Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, nukentėjusiajam L. Š., kaltinamajam M. Š., jo gynėjai – advokatei Sofijai Kručienei viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių miesto savivaldybės, teistas 3 kartus: 2011-06-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., laisvės apribojimu šešerių mėnesių laikui; 2011-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė paskirta bausmė 2 m.2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p., 67 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų ir tęsti mokslą, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2011-05-30 apie 17.40 val., Šiauliuose, autobusu sustojime, esančiame Žemaitės - Vilniaus gatvių sankryžoje, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam L. Š. į veidą, padarė jam nosies kaulo lūžimą, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą;

be to, jis, 2011-05-30 apie 17.40 val., Šiauliuose, autobusu sustojime, esančiame Žemaitės - Vilniaus gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, tai yra suduodamas ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam L. Š. į veidą, padarė jam nosies kaulo lūžimą, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 719/11 (04) nurodyta, kad L. Š. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairiame smilkinyje. Sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, (b.l. 15)

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2011-05-30 17:40 val. Šiauliuose, Žemaitės – Vilniaus gatvės sakryžoje esančioje autobusų stotelėje nukentėjusysis L. Š. priėjo prie kaltinamojo M. Š. jį užkalbinti, pakalbėti apie pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, kol atvažiuos policijos pareigūnai, kuriuos turėjo iškviesti T. V.. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo M. Š., nukentėjusiojo L. Š. ir liudytojo T. V. parodymai. Tuo tarpu liudytojas T. V. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo T. V. parodymai, pridėtas telefoninio pokalbio garso įrašas (b.l. 19-20). Pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis M. Š. smogė nukentėjusiajam L. Š. du kartus kumščiu į veidą. Atsakydamas į smūgius, nukentėjusysis spjovė M. Š. į veidą bei spyrė į kūną. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo L. Š. parodymai, liudytojo T. V. parodymai, iš dalies kaltinamojo M. Š. parodymai. Po to kaltinamasis smogė nukentėjusiajam L. Š. vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio pastarasis nukrito nugara ant žemės ir prasiskėlė galvą. Įvykio metu nukentėjusiajam L. Š. buvo padarytas nosies kaulo lūžis, muštinė žaizda kairiajame smilkinyje bei galvos smegenų sukrėtimas, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo M. Š., nukentėjusiojo L. Š. ir liudytojo T. V. parodymai, liudytojos A. F. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys (b.l. 73-74), asmens atpažinimo pagal jo fotonuotrauką protokolo duomenys (b.l. 60-63), specialisto teismo mediko išvada Nr. G 719/11 (04) (b.l. 15). Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad muštynes pradėjo pats nukentėjusysis L. Š., o jis tik gynėsi, kadangi jo parodymai prieštarauja minėtų proceso dalyvių parodymams. Teismui netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d. nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. <...> Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. <...> Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-336/2008). Atsižvelgiant į išnagrinėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. Š. veiksmuose nebuvo baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti jam nepradėjus ir nesirengus atlikti jokių kėsinimosi veiksmų.

LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-242/2009). Padarytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje smūgių sudavimu nukentėjusiajam, padarant jam kūno sulojimą, tuo rodant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės rintį ir tvarką. Padarytos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesioginė tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-266/2009). Byloje nustatyta, kad M. Š. be jokios aiškios priežasties smogė L. Š. į veidą. Šia nusikalstama veika M. Š. sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie nuteistojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo M. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. Š. nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, teistas tris kartus, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis pripažįstamas recidyvistu ir jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, tačiau mažesnė už vidurkį (LR BK 61 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str.). Nukentėjusysis buvo sužalotas neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas ligoninėje, jo gydymas kainavo 1249.01 Lt. Dėl išduoto laikino nedarbingumo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nukentėjusiajam buvo išmokėjusi 1873 Lt. Minėtų valstybinių įstaigų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai. Pareikštą neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad atsirado negrįžtami pokyčiai dėl sveikatos (nukentėjusysis nenurodė kokie konkrečiai), jis buvo viešai pažemintas, dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus – gydėsi ligoninės stacionare, buvo patyręs smegenų sutrenkimą, pablogėjo atmintis, gydėsi dėl patirto sužalojimo ambulatoriškai 3 savaites. Atsižvelgiant į sužalojimo mastą, pasekmes, gydymo trukmę bei sukeltus nepatogumus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nusistovėjusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistinas mažesnis, nei prašo nukentėjusysis, neturtinės žalos atlyginimas. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – negauto darbo užmokesčio įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Kardomoji priemonė – periodinė registracija policijos įstaigoje panaikintina, kadangi M. Š. yra suimtas kitoje byloje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti bausmę – (2) dvejus metus laisvės atėmimo;Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą (1) vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Subendrintą bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01.

Šiaulių teritorinės ligonių kasai priteisti iš M. Š. (1249,01) vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis litus 1 ct turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteisti iš M. Š. (1873) vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam L. Š. iš M. Š. priteisti (3000) tris tūkstančius litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam L. Š. iš M. Š. priteisti (861) aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną litą turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, dokumentus – kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

M. Š. panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.