Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-172-448/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-05
Bylos Nr.
e1-172-448/2024
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00412-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
N. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-172-448/2024Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00412-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 5 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. Č. laikotarpiu nuo 2006-04-05 iki 2008-01-31, nuo 2009-01-01 iki 2009-11-30, nuo 2011-01-01 iki 2017-01-01, privalėdamas pagal 2006-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-19, privalėdamas pagal 2019-04-01 Alytaus apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus A. Č. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat laikotarpiu nuo 2019-05-19 iki 2021-02-08, privalėdamas pagal 2020-07-01 Alytaus apylinkės teismo sprendimą mokėti pilnamečio sūnaus A. Č. paramai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnamečio sūnaus mokymosi, piktybiškai vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, todėl įsiskolinimo suma 2020-06-19 dienai sudarė 14 082,34 Eur.

Kaltinamasis N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo buvusia sutuoktine K. Č. (duomenys neskelbtini) metais susilaukė sūnaus A. Č. Su K. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais. Tuo metu, kai išsiskyrė su K., jie visi trys kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Po skyrybų K. su A. išvykstant į Lietuvą, jis jiems davė apie 20 000 litų. Nuo skyrybų jis mokėjo alimentus įvairiais būdais, kadangi su K. problemų neturėjo ir sutardavo. Jis mokėdavo alimentus dažniausiai grynais pinigais. Visada mokėjo įvairiomis sumomis, bet visada daugiau, nei buvo nustatyta alimentų suma. Alimentus grynais mokėjo grįžęs į Lietuvą ir pats paduodamas K. pinigus, dažnai jo tėvai K. paduodavo pinigus, yra buvę, kad ir grįžtantys draugais arba brolis R. G. K. perduodavo pinigų. Tikslių sumų pasakyti negali, tačiau tai tikrai buvo daugiau nei nustatyta alimentų suma. Iki K. mirties (ji mirė (duomenys neskelbtini) metais) viskas buvo gerai, jokių konfliktų dėl A. išlaikymo neturėjo. K. į teismą nesikreipė, kadangi puikiai sutarė ir jis tikrai rūpinosi A. Maždaug nuo 2011 metų jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuo tada iki K. mirties A. kiekvieną vasarą atvykdavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai A. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), jis taip pat pasiimdavo atostogas ir jie laiką leisdavo kartu. A. pas jį dažniausiai būdavo per visas vasaros atostogas. Dar K. būnat gyvai, (duomenys neskelbtini) metais, prieš jos mirtį prisimena, kai su ja kalbėjo, ji sakė, kad dėl ligos jau nebegali vaikščioti. Tuo metu ji buvo savo mamai B. G. davusi įgaliojimą ją atstovauti. To pokalbio metu jis K. klausė, ar ji žino, ką daro jos mama, kadangi jam buvo pradėję eiti laiškai dėl pinigų išieškojimo, sulaukė skambučių iš Vaikų teisių tarnybos dėl A. globos, kad turi pasirašyti globos dokumentus ir globą perleisti B. G. K. jam sakė, kad jis nusikalba, ji tikrai apie B. veiksmus nieko nežinojo. Prisimena, kad į Lietuvą grįžo K. laidotuvėms, per laidotuvių pietus B. prie visų žmonių pasakė, kad ji viską padarys, kad A. su juo nebūtų. Kalbėjo tada su A. ir jis jo paprašė porai metų likti Lietuvoje, kadangi čia jo draugai ir palaidota jo mama. Jis A. leido likti Lietuvoje pas močiutę B., kadangi jie ir taip su K. gyveno pas ją. Po laidotuvių jis į (duomenys neskelbtini) išvyko vienas. Jis toliau sulaukdavo skambučių iš Vaiko teisių tarnybos, kad turi perleisti A. globą B., nes kitaip bus negerai jam. (duomenys neskelbtini) metais jis suteikė įgaliojimą B. G. globoti A. Po K. mirties jis mokėjo alimentus banko pavedimais B. G., kartais neturėdavo pinigų, tačiau sekantį mėnesį jis sumokėdavo dvigubą sumą. Nuo 2019 metų sausio mėnesio jis alimentų nemokėjo, kadangi turėjo didelių finansinių problemų, jo įmonė bankrutavo ir jis nebegalėjo mokėti alimentų. Vėliau, 2020 metais pradėjo mokėti alimentus į A. sąskaitą, kadangi jis tapo pilnametis. Nuo 2019 metų sausio mėnesio jis nemokėjo alimentų, kadangi iki K. mirties alimentai buvo mokami grynais, o po K. mirties B. alimentus mokėjo iki 2019 sausio mėnesio.

Žemesnės instancijos teismas

Papildomos apklausos metu N. Č. parodė, kad dėl savo finansinės padėties nuo 2019 metų dokumentų pateikti negali, kadangi visi svarbūs dokumentai yra jo namuose (duomenys neskelbtini). Jeigu galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini), jis dokumentus pristatytų tyrimui. Analizuojant jam pateiktus dokumentus, kuriuos jis gavo iš (duomenys neskelbtini), jis gali pasakyti, kad banko išrašai iš Swedbank, AB banko yra jo banko sąskaitos, kuria naudojosi ankščiau, šiuo metu šiame banke sąskaitų jis neturi, kadangi buvo areštuota bankroto metu. Įmonė, kurią jis turėjo, yra (duomenys neskelbtini), joje bankrotas prasidėjo 2020 metų viduryje, tačiau jau nuo 2019 metų įmonė dirbo nuostolingai. Bankroto byla pasibaigė 2021 m. rugpjūčio mėnesį ir tada įmonės veikla buvo galutinai sustabdyta. Iš pateiktų dokumentų yra (duomenys neskelbtini) antstolių kontoros išrašas, kuriame nurodyta skola yra dėl įmonės bankroto. Iš tyrėjos pateiktų dokumentų, kurie yra (duomenys neskelbtini) policijos išrašai, matosi visa jo buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) informacija. Įmonės darbo pradžia – 2017 m., o 2020-11-03 pradėtas įmonės bankrotas Hamstado apylinkės teisme. Pateiktos sąskaitos-faktūros, kurios yra jo pristatytos (duomenys neskelbtini) pareigūnams, kurias jis pats pristatė, kai jį apklausinėjo (duomenys neskelbtini) pareigūnai dėl šio ikiteisminio tyrimo. Sąskaitos-faktūros yra įrodymas, kad turėjo problemų su nugara ir darėsi sportinius masažus. Dėl nugaros problemų negalėjo dirbti 2019 metų birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tuo metu gydėsi nugaros problemas ir todėl jam buvo daromi masažai. Dokumente apie transporto priemonių valdymą yra nurodomas mopedas, sunkvežimis Opel (autobusiukas), priekaba Kylingekarran ir priekaba Polarvangnen (namelis ant ratų). Nurodytas mopedas gal (duomenys neskelbtini) ar 2017 metais buvo parvežtas į Lietuvą ir atiduotas A. Mopedą į Lietuvą parvežė jo draugas kartu su A., kai jis vyko po vasaros atostogų į Lietuvą. Mopedas buvo veikiantis. A. mopedo Lietuvoje prisiregistruoti savo vardu negalėjo, kadangi jis buvo priregistruotas jo vardu (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje jis juo važinėjosi. Jiems su A. būnant (duomenys neskelbtini), vasaros metu jie abu turėjo panašius mopedus ir su jais važinėjo, tačiau A. savo mopedą norėjo parsivežti į Lietuvą ir jis jam leido. Minėto mopedo nuotraukų buvo labai daug A. „Facebook“ paskyroje, jis mopedą taisydavo, juo važinėdavo. Be mopedo A. taip pat buvo nupirkęs daug dalykų, jis visada turėdavo naujausius telefonus. A. yra nupirkęs kompiuterių, kadangi nešiojamus kompiuterius jis sulaužydavo. Paskutinį kartą A. Kaune pirko galingą kompiuterį, skirtą žaisti žaidimams. Šį kompiuterį A. pats išsirinko, jį pirko dėvėtą, tačiau gerą. Kompiuterio kaina buvo apie 700 eurų. Tikrai nieko savo sūnui negailėdavo, jeigu turėdavo pinigų, visada jam duodavo ir pirkdavo tai, ko jam reikia. Dėl jų nutrūkusio bendravimo gali paaiškinti, kad bendravimas nutrūko po K. mirties. Prieš K. mirtį A. vasarą buvo pas jį. Jam būnant pas jį, buvo iškilusi cigarečių rūkymo problema. A. buvo 15 ar 16 metų ir jis jį užtiko rūkantį, A. griežtai uždraudė rūkyti, todėl tarp jų buvo žodinis konfliktas. Kaip supranta, pas močiutę B. A. gyvendavo daug laisviau, o pas jį namuose buvo tam tikros taisyklės, įskaitant ir draudimą rūkyti. Dar būnat gyvai K., B. skųsdavosi, kad A. neklauso. K. taip pat skųsdavosi, kad A. nesimoko ar dar ką nors daro blogai, prašydavo jo paskambinti A.. Jis jam dažnai skambindavo aiškintis, kodėl jis taip daro ir kadangi jis būdavo toli nuo jo, visada likdavo blogiausio vietoje. Dabar supranta, kad jo didžiausia klaida buvo ta, kad jis A. paliko Lietuvoje ir nepasiėmė į (duomenys neskelbtini). Po to, kai B. perdavė A. globą, tarp jų bendravimas visiškai nutrūko, nors su juo bandė ne kartą bendrauti. Po globos perdavimo A. nei su juo, nei su jo tėvais nebendrauja. A. bendrauja tik su jo broliu R. G. (gyvena (duomenys neskelbtini)), kodėl taip A. daro, jis nežino. Anksčiau A. ir su juo, ir su jo broliu R. bendravo puikiai. Prie ikiteisminio tyrimo prideda pavedimus į A. sąskaitą, jam pervedė 3 600 eurų. Šiuo metu yra labai blogoje finansinėje padėtyje- pinigų nebeturi. Šiuo metu su A. susitikęs nebuvo. Matė jį (duomenys neskelbtini) kaime važiuojantį automobiliu. Jis jam pakėlė ranka pasisveikinti ir sustojo, tačiau A. prie jo nesustojo ir nuvažiavo. Kiek žino, A. šiuo metu dirba, ankščiau mokėsi profesinėje mokykloje.

2023-12-28 papildomos apklausos metu N. Č. parodė, kad prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką. Pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta, kad laiku nemokėjo periodinių įmokų. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties kaltinamojo N. Č. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

2020-07-20 gautas B. G. pareiškimas, kuriame ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. Č. tyčinių veiksmų – vengimo išlaikyti vaiką. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. 2022-04-22 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja B. G., nesutikdama su prokurorės 2022-04-22 nutarimu, pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2022-05-23 nutarimu skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama ir su vyriausiojo prokuroro 2022-05-23 nutarimu, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2022-06-21 nutartimi skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2022-07-25 nutartimi skundą patenkino, nurodė, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022-06-21 nutartis bei prokurorų nutarimai yra nepagrįsti, todėl naikinami.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2006-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1596-59/2006 iš N. Č. priteistas išlaikymas sūnui A. Č. po 350 Lt kas mėnesį nuo 2006-04-05 iki pilnametystės, priteistas lėšas pavedant tvarkyti jo motinai K. Č. (duomenys neskelbtini) K. Č. mirė.

2019-04-01 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-71-547/2019 nustatyta A. Č. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo pas rūpintoją B. G., gyv. (duomenys neskelbtini) bei pakeistas 2006-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas iš atsakovo N. Č. išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui A. Č. nustatant, kad nuo 2017-09-01 iki vaiko pilnametystės N. Č. teiks išlaikymą vaikui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2019-04-18 Alytaus apylinkės teismas Alytaus rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eYT-2968-835/2019, kurioje nustatė A. Č. nuolatinę rūpybą ir nuolatine rūpintoja skyrė B. G. Taip pat nustatė, kad jo pinigais disponuos rūpintoja B. G. uzufrukto teise. Nutartyje pasisakyta, jog A. Č. pas B. G. adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo (duomenys neskelbtini) dienos.

A. Č. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu.

2020-07-01 priimta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-979/2020, kuria patvirtinta 2020-06-30 taikos sutartis, kuria susitarta, kad N. Č. A. Č., kaip pilnamečio sūnaus paramai, teikia po 250 eurų kas mėnesį nuo teisės į paramą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2019-05-19 iki A. Č. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir nebus vyresnis nei 24 metų amžiaus. Įsiskolinimą, susidariusį nuo 2019-05-19 iki 2020-06-19, t. y. 3 250 eurų, išmoka N. Č. per 6 mėn. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Vaikų išlaikymo fondo administracijoje gautas ir išnagrinėtas prašymas, (duomenys neskelbtini) išsiųsti dokumentai į (duomenys neskelbtini) centrinę instituciją (toliau – CI), 2020-09-30 iš (duomenys neskelbtini) CI gautas patvirtinimas, kad dokumentai gauti. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. Č. mirė, informuota (duomenys neskelbtini) CI. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) CI bylą uždarė. 2018-07-13 gauti dokumentai, kad laikina globėja yra B. G. 2018-08-08 susisiekta su globėja. 2020-08-20 dokumentai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) CI, 2018-11-05 gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) CI, kad bylos nenagrinės, kol skirta laikina globa. Teismo posėdžiai Lietuvoje numatyti 2018-11-21, 2018-03-27, todėl dokumentai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) 2019-04-30. 2019-08-07 (duomenys neskelbtini) CI informavo, kad dokumentai perduoti išieškojimo agentūrai, o 2019-09-20, kad byla užregistruota išieškojimui. 2019-11-27 gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) CI, kad išieškojimas šiuo metu negalimas, kadangi skolininkas neturi turto ir pajamų. Sekantis patikrinimas vyks 2020 m. balandžio mėn. 2020-06-22 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) išieškojimo skyrius atlieka skolininko finansinės padėties tyrimą ir galimybę sumokėti susidariusį įsiskolinimą vaiko išlaikymui. Kai bus baigtas tyrimas ir gautas atsakymas, skyrius bus informuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Papildomai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius informavo, jog neturima informacijos apie N. Č. mokėtas priteistas vaiko išlaikymo lėšas pareiškėjai K. Č., o vėliau – B. G. Taip pat informavo, kad K. Č. 2015-01-14 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo išmokos mokėjimo A. Č. naudai. Vaikų išlaikymo išmoka paskirta ir laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 163,60 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pateiktos informacijos, proceso dalyvių banko sąskaitų duomenų matyti informacija apie N. Č. atliktus mokėjimus: laikotarpiu nuo 2006-04-05 iki 2006-12-31 sumokėta 0 Eur; laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 sumokėta 289,62 Eur (1000 Lt); laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 sumokėta 1 413,65 Eur (4881,05 Lt); laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 sumokėta 165,41 Eur (571,12 Lt); laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 sumokėta 2 227,52 Eur (7 691,18 Lt); laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 sumokėta 115,85 Eur (400,00 Lt); laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sumokėta 0 Eur; laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 sumokėta 107,16 Eur (370,00 Lt); laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 sumokėta 579,24 Eur (2000 Lt); laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 sumokėta 500 Eur; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)-01-01 iki (duomenys neskelbtini) sumokėta 520 Eur; laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 sumokėta 1 485,00 Eur; laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 sumokėta 1400 Eur; laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 sumokėta 0 Eur; laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 sumokėta 555 Eur.

Iš (duomenys neskelbtini) antstolių įstaigos 558 00 Jönköping 2021-06-21 išrašo matyti, kad N. Č. iš viso turi skolų už 413 578 (duomenys neskelbtini) kronų (40 295,93 Eur).

(duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų pateiktuose registro duomenyse yra informacija apie N. Č. Pateikti duomenys apie N. Č. individualų verslą (duomenys neskelbtini), kur nurodoma, jog įmonė užregistruota 2017-11-09, o išregistruota 2020-11-06, nes 2020-11-03 Halmstado apylinkės teismas iškėlė įmonei bankrotą.

Iš byloje prie Europos tyrimo orderio esančių sąskaitų-faktūrų, išrašytų nuo 2019-06-29 iki 2019-09-07 (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaitoma už sportinį masažą (5 sąskaitos-faktūros).

Nukentėjusioji B. G. parodė, jog po dukros mirties (duomenys neskelbtini) m. ji pradėjo teisėtai globoti ir auginti anūką A. Č. (duomenys neskelbtini) dukra nutraukė santuoką su N. Č. ir teismas jam kas mėnesį priteisė mokėti alimentus vaiko išlaikymui. N. Č. į dukros sąskaitą kažkiek mokėjo alimentų, tačiau ne kiekvieną mėnesį. Dukra pati kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir gavo kažkiek pinigų iš valstybės. Dukra su sūnumi A. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno pas ją, (duomenys neskelbtini). Kadangi gyveno kartu, matė, jog tėvas N. Č. niekaip neprisidėjo prie vaiko auginimo ir išlaikymo. Jis tik žadėdavo sūnui, jog, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), jį pasiims atostogų, tačiau tik žadėdavo, bet nieko nedarė. N. Č. tėvai nuo jos namų gyvena iki 500 metrų atstumu ir kai jis grįždavo iš užsienio, vaikas matydavo tėvą, tačiau N. Č. neateidavo, nebendraudavo ir nesirūpino sūnumi. N. Č. yra davęs sūnui rūbų, tačiau labai minimaliai. Kadangi N. Č. nemokėjo alimentų, buvo kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris paskaičiavo susikaupusią skolą iki 2019-04-01, ji sudarė 10 832,34 Eur. Vaikų išlaikymo fondas dėl šios susidariusios situacijos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atitinkamas institucijas, dėl N. Č. susidariusios skolos, dėl alimentų nemokėjimo, tačiau jis dirba nelegaliai, todėl iš jo neišieško skolos. Iš jo visų veiksmų matyti, kada jis tyčia vengia mokėti alimentus, jis tik žada, bet nemoka. 2019-05-19 dieną A. Č. suėjo 18 metų, tačiau anūkas toliau pradėjo mokytis, todėl buvo kreiptasi į Alytaus apylinkės teismą, jog teismas priimtų nutartį, kad tėvas toliau mokėtų pinigų sumą vaiko išlaikymui, kadangi A. mokosi, o nedirba ir neturi pajamų. 2020-07-01 Alytaus apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje nutarė, jog N. Č., nuo 2019-05-19 iki 2020-06-19 A. Č. išlaikymui skolingas 3 250 eurų, o taip pat kas mėnesį jam priteisė mokėti sūnaus išlaikymui po 250 eurų. Be to, per pusę metų N. Č. pagal teismo nutartį ir sudarytą taikos sutartį turi išmokėti susidariusią 3 250 eurų skolą, todėl N. Č. yra skolingas 10 832,34 eurus už susikaupusius alimentus ir dar 3 250 eurų nuo sūnaus pilnametystės iki 2020-06-19.

Papildomos apklausos metu B. G. parodė, kad N. Č. 2020 metų gruodžio mėnesį A. pervedė apie 60 eurų, 2021 m. sausio mėnesį pervedė 100 eurų, vasario mėnesį nepervedė pinigų. Apie N. jokios papildomos informacijos šiuo metu neturi, jis ir toliau nebendrauja su A.. Į policiją ji kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, o nuo to laiko, kai A. yra pilnametis, jie į policiją nesikreipė. Ji nori, kad N. atlygintų skolą, susidariusią iki A. pilnametystės.

2023-12-28 B. G. papildomai parodė, kad pinigų, kuriuos yra skolingas N. Č., iki kol vaikui suėjo 18 metų iki šio laiko, jis nėra pervedęs, pinigų grynais pinigais taip pat nedavęs. Lietuvos antstolis nevykdo išieškojimo. Dukra, kaip buvo gyva, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių, dabar pasikeitė į Klaipėdos skyrių, dėl to, kad butų vykdomas tarptautinis išieškojimas. Išieškojimas, mirus dukrai K. Č., vykdomas jos darbu. Klaipėdos skyrius bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) centrine institucija, kadangi (duomenys neskelbtini) išieškojimo skyrius atlieka išieškojimą iš skolininko N. Č.

Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. Č. yra jo tėtis, o K. Č. yra jo mama, kuri (duomenys neskelbtini) metais mirė. Šiuo metu jo globėja yra jo močiutė B. G., kiek žino, dar prieš mamos mirtį močiutė jau buvo jo globėja, kadangi mama negalėjo juo pasirūpinti dėl ligos. Prieš tai, kiek jis atsimena, visą laiką gyveno su savo mama ir močiute, su tėčiu negyveno. Kai dar buvo jo mama gyva, tėtis jo nelankydavo, jiems nepadėdavo, labai retai jam parašydavo žinutę klausdamas, kaip jis laikosi. Kai jam buvo apie 15 metų, jo mama dar buvo gyva, jis važiavo pas savo tėtį į (duomenys neskelbtini) dirbti. Tėtis jam pasiūlė atvažiuoti pas jį dirbti, kad užsidirbtų pinigų. Tai galėjo būti 2015 metai. Tada jis pas tėtį prabuvo visą vasarą, maždaug apie 3 mėnesius. Jo tėtis dirbdavo statybose, o jis jam padėdavo, jis jam turėdavo mokėti pinigus, tačiau liko apgautas ir jam pinigai nebuvo sumokėti. Tuo metu, kai gyveno pas tėtį (duomenys neskelbtini), jis jam jokių daiktų nepirko, į pramogas nesivesdavo, valgyti duodavo. (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena jo dėdė R. G., jis yra tėčio brolis. Tuo metu, kai buvo pas tėtį, jis kartais padėdavo R., tačiau jis visada duodavo jam pinigų, nusiveždavo į pramogas. Taip pat ir dabar, jeigu R. grįžta į Lietuvą, visada jį aplanko, vežasi daug kur kartu, rūpinasi juo. Kai jo mama sirgo, R. jiems padėdavo finansiškai, bet ne todėl, kad jis perduotų tėčio pinigus, tačiau jis savo noru jiems tiesiog pats padėdavo. Jis jam paskambina, paklausia kaip jis laikosi, jis bendrauja ir su juo, ir su jo visa šeima. Po to, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), prisimena, kad tėtis kažkuriuo metu sužinojo, kad jo globa atiteko močiutei, tada jis labai pyko. Asmeniškai jam dėl to prikalbėjo negražių dalykų apie močiutę, senelį. Tėtis norėjo, kad jis būtų pas jį, tačiau jis jam aiškino, kad nejaučia jo meilės ar kažkokio rūpinimosi juo, todėl pats pasirinko gyventi su močiute. Tėtis jam sakė, kad jis butų turėjęs viską, jai gyventų su juo, tačiau jis žino, kad tai tik kalbos. Jis jam sakė, kad padarys taip, kad jo močiutė ir senelis atsigultų į psichiatrinę. Kiek jam yra žinoma, tėtis alimentų jam nemokėjo, gal kažkiek ir yra pravedęs pinigų, tačiau kiek – negali pasakyti. Po to, kai tėtis sužinojo, kad močiutė yra jo globėja, jis visiškai su juo nebendrauja. Maždaug prieš du metus tėtis yra pasakęs, kad jis atsidarytų savo sąskaitą ir tada jam perves pinigus. Jis tuo metu jau turėjo savo sąskaitą ir močiutė tėčiui davė jo sąskaitą, galvojo, gal jis pradės mokėti, tačiau į jo sąskaitą tėtis ar kas nors kitas nėra pervedę pinigų. Po to, kai tėtis supyko dėl močiutės globos, jis jo niekada nepasveikina su gimtadieniu ar su šventėmis, daiktų neatsiunčia, galima sakyti, jie nebendrauja. Jis su močiute gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėčio mama, jo močiutė, gyvena tame pačiame kaime, tik kitoje gatvėje, tačiau jis iš savo namų kiemo močiutės (iš tėčio pusės) namą mato. Yra matęs, kad jis grįžta iš (duomenys neskelbtini) pas savo mamą, ten kažkiek laiko pabūna, bet pas jį jis niekada neateina, niekada nepraneša, kad grįš, jis tiesiog jį pats pamato arba pas močiutę, arba kur nors mieste, arba kas nors iš aplinkinių žmonių jam pasako. Su seneliais iš tėčio pusės jis nebendrauja visiškai, jie taip pat nesistengia su juo bendrauti. Seneliai iš tėčio pusės jo pinigais neremia. Kiek žino, paskutinį kartą jo tėtis buvo grįžęs 2018 metais, po to jis jo nematė, negirdėjo, kad būtų grįžęs į Lietuvą. Žino, kad tėtis turi šeimą, su kuria gyvena (duomenys neskelbtini). Jo žmona M. Č., jie turi bendrą dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai. Tėčio šeima su juo taip pat nebendrauja. Kai buvo pas tėtį (duomenys neskelbtini), su M. labai mažai kalbėdavo, matydavo, kad tėtis dukrą labai myli, daug labiau, nei jį. Jis yra matęs, kokias dovanas jis dovanojo savo dukrai. Jam yra labai skaudu visa tai matyti. Kai tuo metu gyveno pas tėtį, jis matė, kad jie gyvena gerai, pasiturinčiai, jiems tikrai pinigų netrūko.

Liudytojas A. Č. papildomai parodė, kad šiuo metu su tėčiu N. Č. nebendrauja, nepalaiko jokio kontakto. Kai jo mama dar buvo gyva, tėtis taip pat nemokėjo alimentų. Kai mama buvo gyva, jis gyveno su mama ir močiute B. G., kai mama susirgo, jiems padėjo tik močiutė B. ir senelis V. G. Močiutė mamą slaugė, o senelis mamą veždavo pas daktarus. Kiek prisimena, tėčio tėvai nei jam, nei mamai nepadėjo, nėra niekada matęs, kad seneliai iš tėčio pusės mamai ar močiutei duotų pinigų. Su seneliais iš tėčio pusės bendravęs kai buvo mažas, gal pradinėse klasėse – penktoje ar šeštoje klasėje, o vėliau nustojo bendrauti, kadangi jie negražiai kalbėjo apie močiutę B. Kai nustojo bendrauti su seneliais iš tėčio pusės, mama dar buvo gyva. Tokių dalykų, kad lankytųsi su mama pas tėčio tėvus, neprisimena. Pradinėse klasėse po mokyklos būdavo pas savo tėčio tėvus, tačiau neilgai, gal porai valandų. Tokių dalykų, kad jam tėčio tėvai pirktų kažkokius daiktus, jis neprisimena. Tėtis yra jam nupirkęs kompiuterį, kai mama dar buvo gyva, tačiau jau sirgo. Jo nupirktas kompiuteris buvo labai senas, jau gerokai panaudotas ir jam ilgai netarnavo. Kompiuteriu naudojosi apie mėnesį ir jis pradėjo prastai veikti, todėl jo mama ieškojo naujo kompiuterio ir nupirko jam kitą. Kitų daiktų neatsimena, kad tėtis jam būtų nupirkęs. Nėra iš jo gavęs telefono, dviračio ar kažko panašaus. Vieną kartą, kai jis buvo pas tėtį (duomenys neskelbtini), parsivežė nenaudojamą spausdintuvą. Spausdintuvo tėtis nepirko, iš kur jis buvo pas tėtį, jis nežino, tačiau jis buvo panaudotas, be rašalo ir ne visai veikiantis. Spausdintuvą parsivežė į Lietuvą, tačiau jam nepavyko jo susitvarkyti, todėl jis buvo nenaudojamas. Yra gavęs mopedą iš tėčio draugo, jis jam jį atidavė, kadangi nenaudojo. Mopedas buvo parvežtas iš (duomenys neskelbtini). Mopedas buvo pas jį, tačiau dokumentai buvo (duomenys neskelbtini). Turėjo mopedą išregistruoti ir tada jis turėjo gauti dokumentus, kad jį prisiregistruotų Lietuvoje, tačiau taip ir negavo, todėl mopedu naudotis negalėjo. Kai buvo (duomenys neskelbtini), tėtis jam buvo nupirkęs darbinius batus, kad galėtų su jais dirbti, kitų drabužių, kiek prisimena, nėra pirkęs. Daugiau kažkokių daiktų, kuriuos yra gavęs iš tėčio, neprisimena. Tėtis jam žadėjo nupirkti automobilį, tačiau taip ir nenupirko. (duomenys neskelbtini) pas tėtį jis yra buvęs gal du ar tris kartus, kai dar buvo mama gyva. Po mamos mirties pas tėtį jis nėra buvęs. Su tėčiu nebendrauja, nepalaiko jokio kontakto. Šiame ikiteisminiame tyrime jis dėl alimentų, kurie yra priteisti mokėti nuo pilnametystės (duomenys neskelbtini)) iki jo mokslų baigimo, kuriuos baigė 2021 metais, jis pretenzijų nereiškia, į jokias įstaigas dėl alimentų nemokėjimo nesikreipė ir šiuo metu nesikreipia. Paskutinį kartą 2022-03-29 tėtis jam pervedė 3 600 eurų, koks skolos likutis dabar, jis nežino. Nori pabrėžti, kad šiame ikiteisminiame tyrime dėl N. Č. alimentų skolos kreipėsi jo močiutė B. G., jis pats kol kas dėl alimentų skolos nesikreipė ir nesikreipia.

Liudytoja O. Č. parodė, kad N. Č. yra jos sūnus, jis jau dešimt metų yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Maždaug prieš penkiolika metų jos sūnus N. su savo žmona K. Č. išsituokė. Sūnaus žmona K. (duomenys neskelbtini) metais mirė. Tuomet N. sūnumi A. rūpinosi ir jį prižiūrėjo N. žmonos motina B. G. Kiek jai yra žinoma, N. mokėjo savo sūnui A. Č. alimentus, mokėjo po 225 eurus ir pinigus siuntė į B. G. sąskaitą. Tačiau N. nesutiko pervesti pinigų į savo buvusios uošvės B. G. sąskaitą ir pareikalavo, kad būtų atidaryta sąskaita jo sūnaus A. Č. vardu. Tuomet ir buvo nutrauktas mokėjimas. Kiek ji žino, neseniai vyko teismo posėdis ir abipusiu sutarimu tarp N. ir B. G. įvyko susitarimas, kad per šešis mėnesius bus sumokėti pinigai. Kai N. ir K. išsiskyrė, N. liko gyventi (duomenys neskelbtini), o K. ir A. Lietuvoje. Jos žiniomis, N. visą laiką mokėjo alimentus savo sūnui. A. vasaras leisdavo pas tėtį, per visas atostogas ir savaitgalius jis būdavo pas ją. Viskas buvo gerai iki to laiko, kol mirė K. ir A. apsigyveno pas savo močiutę B. G. Nuo tada prasidėjo barniai, teismai. Kai N. buvo (duomenys neskelbtini), jis davė K. 20 000, tačiau kokia valiuta, ji nežino. Pinigai buvo duoti tam, kad padengtų skolą, kuri buvo susidariusi dėl A. išlaikymo ir papildomi pinigai A. Labai dažnai N. duodavo jai pinigų, kuriuos ji perduodavo K.. Sumos būdavo 100, 200, 300, kai K. sirgo, sumos buvo dar didesnės. Pinigų duodavo ir K. gydymui. Pinigus duodavo N. ir ji. Pinigų tikrai buvo duodama dažnai ir daug, kad tik padėtų K.. Jokių įrodymų, kad K. ir A. buvo duodami grynieji pinigai, ji neturi, tačiau tikrai visada padėjo K. ir A. Tikslių sumų pasakyti negali, kadangi kiekvieną kartą sumos buvo duodamos skirtingos, žiūrint kiek ir kam jų reikėjo. Ji prisimena, kad jai sūnus kažkada paskambino ir pasakė, kad nuvežtų K. 600, nes jei reikia pinigų dėl operacijos, vėliau, kiek žino, N. dar papildomai davė 400. Tada ji pinigus perdavė tiesiogiai K. Visada tiek ji ir jos vyras, tiek N. rūpinosi A. ir K.. Ji juos abu labai mylėjo ir myli. A. ji yra pati užauginus. Ji išėjo iš darbo ir augino A., kai tuo tarpu K. ir N. dirbo (duomenys neskelbtini). Kadangi tai buvo viskas seniai, tiksliai visko pasakyti negali. A. augino du ar tris metus. Visada sutarė su A. ir K. gerai, jie visada pas juos lankydavosi ir po skyrybų iki tada, kai K. mirė ir K. mama B. pradėjo konfliktuoti ir nuteikinėti A. prieš jų šeimą. N. viską pirkdavo A., viską, ko jam tik reikėjo. N. jam pirko dviratį, kompiuterį, spausdintuvą, muzikinį centrą, drabužių, jai atrodo, buvo nupirktas ir mopedas. K. padarydavo sąrašą prieš rugsėjo pirmąją nurodydama, ko A. reikia ir jie bei N. su žmona viską jam nupirkdavo. Tikrai dažnai N. jiems pervesdavo pinigų, o jie A. pirkdavo tai, ko jam tik reikėjo. Jeigu N. būdavo Lietuvoje, jis pats nupirkdavo viską. Kai A. paaugo, jis kartu su jais važiuodavo ir pats išsirinkdavo daiktus ir drabužius. Buvo prisidėta ir prie K. laidotuvių, jie visi prisidėjo prie jos laidotuvių, kad tik padėtų. Niekada nestokojo pagalbos ir nuoširdžiai K. bei A. padėjo tiek, kiek galėjo ir dar daugiau iki tol, kol B. A. prieš juos nuteikė. N. sutiko, kad B. taptų A. globėja, kadangi gaus iš valstybės po 300, plius N. alimentai A. Nuo to laiko, kai B. tapo A. globėja, visi barniai pasidėjo, jai viskas buvo negerai. B. yra padavusi į teismą net V. antstolių kontorą, kad dokumentuose parašė per didelę sumą išmokėtų alimentų.

Liudytojas J. Č. parodė, kad jo ir O. Č. sūnus yra N. Č. N. turi sūnų A. Č., kurio mama yra K. Č., ji mirė (duomenys neskelbtini) metais. N. su K. išsiskyrė dar gerokai prieš jos mirtį. Nuo tada, kai N. su K. išsiskyrė, N. mokėjo alimentus. Jie buvo susitarę ir jis mokėjo grynaisiais pinigais. Kartais grynuosius jie su žmona paduodavo K., o kai grįždavo N. į Lietuvą, jis ir pats paduodavo. Su K. po N. ir jos skyrybų jie visada bendravo gerai, ji atvažiuodavo pas juos į namus su A. A. važiuodavo pas N. į užsienį. Jie ir N. nuolat pirkdavo A. daiktus, drabužius. Pirkdavo gerus firminius drabužius, ne tik rūpinosi A., tačiau ir pačia K., kai ji susirgo vėžiu. Prisidėdavo su N. pinigais ir prie K. sveikatos gerinimo ir jos operacijų. Rūpinosi tiek A., tiek K. Labai gerai prisimena, kad K. mama B. G. su K. labai daug metų net nekalbėjo ir pradėjo kalbėti tik tada, kai sužinojo, kad K. serga. N. dažnai jiems pervesdavo pinigų, kuriuos jie duodavo K. A. labai dažnai pas juos būdavo, leisdavo atostogas, savaitgalius. Parėjęs iš mokyklos, eidavo iš karto pas juos, o vasaras leisdavo pas tėtį (duomenys neskelbtini). Konkrečių sumų, kurias duodavo K. ir A., jis negali pasakyti, kadangi daug laiko praėjo. Jis prisimena, kad kažkada buvo nuvežęs 700 eurų ir padavė K., jam atrodo, tada K. jau sirgo. Jo žiniomis, N. tikrai mokėjo alimentus, tačiau juos mokėjo grynaisiais. Niekas nesitikėjo, kad K. mirs, todėl jokių įrodymų dėl mokėjimo grynaisiais niekas ir neprašė. Viskas pasikeitė, kai K. mirė ir B. tapo A. globėja. N. sutiko, kad B. taptų jo globėja, kadangi A. norėjo gyventi Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini). Nuo tada, kai B. tapo globėja, A. pradėjo su jais nesutarti, ji jį prieš juos nuteikė. Jis mano, kad bendravimui turėjo įtakos ir tas dalykas, kad kai A. pas juos miegodavo, jie jį kontroliavo, neleisdavo rūkyti. Yra radęs pas A. kišenėje elektroninę cigaretę. Kaip supranta, B. jam daugiau davė laisvės, o jie labai jį auklėjo, kad taip negalima. Nuo tada, kai B. tapo A. globėja, N. pinigus dėl alimentų pervesdavo į banką B., o prieš tai visada pinigai buvo duodami K. į rankas. N. niekada neatsisakė savo sūnaus, visada iki K. mirties su juo bendravo.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis dirba antstoliu. 2007-09-05 jo kontoroje gautas K. Č. prašymas bei pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-20 vykdomasis raštas Nr. 2-1596-59/06 dėl santuokos nutraukimo, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš N. Č. išlaikymą A. Č. po 350 Lt kas mėnesį nuo 2006-04-05 iki jo pilnametystės, priteistas išlaidas pavedant tvarkyti jo motinai K. Č.. Gavus prašymą, N. Č. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Vykdomojoje byloje yra duomenų, kad skolininkas 2007-10-16 tiesiogiai sumokėjo išieškotojai 1000 Lt. 2008-02-19 parengtas raštas (duomenys neskelbtini), kad iš darbo užmokesčio būtų išieškomas vaiko išlaikymas. 2008-02-22 vėl skolininkas tiesiogiai sumokėjo išieškotojai 1000 Lt. Gavus pinigų iš (duomenys neskelbtini) 2008-04-03 į K. Č. sąskaitą pervesta 970,68 Lt. Iš (duomenys neskelbtini) 2008-06-27 gautas raštas, kad N. Č. atsiskaitė iš darbo, todėl vykdomasis raštas grąžintas. 2008-11-06 parengtas raštas (duomenys neskelbtini), kad iš darbo užmokesčio būtų išieškomas vaiko išlaikymas. Vykdomoje byloje yra (duomenys neskelbtini) raštas, kad laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-12-31 iš (duomenys neskelbtini) K. Č. pervesta 1277,64 Lt. 2008-12-23 gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad N. Č. atsiskaitė iš darbo. 2009-11-20 parengtas raštas (duomenys neskelbtini) dėl pinigų išieškojimo iš darbo užmokesčio. 2010 m. gegužės mėn. gauta informacija, kad N. Č. sumokėjo 350 Lt, paskui padaryti bankiniai pavedimai tiesiogiai K. Č. 2010-09-07 – 1600 Lt, 2010-10-04 – 2300 Lt. Iš Gyventojų registro tarnybos informacijos nustatyta, kad N. Č. 2010-10-14 išvyko į (duomenys neskelbtini). 2011-06-14 O. Č. pervedė 400 Lt K. Č.. 2014 m. sausio mėn. K. Č. gavo 1000 Lt. Vykdomojoje byloje yra (duomenys neskelbtini)-09-26 Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo, kad vaiko rūpintoja paskirta B. G., kadangi mirė K. Č.

2017-02-23 surašytas patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomasis dokumentas grąžintas Alytaus rajono apylinkės teismui, mirus išieškotojui. Po vykdomosios bylos užbaigimo į jo kontorą dėl N. Č. skolų išieškojimui B. G. nesikreipė. Patikrinus antstolių informacinėje sistemoje, nerado duomenų, kad būtų vykdomi kiti išieškojimai iš N. Č.. Vykdomosios bylos metu buvo kreiptasi ne tik į N. Č. darbovietes, bet buvo periodiškai tikrinama skolininko turtinė padėtis, banko sąskaitos. Jeigu skolininkas išvyksta į užsienį, išieškojimas iš užsienyje esančio skolininko yra galimas tik per valstybės įgaliotą instituciją, anksčiau – Vaikų išlaikymo fondą, o dabar – VSDFV Mažeikių skyrių.

Liudytojas R. G. parodė, kad apie N. Č. mokamus alimentus sūnui A. Č. jis nieko nežino. Žino, kad N. ir A. ilgai nebendrauja, daug metų, po A. mamos mirties. A. ir N. santykiai pasikeitė po A. mamos mirties. N. daug metų gyveno (duomenys neskelbtini), prieš tai dar gyveno (duomenys neskelbtini), o A. gyveno Lietuvoje. Kartais A. atvažiuodama pas N. į (duomenys neskelbtini), kaip dažnai atvažiuodavo, neprisimena, galbūt kartą į metus per vasaros atostogas, tačiau sunku prisiminti, tai buvo labai seniai. Jis atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) maždaug 2015 metais. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), A. kelis kartus buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), jie buvo susitikę. Tuo metu atrodė, kad tarp N. ir A. viskas gerai, jie kartu leisdavo laiką, žvejodavo, kažką lankydavo. Susitikimų metu N. A. pirkdavo daiktų. N. yra sakęs, kad A. pirko kompiuterį, drabužių, avalynės, muzikos aparatūrą. Žino, kad N. buvo piktas vienu metu, kai prasidėjo teismai, N. buvo sakęs, kad A. sakė, jog jam nieko nepirkdavo, tačiau tai buvo netiesa. Kokie tiksliai buvo pirkiniai, jis nežino, pats nematė arba neprisimena. Ankščiau jis dažnai važiuodavo į Lietuvą. Ar grįždamas į Lietuvą jis atveždavo nuo N. pinigų A. ar A. mamai K., negali prisiminti. Jis pats asmeniškai duodavo pinigų ir A., ir K., sumų įvardinti negalėtų, ar bendrai duodavo su N., ar tik nuo savęs, tikrai neprisimena. Prisimena, kad vieną kartą davė 500 eurų, o dažniausiai duodavo mažesnes sumas, tačiau tikslių įvardinti sumų negali. N. sakydavo, kad jis kažkokiu būdu perduodavo tėvams pinigus, kurie juos perduodavo K. ar A., arba tėvai iš savo pinigų duodavo, o N. juos tėvams atiduodavo, tai buvo grynieji pinigai, ne banko pavedimai. Perdavimų patvirtinti negali, nes pats jų nematė, tiesiog girdėjo, ką jam sakydavo N. Asmeniškai jam nei K., nei A. apie alimentų mokėjimus nesiskundė, jie apie tai nebendravo. Jis palaiko ryšį su A., gyvai susitinka retai, nes retai grįžta į Lietuvą. Telefonu bendrauja kelis kartus į metus, daugiau jo žmona ir dukra bendrauja su A.. Iš žmonos ir dukros nėra nieko girdėjęs apie skundus dėl alimentų, jie apie tai su A. nekalba. Dabartinis N. ir A. santykis nėra geras. A. nenorėjo su N. bendrauti, apie tai žino iš N., bet priežasties pasakyti negali. Jis yra A. pasakęs, kad nenori būti tarp A. ir N., nepalaiko nei vienos pusės, nenori pyktis nei su vienu, todėl apie N. ir A. santykius jie nekalba. Kai K. buvo gyva ir su N. gyveno (duomenys neskelbtini), jie gyveno kartu, jų santykiai buvo geri. Kai N. su K. gyveno (duomenys neskelbtini), A. jau buvo gimęs, kokio jis buvo amžius, neprisimena, jis nebuvo kūdikis, buvo gal du, trys ar keturi metai. Negali prisiminti, tai buvo labai seniai. Tuo metu, iš šalies žiūrint, tarp N., K. ir A. buvo viskas gerai. Po to, kai N. su K. išsiskyrė, kelis metus bendravo, tačiau koks tas bendravimas, jis negali pasakyti. N. ir A. santykiai buvo geri, bet vėliau, kai prasidėjo A. paauglystė, N. pasakodavo, kad A. kažką drausdavo, tačiau jis neklausydavo, tačiau tikslių priežasčių dėl jų bendravimo nutrūkimo įvardinti negali. N. sakė, kad jeigu kažką A. drausdavo, jam nepatikdavo. Su savo tėvais yra šiek tiek bendravęs dėl A. ir N., tačiau nedaug. Dažniausiai kalbėjo apie teismus, daugiau jis nesiveldavo į tas temas. Mano, kad viskas pablogėjo, kai A. mama mirė ir A. globą perėmė močiutė.

2022-09-22 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja M. F. tarnybiniame pranešime dėl J. Č. sąskaitų išrašų analizės nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, gautos J. Č. AB SEB banko ir AB Swedbank banko sąskaitų išklotinės nuo 2006-12-20 iki (duomenys neskelbtini). AB SEB banko sąskaitų išrašuose reikšmingų ikiteisminiam tyrimui pinigų pervedimų nerasta. Peržiūrėjus AB Swedbank banko sąskaitų išrašus, rastas vienas pinigų pavedimas iš M. Č. į J. Č. banko sąskaitą: 2013-12-02 pervesti 250 Lt, paskirtis – papildymas.

2022-09-22 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja M. F. tarnybiniame pranešime dėl O. Č. sąskaitų išrašų analizės nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, gautos O. Č. AB Šiaulių banko ir AB Swedbank banko sąskaitų išklotinės nuo 2006-12-20 iki (duomenys neskelbtini). AB Šiaulių banko sąskaitų išrašuose reikšmingų ikiteisminiam tyrimui pinigų pervedimų nerasta. Peržiūrėjus AB Swedbank banko sąskaitų išrašus, rasti penki pinigų pavedimai iš M. Č. į O. Č. banko sąskaitą: 2010-09-07 pervesti 2900 Lt, paskirtis – papildymas; 2010-09-08 pervesti 2500 Lt, paskirtis – papildymas; 2011-11-29 pervesti 400 Lt, paskirtis – papildymas; 2014-06-02 pervesti 600 Lt., paskirtis – papildymas; 2015-05-07 pervesta 100 Eur, paskirtis – papildymas.

2023-07-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. atsakydamas į 2023-06-27 užklausimą nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje (toliau – Fondo valdybos Klaipėdos skyrius) gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-2-00412-20 apie (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos Reglamentinės bylos B. G. ir N. Č. eigą. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius informuoja, kad 2022 m. birželio 17 d. buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos, kad (duomenys neskelbtini) išieškojimo skyrius (Swedish Enforcement Authority) negali išieškoti skolos iš skolininko N. Č., kadangi jis neturi pakankamai pajamų ir turto. Pranešime nurodyta, kad skolininko finansinės padėties patikrinimas pakartotinai bus atliekamas 2023 m. lapkričio mėnesį. Pareiškėja B. G. apie šį gautą pranešimą buvo informuota el. paštu 2022-06-28. 2023-05-29 Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) centrinei institucijai prašymą informuoti apie atliekamų veiksmų eigą. 2023-06-29 duomenimis, atsakymas iš (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos apie atliekamus veiksmus ar pakartotinį skolininko finansinės padėties patikrinimo rezultatą nėra gautas. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius neturi duomenų apie pareiškėjos B. G. gautus mokėjimus už vaiko išlaikymo įsiskolinimo dengimą, nes pavedimai yra atliekami tiesiogiai pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) centrinė institucija neturi pareigos teikti informaciją Fondo valdybos Klaipėdos skyriui apie pareiškėjos B. G. gaunamas sumas.

2023-07-13 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja K. M. tarybiniame pranešime dėl išanalizuotų N. Č. darboviečių pateiktų dokumentų nurodė, kad 2022-09-23 gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2018-04-09 yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir dokumentų, priklausančių (duomenys neskelbtini) dėl N. Č., pateikti negali. 2022-08-26 gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad N. Č. įmonėje dirbo nuo 2009-11-10 iki 2010-04-30. Remiantis įmonės pateiktais duomenimis, nurodyta, kad K. Č. į jos asmeninę sąskaitą nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. balandžio buvo išmokėta 4 161,61 litų. 2022-08-08 gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad N. Č. dirbo nuo 2008-08-21 iki 2008-12-22. Remiantis įmonės pateiktais duomenimis, K. Č. buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą 1 277,64 litai. Išanalizavus gautus įmonės dokumentus, atsižvelgiama ir į tai, kad šie gauti duomenys buvo išanalizuoti ir į tai buvo atsižvelgta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes prieš priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo gauti K. Č. banko sąskaitų išrašai, kuriuose buvo matyti gaunami pavedimai tiek iš N. Č., tiek darboviečių, kuriose jis dirbo.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis N. Č. laikotarpiu nuo 2006-04-05 iki 2008-01-31, nuo 2009-01-01 iki 2009-11-30, nuo 2011-01-01 iki 2017-01-01, privalėdamas pagal 2006-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus A. Č. išlaikymui po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-19, privalėdamas pagal 2019-04-01 Alytaus apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus A. Č. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat laikotarpiu nuo 2019-05-19 iki 2021-02-08, privalėdamas pagal 2020-07-01 Alytaus apylinkės teismo sprendimą mokėti pilnamečio sūnaus A. Č. paramai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnamečio sūnaus mokymosi, piktybiškai vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, todėl įsiskolinimo suma 2020-06-19 dienai sudarė 14 082,34 Eur. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) kaltinamasis N. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis N. Č., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. N. Č. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis N. Č. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, N. Č. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis N. Č. turi nepilnametę dukrą, yra dirbantis. Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Šioje byloje kaltinamojo N. Č. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas aktualias šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo N. Č. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo N. Č. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. Č. paskirtos kardomosios priemonės yra panaikintos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam N. Č. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti N. Č.

Išaiškinti N. Č., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti N. Č., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Asta Jakučiūnienė