Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. P. ir M. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24784-896/2015 pagal pareiškėjų J. P. ir M. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai J. P. ir M. Ž. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai J. P. (duomenys neskelbtini) gimusio moteriškos lyties kūdikio tėvas yra pareiškėjas M. Ž..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams J. P. ir M. Ž. 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu neįtraukė buvusio pareiškėjos J. P. sutuoktinio R. V. K.. Minėtas asmuo turėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, taip pat pateiktos jam skirtos pareiškimo ir priedų kopijos, išverstos į R. V. K. suprantamą kalbą. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja ir R. V. K. santuokinių ryšių nepalaikė nuo 2005-07-01, nuo nurodytos datos buvę sutuoktiniai faktiškai nebendrauja, pareiškėjams pasiūlytina pasirinkti tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą minėtam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai J. P. ir M. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjų J. P. ir M. Ž. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Pareiškėjų kūdikis gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo pareiškėjos santuokos su JAV piliečiu R. V. K. nutraukimo dienos, tačiau pastebėtina, kad santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-2332-955/2014, Kauno apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimu buvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad pareiškėjos ir R. V. K. santuoka faktiškai nutrūko 2005-07-01. Po 2005-07-01 pareiškėja nėra mačiusi JAV piliečio R. V. K., su juo ryšių nepalaikė, nebendravo ir neturi jokių duomenų apie jo faktinę buvimo ir gyvenamąją vietą.J P. su R. V. K. negyvenant santuokinio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio daugiau kaip dešimt metų, JAV pilietis R. V. K. negali būti laikomas (duomenys neskelbtini) gimusio kūdikio biologiniu tėvu. Nebūdamas biologiniu kūdikio tėvu, R. V. K. negali būti nurodytas bei įrašytas vaiko gimimo liudijime kaip vaiko tėvas, nes tai pažeistų vaiko teises ir interesus. Pareiškėjų vertinimu susiklosčius tokiai situacijai, vaiko teisės ir interesai geriausiai būtų apginti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog (duomenys neskelbtini) gimusio moteriškos lyties kūdikio biologinis tėvas yra pareiškėjos ilgametis gyvenimo draugas M. Ž., kuris pripažįsta vaiko tėvystę (tai patvirtina ir specialiai teisminiam procesui atliktas DNR tyrimas) ir siekia būti įrašytas vaiko tėvu gimimo liudijime. Taigi juridinis faktas nustatytinas su tikslu užregistruoti kūdikio gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, vaiko gimimo įraše įrašant biologinį kūdikio tėvą - pareiškėją M. Ž.. Nepaisant aukščiau paminėtų aplinkybių bei 2014-10-13 sprendime c.b. Nr. 2-2332-955/2014 konstatuotų faktų, pirmosios instancijos teismas vis tiek laiko, jog JAV pilietis R. V. K. privalo dalyvauti teisminiame procese dėl juridinio fakto nustatymo.Skundžiamos 2015-10-02 nutarties nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad teismas atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog pareiškėja ir R.V. K. santuokinių ryšių nepalaikė nuo 2005-07-01 ir nuo nurodytos datos faktiškai nebendrauja, pasiūlė pareiškėjams pasirinkti tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą minėtam asmeniui. Tokia teismo išvada prieštarauja racionalumo principui nusakančiam, kad J. P. ir R. V. K. santuokai faktiškai nutrūkus 2005-07-01, nuo šios datos asmenims nepalaikant santuokinių ryšių, nebendraujant ir nežinant tikslios R. V. K. buvimo bei gyvenamosios vietos, buvęs J. P. sutuoktinis negali būti laikomas biologiniu (duomenys neskelbtini) gimusio kūdikio tėvu.Į teisminį procesą įtraukus su vaiko gimimu niekaip nesusijusį ir nežinia kur esantį asmenį R. V. K., bylos nagrinėjimas taps komplikuotas ir nepagrįstai ilgas dėl procesinių dokumentų įteikimo procedūrų, ko pasėkoje bus šiurkščiai pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Vadovaujantis CK 3.291 straipsnio 1 dalimi, apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, atliekant gimimo įrašą Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškimo nagrinėjimo nepagrįstas užvilkinimas dėl R. V. K. įtraukimo į bylą ir, atitinkamai, vaiko gimimo neužregistravimas įtvirtintu terminu lemia tai, kad vaikui nėra suteikiamas vardas, pavardė, apribojama ir/ar apsunkinama galimybė gauti valstybės garantuojamas paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose kaip asmeniui, laikomu apdraustuoju valstybės lėšomis, ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugas, motinystės (tėvystės) pašalpą ir kitas gimus vaikui teikiamas paslaugas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas M. Ž. yra pareiškėjos J. P. (duomenys neskelbtini) gimusio moteriškos lyties kūdikio tėvas. Šias aplinkybes pareiškėjai įrodinėja teisminiam procesui atliktu DNR tyrimu, Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2332-955/2014, kuriuo nutraukta pareiškėjos J. P. ir JAV piliečio R. V. K. santuoka ir nurodyta, kad santuokos nutraukimas J. P. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m. liepos 1 d. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad būtent 2005 m. liepos 1 d. faktiškai iširo pareiškėjos santuoka, nuo to laiko ji su sutuoktiniu nebebendrauja, jokio bendro turto neturi, bendrų prievolių taip pat neturi.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Skundžiamoje nutartyje teismas pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu jie neįtraukė buvusio pareiškėjos J. P. sutuoktinio R. V. K., nes teismo vertinimu, minėtas asmuo turėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu.

Taigi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjai, kreipėsi į teismą prašydami pareiškėjos J. P. (duomenys neskelbtini) gimusio moteriškos lyties kūdikio tėvu įrašyti M. Ž., kuris save pripažįsta vaiko tėvu ir kaip įrodymus pateikė teismui atliktą DNR tyrimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos J. P. ir JAV piliečio R. V. K. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimu, pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą, remiantis CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus. Pareiškėjai moteriškos lyties vaikas gimė (duomenys neskelbtini), taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui gimus nuo santuokos nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu, šiuo atveju M. Ž..

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje byloje suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtrauktas buvęs pareiškėjos sutuoktinis JAV pilietis R. V. K..

Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-29/2010;2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; kt.). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi pareiškėjai, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad M. Ž. yra vaiko tėvas, turi nurodyti visus su tuo nustatymu susijusius suinteresuotus asmenis. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, įstatymas nustato teismui teisę savo iniciatyva šaukti jį dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tėvystės pripažinimo fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad jie galėtų kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl gimusio vaiko gimimo liudijimo išdavimo CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjai tėvystę įrodinėja atliktu DNR tyrimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2-2332-955/2014. Tai reiškia, kad ginčo dėl tėvystės šiuo atveju nėra. Taigi šiuo atveju, nesant ginčo dėl tėvystės, pareiškėjai reikšdami tokį reikalavimą teisme kitokiu būdu įteisinti vaiko gimimo fakto, kaip tik teismo keliu, neturi galimybės, nes kaip teisingai nurodo apeliantai, buvęs pareiškėjos sutuoktinis JAV pilietis R. V. K. neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Dėl to šioje byloje pareiškėjai kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjai J. P. (duomenys neskelbtini) gimusio moteriškos lyties kūdikio tėvas yra pareiškėjas M. Ž., nustatymo suinteresuotais šioje byloje asmenimis nurodė tik Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, o buvusio sutuoktinio R. V. K. suinteresuotu asmeniu nenurodė, nes su jo teisėmis ir pareigomis nagrinėjama byla yra nesusijusi remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis naikintina. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų pareiškimo formos ir turinio trūkumų, tačiau atsižvelgus į tai, kad pagal CPK nuostatas pareiškimo priėmimo klausimui išspręsti teisė suteikta tik pirmosios instancijos teismui, pareiškėjų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. P. ir M. Ž. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.