Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos M. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo suinteresuotiems asmenims V. E., G. E., antstolei R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese, nustatyti, kad skolininkui V. E. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. E. priklauso ½ dalis skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų bei gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio.

2. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. E. išieškotojos M. B. naudai. Vykdant išieškojimą antstolė R. A. nustatė, jog skolininkas V. E. yra susituokęs su G. E., pajamų negauna arba jų neužtenka skolai padengti, neturi jokio kito asmeninio turto ar lėšų, į ką galima būtų nukeipti išieškojimą, tačiau turi bendrą su sutuoktine turtą, todėl antstolė 2025 m. kovo 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pinigines lėšas – skolininko sutuoktinės esamas ir būsimas pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas ir kitokias išmokas. Antstolė pasiūlė išieškotojai per 90 dienų, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, prašydama nustatyti skolininkui V. E. priklausančio turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine G. E., dalį.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutarčių registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. E. ir G. E. santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas; sutuoktinių turtas nepadalintas, nėra sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui V. E. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. E. sąskaitoje (-ose) esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų bei gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

7. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininko V. E. ir jo sutuoktinės G. E. solidariai pareiškėjos M. B. naudai. Pateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus: atstovavimo sutartį, 2025 m. gegužės 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Nagrinėjamu atveju pareiškimas nagrinėjamas vykdymo procese, būtinybę kreiptis į teismą sąlygojo skolininko procesiniai veiksmai, nesusitariant neteismine tvarka dėl bendro su sutuoktine turto padalijimo. Skolininko turto dalies nustatymas būtinas, kadangi skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Vykdymo procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnis). Išlaidos už advokato teisines paslaugas priteisiamos iš skolininko, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo yra patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnis).

8. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

10. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėtoje teisės normoje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių taisykles, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkintas, pareiškėja turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje civilinėje byloje pareiškėjos patirtos 500,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose “Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio” numatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio. Tačiau, kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktas). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).

11. Taigi, kaip jau minėta aukščiau, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja patyrė 500,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, minėta išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už prašymo parengimą. Tačiau teismas, įvertinęs bylos apimtį – konkreti civilinė byla yra labai nedidelė, bylos pobūdį – byloje keliamas klausimas dėl skolininko turto dalies individualizavimo, sudėtingumą – byla nesudėtinga, joje nekeliami nauji teisės klausimai ir pan., prašymo turinį – advokato parengtame prašyme nurodyti visi prašymui turiniui keliami reikalavimai, tačiau pats prašymas yra gana paprastas, jame nėra keliama sunkių teisės klausimų ir pan., teisinių paslaugų pobūdį – advokato padėjėja ieškovei tik parengė prašymą, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, daro išvadą, kad 500,00 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti už parengtą prašymą yra per didelės, nepagrįstos, nesąžiningos ir laikytinos pareiškėjos nepagrįstu išlaidavimu, todėl pareiškėjai iš skolininko V. E. priteistinos 250,00 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis skolininko sutuoktinės G. E. sąskaitoje (-ose) esančių ar ateityje būsiančių lėšų bei gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio.

Priteisti iš skolininko V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.