- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-100-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-0081-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius” ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius” kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. 526,60 Eur žalos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą už nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas vairuodamas traktorių užkabino ir sugadino ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,4 kV elektros oro linijos L-100 atramą 100/11 bei nutraukė įžeminimo laidininką. Pažymėjo, kad atsakovas užpildė paaiškinimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame nurodė, kad ardamas užkabino oro linijos L-100 atramą. Pasak ieškovės, atstatydama atsakovo sugadintą turtą ji patyrė 526,60 Eur išlaidų.
2. Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. ardamas ražienas užkliudė elektros linijos atramą, tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovės reikalavimas yra neproporcingai didelis padarytai žalai ir ji galimai piktnaudžiauja savo išskirtine monopoline padėtimi. Atsakovo teigimu, atrama nebuvo nei nulaužta, nei suskaldyta, tik iš vakarinės pusės ant atramos šono apie 0,5 metro aukštyje nuo žemės matėsi šviesesnis brūkšnys – nubrozdinimas, atvykę darbuotojai iškart viską sutvarkė ir elektros tiekimas buvo atnaujintas. Pasak atsakovo, vėliau jis sužinojo, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. prie tos pačios atramos atvykę ieškovės rangovai UAB „Vytrita“ sudaužė atramos apačią, ją nulaužė ir pakeitė visiškai nauja. Pažymėjo, kad atsakovo netyčia nežymiai apgadinta atrama buvo beveik 50 metų senumo, nusidėvėjusi. Atsakovo teigimu, net jei atrama būtų buvusi pažeista nepataisomai, skaičiuojant žalos atlyginimo dydį turėtų būti taikomas ne mažesnis nei 70 procentų nusidėvėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 7 d. ardamas lauką (duomenys neskelbtini) užkabino ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,4 kV elektros oro linijos L-100 atramą 100/11. Teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktos nuotraukos nėra aiškus jos padarymo laikas ir ar nuotraukoje užfiksuota būtent ginčo atrama 100/11, priešingai, nei atsakovo pateiktoje fotonuotraukoje, kuria jis įrodinėja ginčo elektros linijos atramų būklę, ir iš kurios, teismo vertinimu, aiškiai matosi atramos žymėjimas.
5. Teismas laikė, kad ieškovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. atliktų darbų aktas turi įrodomąjį pobūdį tik tuo aspektu, jog ieškovė patyrė 526,60 Eur išlaidų senos atramos su priedais pakeitimui į naują. Teismo vertinimu, ieškovė reikalaudama nuostolių atlyginimo nepagrindė jų dydžio, nes jų dydį būtų galima nustatyti tik pateikus įrodymus, kokio dydžio ir apimties pažeidimai buvo padaryti atramai ir ar dėl tokio pobūdžio pažeidimų ji privalėjo būti keičiama. Be to, iš ieškovės pateiktos 2020 m. rugsėjo 4 d. ilgalaikio turto apskaitos kortelės teismas nustatė, kad 0,4 kV elektros oro linija L-100 eksploatuojama (naudojama) nuo 1966 m. sausio 1 d. Teismas pažymėjo, kad nuostoliai turi būti skaičiuojami įvertinus daikto nusidėvėjimą, tačiau iš pateiktų ilgalaikio turto apskaitos kortelėje esančių duomenų negalima nustatyti atramos ir jos priedų nusidėvėjimo procento po valstybinių įmonių turto privalomosios indeksacijos. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra objektyvių įrodymų dėl padarytos žalos apimties ir įrodymų, patvirtinančių atsiradusių nuostolių tikslų dydį dėl turto nusidėvėjimo, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsiradusių nuostolių (pakeista atrama su priedais ir darbų kaina) ir atsakovo veiksmų.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius” (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Pasak apeliantės, atsakovas, vykdydamas darbus oro linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir taip pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjo, kad atsakovas valdydamas didesnio pavojingumo objektą, t. y. vairuodamas traktorių, sugadino ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl turi atlyginti ieškovei padarytą žalą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalis).
6.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė dėl atsakovo kaltės atsiradusios žalos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d. atliktų darbų aktą, kuriame detaliai nurodyta sunaudotų medžiagų bei atliktų darbų vertės, rangovo 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už atliktus darbus ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pasak apeliantės, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina patirtos žalos dydį. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Teismas nurodęs, kad negalima tiksliai apskaičiuoti pažeisto turto nusidėvėjimo, visiškai nevertino atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų. Teismas, negalėdamas įvertinti žalos dydžio, apeliantės nuomone, turėjo ieškinį ne atmesti, o vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, pats nustatyti žalos dydį. Teismas nepasisakė, kodėl neįvertino atliktų remonto darbų bei panaudotų medžiagų, kurių įkainių faktiniai duomenys buvo pateikti nagrinėjamoje byloje.
6.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovas vairuodamas traktorių sugadino ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. atsakovo veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą ir atsakovo neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei atsirado žala, o atsiradusi žala tapo tų veiksmų rezultatu. Teismas vertindamas šalių įrodymus buvo nenuoseklus. Apeliantei nesuprantama, kodėl atsakovo pateikta nuotrauka, kurioje taip pat nėra aiškus nuotraukos padarymo laikas, o užfiksuota atrama yra nesusijusi su įvykiu, teismui buvo svaresnis įrodymas, nei ieškovės pateikta nuotrauka.
6.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, todėl, vykdydama visuomenei reikšmingą veiklą, turi pareigą veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Apeliantės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas. Tai, pasak apeliantės, reiškia, kad išlaidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifą ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius” apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Atsakovo tvirtinimu, jis nežymiai apgadino elektros oro linijos atramą, kuri buvo statyta dar 1966 metais ir dėl aplinkos poveikio buvo fiziškai nusidėvėjusi, todėl keistina. Pasak atsakovo, aplinkybę, kad nežymiai apgadinta atrama buvo nusidėvėjusi, patvirtina jo pateikta oro linijos gretimos atramos nuotrauka. Atsakovas mano, kad apgadinta atrama galėjo būti sutaisyta jos nepakeičiant. Nurodė, kad ieškovė savo internetinėje svetainėje teigia, jog elektros atramoms yra suteikiamas 25 metų garantinis laikotarpis ir 40 metų tarnavimo laikotarpis. Atsakovo teigimu, ginčo atramos garantinis laikotarpis buvo pasibaigęs ir ji kėlė pavojų aplinkiniams. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atramų nusidėvėjimo lygį ir siekia atsakovo sąskaita atnaujinti elektros teikimo linijos konstrukcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius” turtui – 0,4 kV elektros oro linijos L-100 atramai 100/11 – didesnio pavojaus šaltiniu – traktoriumi padarytos 526,60 Eur žalos priteisimo.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su žalos padarymu. Ieškovė neįrodė, kad dėl padaryto pažeidimo buvo būtina keisti atramą nauja ir keisti visus jos priedus. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos 2020-09-04 ilgalaikio turto apskaitos kortelės matyti, kad 0,4 kv OL L-100 oro linijos eksploatuojamos (naudojamos) nuo 1966-01-01, todėl nuostoliai turi būti skaičiuojami įvertinus daikto nusidėvėjimą, tačiau iš pateiktų Ilgalaikio turto apskaitos kortelėje duomenų negalima nustatyti atramos ir jos priedų nusidėvėjimo procento po valstybinių įmonių turto privalomosios indeksacijos. Ieškovui nepateikus objektyvių įrodymų dėl padarytos žalos apimties ir įrodymų apie padarytus pažeidimus, teismas ieškovo reikalavimą atmetė.
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl atsakovo deliktinės atsakomybės bei netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas patvirtino padarytą pažeidimą nurodydamas, jog linijos atrama gali neatlaikyti žmogaus svorio ir gali tiesiog nulūžti, todėl buvo iškviestas automobilinis keltuvas/bokštelis ir ieškovo darbuotojai prie izoliatoriaus vielos pagalba pririšo kabojusį laidą. Tačiau pastebėtina, kad šias aplinkybes atsakovas nurodė ne pripažindamas atramos pažeidimo pobūdį ir apimtį, o atkreipdamas dėmesį į tai, kad visa ieškovės eksploatuojama elektros oro linija yra nusidėvėjusi, atramos gali neišlaikyti žmogaus svorio ir ieškovė būtent dėl šios priežasties turėjo atramą pakeisti nauja. Kaip jau minėta pirmiau, teismas nustatė, kad ginčo elektros linija ieškovės eksploatuojama nuo 1966-01-01. Elektros linijos būklei apibūdinti atsakovas pateikė gretimos, nei įvykio objekto, atramos nuotrauką, iš kurios matosi kyšanti atvira armatūra. Pastebėtina, kad ši atrama turi žymėjimus 100/13 ir ieškovė neneigė, kad ji priklauso ginčo elektros linijai.
13. Byloje yra 2019-08-07 atsakovo A. Ž. paaiškinimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame atsakovas nurodė, kad ardamas ražienas kabino elektros linijos stulpą 0,4 kV – A343, 100/11. Šiame dokumente nėra užfiksuota jokių aplinkybių apie padarytos atramos pažeidimus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atvykus ieškovės darbuotojams matėsi nuo vienos elektros tiekimo linijos atramos atsipalaidavęs vienas laidas, atrama nebuvo nei nulaužta, nei suskaldyta, tik iš vakarinės pusės ant atramos šono apie 0,5 metro aukštyje nuo žemės matėsi šviesesnis brūkšnys – nubrozdinimas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atvykę darbuotojai vielos pagalba pririšo kabojusį laidą, prie laido suspaudžiamu sujungimu prijungė seną surūdijusią vielą, kyšančią iš atramos viršaus ir tada įjungė elektrą, kuri buvo toliau tiekiama. Atsakovas sužinojo, kad tik po trijų savaičių 2019-08-27 atvykę rangovai sudaužė atramos apačią, ją nulaužė ir pakeitė nauja. Ieškovė neneigė šių atsakovo paaiškinimų, iš kurių galima spręsti, kad atrama nebuvo pažeista taip, kad dėl įvykio ją buvo būtina keisti nauja. Ieškovė atsakovo padarytus atramos pažeidimus įrodinėjo foto nuotrauka, pagal kurią negalima nustatyti, kad joje nufotografuota oro linijos atrama 100/11, kadangi foto nuotraukoje nėra ne tik jos padarymo laiko, tačiau ir jokių atramos žymėjimų.
14. Ieškovė, siekdama atsikirsti į atsakovo argumentus ir įrodyti, kad atrama nebuvo keičiama dėl jos nusidėvėjimo, pateikė 2017 m. liepos 1 d. Defektavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Oro liniją L-100 iš A-343, Inv. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame akte, kuris sudarytas prieš du metus iki įvykio, nėra jokių duomenų, kad buvo tikrinama oro linijų atramų būklė. Ieškovės pateiktu eksploatavimo žiniaraščiu ir atstovės paaiškinimu 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje galima nustatyti, kad oro linijos remontas vyko 2012-05-21, tačiau taip pat neaišku, kas buvo remontuojama. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad tik įbrėžė elektros stulpo atramą, jos nei nulaužė, nei nuvertė, sujungus elektros laidus, elektra buvo tiekiama toliau net tris savaites iki atrama buvo pakeista nauja ir ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Ieškovė 2019-09-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nurodė, kad jis pažeidė elektros oro linijos atramą, nutraukė įžeminimo laidininką, tačiau ieškovė šį gedimą pašalino jau įvykio dieną ir elektra buvo toliau tiekiama. Atsakovas 2019-08-07 paaiškinime nepripažino, jog nutraukė įžeminimą, o atsiliepime ir teisme aiškino, kad elektros oro linijos atramos yra susidėvėję. Pažymėtina, kad padaryti pažeidimai atramai nebuvo užfiksuoti ir ją keičiant nauja.
15. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
16. Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Pagal CK 6.248 straipsnio 1dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga.
17. Atsakant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas negalėdamas įvertinti žalos dydžio, turėjo ieškinį ne atmesti, o vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, pats nustatyti žalos dydį pažymėtina, kad nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Pirmuoju atveju nuostolių atlyginimas priteisiamas, kai žalos dydžio neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, pavyzdžiui, neturtinės žalos atveju. Nagrinėjamu atveju žalos dydį galima tiksliai įvertinti pinigais ir ieškovas turi įrodyti šių nuostolių dydį. Teismas pasiūlė ieškovei pateikti konkretaus ginčo turto – elektros oro linijos atramos nusidėvėjimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovė jų nepateikė.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus teismo pasiūlytus įrodymus būtų buvę galima objektyviai nustatyti žalos dydį, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės nurodytiems remonto darbams pagal UAB „Vytrita“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais. Pastebėtina, kad ieškovės atstovė 2020-07-02 teismo posėdyje į teisėjos klausimą dėl oro linijos atramų nusidėvėjimo paaiškino, kad neturi tokių duomenų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas savo internetinėje svetainėje deklaruoja, jog elektros atramoms suteikiamas 25 metų garantinis ir 40 metų tarnavimo laikotarpis. Jau minėta, kad teismas iš ieškovės pateiktos 2020-09-04 ilgalaikio turto apskaitos kortelės nustatė, jog 0,4 kv OL L-100 oro linijos eksploatuojamos (naudojamos) nuo 1966-01-01, todėl pagrįstai sprendė, kad nuostoliai turi būti skaičiuojami įvertinus atramos nusidėvėjimą, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė.
19. Ieškovės argumentai, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas ir jas vėliau nustatyta tvarka įtraukus į elektros energijos kainos tarifą jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai, yra nereikšmingi nagrinėjamam ginčui tinkamai išspręsti. Ieškovė byloje turėjo įrodyti, o teismas nustatyti deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).Tačiau šios pareigos neįvykdžius, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl turėtų išlaidų galimo nepagrįsto įtraukimo į elektros energijos kainos tarifą.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teisėja atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėja konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsakovas prašymo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas. Byloje taip pat nėra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei iš apeliaciją pralaimėjusios šalies taip pat nepriteisimos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.