Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta galutinė 60 Eur bauda. A. P. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 6 d. 09.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Volkswagen “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį stovėti ties įvažiavimu į teritoriją nesilaikydamas 5 metrų atstumo, geltonos spalvos zigzagu pažymėtoje vietoje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 150.15, 3 pastraipos 1.27 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Kelio atkarpoje, (duomenys neskelbtini) nuo 13 namo iki 21 namo, tiek dešinėje, tiek kairėje kelio pusėje, buvo kelio ženklai: ,,Raudonoji“ – mokėjimo zoną žymintis ženklas; 530 ir 826 kelio ženklai reiškiantys, kad nurodytoje vietoje transporto priemonėms leidžiama stovėti nurodytu laiku. 840 kelio Ženklas, kuris nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Taip pat tiek dešinėje, tiek kairėje, kelio pusėse yra horizontalusis kelio ženklinimas, žymintis automobilių sustojimo ir stovėjimo vietas. Iš bylos medžiagos matyti, kad toje vietoje, kur stovėjo pareiškėjo automobilis, buvo ir KET3 pr. 1.27 nurodytas kelio žymėjimas – geltonos spalvos zigzagas. Šis žymėjimas vos matomas, matyti tik pavieniai neryškus, nusitrynę ir sutrūkinėję brūkšniai, kurie nesudaro zigzago. Vietomis jis iš vis išnykęs. Dėl šio kelio žymėjimo teisėtumo buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrių, kuris nepateikė duomenų apie tai, kad KET 3 pr. 1.27 nurodytas kelio žymėjimas būtų suderintas su (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių. Remiantis tuo kas išdėstyta ir Kelių eismo taisyklių 8 str. jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. <..> bei „150.15. <...>, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, matyti, kad pareiškėjas jokios ANK uždraustos veikos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingi» abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, todėl mano, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, kurie be jokių abejonių patvirtintų administracinio nusižengimo protokolu pareiškėjui inkriminuojamus veiksmus, t. y. kad 2023 m. lapkričio 6 d. 09.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojo ties įvažiavimu (Išvažiavimu) į (iš) teritoriją (-os) nesilaikydamas 5 metrų atstumo, geltonos spalvos zigzagu pažymėtoje vietoje. Iš bylos medžiagos matyti priešingai automobilis stovėjo pažymėtoje automobilių stovėjimo vietoje.

Atsižvelgiant į tai prašoma panaikinti Institucijos nutarimą administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų

ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Institucijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, įrodymais siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir 2024 m. balandžio 24 nutarimą (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Jeigu teismas nuspręstų, kad vis tik yra nusižengimo sudėtis ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina pagal šio kodekso 565 ¹straipsnio 1 punktą (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje ANK redakcijoje – ANK 591 straipsnio 1 dalį), asmens išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atsižvelgiant į bylos aplinkybes priteisti kuo mažesnę sumą ir ją priteisti iš valstybės, o ne iš Institucijos (2AT-7-6-303/2021).

Pareiškėjo atstovas advokatas M. K. palaikė skundą, jame nurodytais motyvais ir prašė nutarimą panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1936,00 eurų.

Institucijos atstovas atsiliepime prašė skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kadangi apie posėdį pranešta tinkamai, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais. Pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktu įrodymu visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o manymas, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakankamas kaltei pagrįsti.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.15 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu, vertindamas, kad Institucija nesiaiškino ar horizontalusis kelio ženklinimas, kuriuo remiantis paskirta bauda yra teisėtas ir legalus. Nesant teisėto pagrindo įvykio vietą pažymėti kelią geltonuoju zigzagu, nekyla pagrindas ir administracinei atsakomybei, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad geltonojo zigzago linijos nubraižytos savavališkai, jos nebuvo suderintos, suderinimo aktas ir schema nepateikti. Tai matyti dar ir iš to, kad geltonos spalvos žymėjimas šioje kelio atkarpoje yra tik vienoje vietoje, todėl pareiškėjas mano, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, kurie be jokių abejonių patvirtintų administracinio nusižengimo protokolu pareiškėjui inkriminuojamus veiksmus, t. y. kad 2023 m. lapkričio 6 d. 09.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojo ties įvažiavimu (Išvažiavimu) į (iš) teritoriją (-os) nesilaikydamas 5 metrų atstumo, geltonos spalvos zigzagu pažymėtoje vietoje, kadangi pareiškėjo automobilis stovėjo pažymėtoje automobilių stovėjimo vietoje.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl A. P. administracinio pažeidimo ir Institucijos nutarime nurodytų aplinkybių, kai byloje yra prieštaravimai dėl kelių ženklinimo bei KET taisyklių. Pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, kad 2023 m. lapkričio 6 d. 09.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojo ties įvažiavimu (išvažiavimu) į (iš) teritoriją (-os) nesilaikydamas 5 metrų atstumo, geltonos spalvos zigzagu pažymėtoje vietoje, tačiau pareiškėjas nurodė, kad jo vairuotas automobilis stovėjo automobilių stovėjimo vietoje, esant tai leidžiantiems kelio ženklams bei kelio ženklinimui. Kaip matyti iš pateiktų foto nuotraukų kelio atkarpoje, (duomenys neskelbtini) nuo 13 namo iki 21 namo, tiek dešinėje, tiek kairėje kelio pusėje, buvo kelio ženklai: ,,Raudonoji“ – mokėjimo zoną žymintis ženklas; 530 ir 826 kelio ženklai reiškiantys, kad nurodytoje vietoje transporto priemonėms leidžiama stovėti nurodytu laiku. 840 kelio Ženklas, kuris nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Taip pat tiek dešinėje, tiek kairėje, kelio pusėse yra horizontalusis kelio ženklinimas, žymintis automobilių sustojimo ir stovėjimo vietas. Iš bylos medžiagos matyti, kad toje vietoje, kur stovėjo pareiškėjo automobilis, buvo ir KET 3 pr. 1.27 nurodytas kelio žymėjimas – geltonos spalvos zigzagas, tačiau šis žymėjimas bus neryškus, nusitrynęs ir sutrūkinėję brūkšniai, kurie nesudaro zigzagą bei vietomis jis iš vis išnykęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas, dėl šio kelio žymėjimo teisėtumo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrių, kuris nepateikė duomenų apie tai, kad KET 3 pr. 1.27 nurodytas kelio žymėjimas būtų suderintas su (duomenys neskelbtini), todėl pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą privalo nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kai KET taisyklėse nurodyta, jog, jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, kuo pareiškėjas ir vadovavosi įvykio metu, kadangi kelio ženklai leidžiantys (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo vietos yra pažymėtos balta punktyrine linija, suskirstant atskiras stovėjimo vietas kiekvienai transporto priemonei. Šis horizontalusis kelio ženklinimas yra suderintas su kelio ženklais ir yra aiškiai matomas bei suprantamas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka prieiti prie išvadų apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. P. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius A. P. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso, o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal analogiją atitinkamai teismui nutraukus asmens atžvilgiu pradėtą administracinių nusižengimų bylą, taip pat išsprendžiamas išlaidų gynėjui atlyginimo klausimas. Šios išlaidos atlyginamos iš valstybės lėšų.

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikta atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė, taip pat pateiktos PVM sąskaita faktūros (b. l. 24-33) už teisines paslaugas. Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog pareiškėjas patyrė realias, jo interesų atstovavimo administracinėje byloje Nr. II-678-668/2024, išlaidas.

Pareiškėjas pateikė atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinę, kurioje detalizuotos suteiktos paslaugos ir nurodyta, kad buvo rengiami procesiniai dokumentai, prašymai bei pasirengiama bylos nagrinėjimui, taip pat atstovaujama šiame teisme. Už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo 1936,00 Eur. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1936,00 Eur suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nurodytos priteistinos sumos, nėra neproporcingai didelė, todėl priteistina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 6 dalimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 107, 108 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

A. P. atstovo advokato M. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną, nutraukti.

Priteisti A. P. iš valstybės 1936,00 eurus (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.