgesys (ankstesnio vertinimo metu sudarė – 3 taškus) – nurodant, kad tarpasmeninių sąveikų metu gali stokoti atsiskleidimo, atvirumo, išlikti atsiribojęs, vengti kalbėti apie jam nepriimtinus, neigiamai jį charakterizuojančius faktus. Tik esant saugiai aplinkai, tampa labiau atsiskleidžiantis ir išsikalbantis. Geba laikytis įprastų bendravimo taisyklių, išlieka pagarbus, mandagus. Analizuojama nuteistojo nusikalstamo elgesio praeitis, nurodant, kad šiuo metu tokio elgesio apraiškų nestebima. Nuteistasis pabrėžia, kad nėra linkęs atvirai demonstruoti kilusių emocijų, kadangi jos nepadeda išspręsti problemų, todėl siekia ieškoti sprendimo variantų, nusiraminti. Nors ankstesnio vertinimo metu pažymima, kad nuteistasis gerai atpažįsta savo problemas, gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, visgi šio vertinimo metu atlikdamas vertinimo užduotį (OASys sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau interviu metu, analizuodamas savo praeities poelgius, nuteistasis įvardina tam tikrus pokyčius, kurie anksčiau galimai buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu, pvz., prioritetų perskirstymas, dabartinė orientacija į šeimą (anksčiau buvo nukreipta į save ir savęs realizavimą draugų kompanijoje) ir jos gerovės kūrimą, poreikis dirbti, atsiriboti nuo neigiamos aplinkos ir įtakos ir pan. Dabartinius prioritetus jis sieja su ateities tikslais, kuriuos yra išsikėlęs, ir kurie nėra prieštaraujantys socialiai priimtinoms normoms. Nuteistojo mąstymas išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, esant išoriniam pastiprinimui geba tam tikru lygiu priimti kitų požiūrį, įsijausti į kitų asmenų poziciją, socialines situacijas vertinti ne tik iš savo perspektyvos. Remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidą, kad nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas bei problemų identifikavimo stoka, gali būti siejami su nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į dabartinį nuteistojo elgesį, galima teigti, kad šiuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, planuoti, kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų, t. y. šie aspektai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio riziką mažinančiais veiksniais; 10 svertinių taškų sudaro nuostatos (ankstesnio vertinimo metu sudarė – 1 tašką) – nurodant, kad kalbėdamas apie savo įvykdytus nusikaltimus, stokoja išsamumo, aiškumo vengia juos analizuoti, tačiau pabrėžia, kad dėl kai kurių įvykdytų nusikaltimų jis gailisi (dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos) ir tokį savo elgesį vertina neigiamai. Aiškiai nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų neišreiškia, tačiau pastebima, kad vadovaujasi tam tikromis kriminalinės subkultūros pažiūromis, nors tai linkęs neigti ir paaiškina bendražmogiškomis vertybėmis. Ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą. Tačiau šiuo metu nuteistasis nepriešiškai reaguoja į vidaus tvarkos taisykles, keliamus reikalavimus, jų laikosi. Nuteistojo deklaruojamos vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi. Šiuo metu išreiškia poreikį savęs realizavimui visuomenėje tinkamais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nuteistojo nuostatų ypatumus, galima kelti prielaidą, kad jo įvykdyti nusikaltimai kartu su bendrininkais bei sąsajos su organizuota nusikalstama grupe (nuosprendžio duomenimis) gali būti siejami su nuteistojo tam tikromis nusikalstamą elgesį palaikančiomis nuostatomis, nors šiuo metu jas nuteistasis yra linkęs neigti. Šiuo atveju teismui kyla abejonės dėl socialinio tyrimo išvados Nr. 57-170, 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto Nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iš esmės atkartojantis socialinio tyrimo išvadą. Visų pirma iš bylos medžiagos matyti, kad šio svarstymo metu nuteistasis buvo jam naujoje aplinkoje – Vilniaus pataisos namuose (ankstesni vertinimai vyko Kybartų pataisos namuose). Vertinimo metu specialistas pažymėjo, kad nuteistasis pasižymėjo uždarumu, vengė emociškai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situaciją, kas patvirtina nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, jog nuteistasis tik esant saugiai aplinkai tampa labiau emociškai atsiskleidžiantis, atviresnis. Todėl neatmestina tikimybė, kad būtent nauja aplinka, žmonės, galėjo turėti įtakos OASys vertinimui, nes esant iš esmės nepasikeitusioms asmens elgesio ir mąstymo, nuostatų, ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, darbo bei finansinėms aplinkybėms, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nuo 8 dinaminių balų išaugo į 38 balus. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistojo nustatytos neigiamos nuostatos yra abstrakčios ir prieštaringos, nurodoma, kad pastebima, kad asmuo vadovaujasi tam tikromis kriminalinės subkultūros pažiūromis, nors tai yra linkęs neigti ir paaiškina bendražmogiškomis vertybėmis, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kokios tai pažiūros, į ką orientuotos, kad nustatytos būtent bausmės atlikimo metu. Be to, Nutarime labiau kreipiamas dėmesys į nuteistojo elgesį praeityje, kurį jau įvertino teismai priimdami nuosprendžius, o ne į dabartinį jo elgesį ir asmenybės pokyčius atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra nemotyvuotas, nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymui svarbi informacija yra kelianti dvejonių, abstrakti ir objektyviai neatspindi dabartinės nuteistojo M. S. situacijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas negali atmesti nuteistojo skundo ar panaikinti skundžiamo Nutarimo ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nuteistojo M. S. skundą tenkina iš dalies ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją įpareigoja iš naujo nagrinėti nuteistojo lygtinio paleidimo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-205, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 59-205 ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti prašymą dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.