- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-153-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58436-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- M. Č.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 8 MGL (301 Eur) dydžio bauda, ir M. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 8 MGL (301 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 21 d. apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje – Ignalinoje, (duomenys neskelbtini) g., prie banko AB „Swedbank“ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. vartodamas necenzūrinius žodžius P. K. atžvilgiu, be priežasties sudavė vieną kartą dešine ranka nukentėjusiajam P. K. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo jam paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti viešaisiais darbais. Nurodo, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, be to, konfliktas kilo dėl jų abiejų kaltės, į ką nebuvo atsižvelgta. Šiuo metu niekur nedirba ir negali įsidarbinti, taip pat negali užsiregistruoti Darbo biržoje, nes iš jo yra paimti dokumentai. Yra jaunas, darbingas, todėl mano, kad jam galėtų būti paskirta švelnesnė – viešųjų darbų bausmė.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas nesutinka tik dėl jam paskirtos arešto bausmės ir prašo vietoj jos paskirti viešųjų darbų bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra tinkama, nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą bei nepažeidžia įtvirtintų BK 54 str. ir kitų bausmės skyrimo nuostatų.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė BK 54 str. 2 d. nuostatas ir tinkamai jas taikė bei skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius apeliantui skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio motyvus. Teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių M. Č. už jo padarytą nusikaltimą skirti švelnesnę bausmės rūšį ir manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus viešųjų darbų bausmę, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, šioje byloje nenustatė.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis M. Č. švelnesnės bausmės rūšies paskyrimą motyvuoja tuo, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo neturi. Tačiau kolegija pažymi, kad į visas šias aplinkybes bei į tai, kad apelianto smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs ir nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas, skirsdamas M. Č. bausmę, jau atsižvelgė, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra pagrindo. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju ne mažiau reikšmingomis yra ir tos aplinkybės, jog M. Č., būdamas jauno (22 metų) amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau penktą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, 8 kartus baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu – baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, automobilio vairavimą neblaiviam, necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, aptariamą nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką apylinkės teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šie duomenys neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus. Visa tai pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmių rūšių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Taigi įvertinusi apelianto asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad M. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta alternatyvi arešto bausmė, savo trukme mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis, yra teisinga bei optimali BK 41 str. 2 d. numatytiems bausmės tikslam pasiekti ir kartu nebus ilgalaikė kliūtis nuteistojo deklaruojamiems ketinimams užsiregistruoti Darbo biržoje ir susirasti darbą įgyvendinti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmę, BK 41, 54, 61, 64¹ str. ir kt. nuostatų nepažeidė. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta, jos keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.