Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo R. M. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį atsakovams A. B., M. B., I. B., Ž. D., V. G., A. J., G. K., J. L., V. M., R. M., R. N., T. P., R. P., R. S. P., V. R., E. S., R. S., A. S., E. Š., E. Š., R. Š., L. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, notarė R. O. I., E. M., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Robinta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kooperatinė bendrovė kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – Unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo:

1.1. pripažinti 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį Nr. 70128, sudarytą tarp Unijos ir G. Ž., apsimestiniu sandoriu ir konstatuoti, kad tikrasis paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį Nr. 70128 yra J. L.;

1.2. solidariai priteisti iš atsakovų J. L., L. Ž., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., V. R., M. B., I. B. – K., V. G. ir UAB „Krivita“ 4 655 Eur žalos atlyginimą;

1.3. solidariai priteisti iš atsakovų J. L., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., V. R., M. B., I. B. – K., V. G. ir UAB „Krivita“ 331 838,40 Eur žalos atlyginimą;

1.4. priteisti iš atsakovų J. L., L. Ž., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., V. R., M. B., I. B. – K., V. G. 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5. priteisti iš atsakovės UAB „Krivita“ 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.6. pripažinti 2012 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 70134 apsimestiniu sandoriu ir konstatuoti, kad tikrasis paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį Nr. 70134 yra R. Š.;

1.7. solidariai priteisti iš atsakovų R. Š., V. R., Ž. D., E. S., A. S., A. B., I. B. – K., A. J., V. G., M. B., R. N. 342 714,85 Eur žalos atlyginimą;

1.8. priteisti iš atsakovų R. Š., V. R., Ž. D., E. S., A. S., A. B., I. B. – K., A. J., V. G., M. B., R. N. 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.9. pripažinti 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 561, sudarytą tarp E. Š. ir R. P. bei R. S. P., apsimestine ir, taikant apsimestinio sandorio teisines pasekmes, konstatuoti, kad nekilnojamojo turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/200 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 96/1000 dalių susisiekimo komunikacijų bei negyvenamųjų patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininku laikytinas R. Š.;

1.10. pripažinti 2012 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-5810, sudarytą tarp E. Š. ir L. Š., apsimestine ir, taikant apsimestinio sandorio teisines pasekmes, konstatuoti, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir pastato –gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku laikytinas R. Š.;

1.11. pripažinti 2011 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-65, sudarytą tarp R. Š. ir L. Š., negaliojančia, ir taikyti restituciją – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui R. Š.;

1.12. pripažinti 2012 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-5810, sudarytą tarp R. Š. ir L. Š., negaliojančia ir taikyti restituciją – 21/2074 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui R. Š.;

1.13. pripažinti 2013 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-6163, sudarytą tarp R. Š. ir E. Š., negaliojančia ir taikyti restituciją – 502/1099 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui R. Š.;

1.14. pripažinti negaliojančiu E. Š. išduotą 2021 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kiek jie išduoti dėl 21/2074 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

1.15. pripažinti 2012 m. vasario 8 d. paskolos sutartį Nr. 70137, sudarytą tarp Unijos ir G. T., apsimestiniu sandoriu ir konstatuoti, kad tikrasis paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį Nr. 70137 yra R. M.;

1.16. solidariai priteisti iš atsakovų R. M., Ž. D., E. S., A. B., A. J., V. G., M. B., R. S., R. N. 188 692,35 Eur žalos atlyginimo;

1.17. priteisti iš atsakovų R. M., Ž. D., E. S., A. B., A. J., V. G., M. B., R. S., R. N. 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.18. pripažinti 2015 m. gegužės 26 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp R. M. ir V. M., negaliojančia, ir taikyti restituciją – 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 113/16500 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui R. M.

2. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones:

2.1. 2021 m. liepos 26 d. nutartimi teismas nutarė atlikti įrašus viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į: 1) atsakovei E. Š. priklausančius: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 29/200 dalių žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 96/1000 dalių susisiekimo komunikacijas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 502/1099 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui E. Š. priklausančius: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 21/2074 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2.2. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas, neviršydamas pareikšto ieškinio sumos, areštavo atsakovui R. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tiek esantį pas R. M., tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštavo ir R. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštavo bet kokias gautinas sumas ir R. M. priklausančias turtines teises. Teismas taip pat nutarė atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo ar kitokio turto nuosavybės teisės apsunkinimo (hipotekos, nuomos, panaudos, servituto, uzufrukto) nustatymo draudimo turtui – 1/2 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 113/16500 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantiems V. M.

3. Atsakovas R. M. 2022 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo R. M. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 194 528,19 Eur sumai. Atsakovas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui lemiamą reikšmę turėjo galimas atsakovo R. M. nesąžiningumas, pasireiškiantis tuo, jog atsakovas R. M. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šiuo metu įtarimas R. M. yra panaikintas, o ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje normoje, nutrauktas Generalinės prokuratūros prokurorės 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu, konstatavus, kad R. M. tokios nusikalstamos veikos nepadarė. Ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra pritaikyta ir dar viena laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į 1/2 buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 113/16500 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių V. M., apsunkinimo. Atsižvelgiant į tai, turto arešto taikymas yra neproporcingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, panaikino atsakovui R. M. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių pas jį ar trečiuosius asmenis, bei bet kokių gautinų sumų ir atsakovui priklausančių turtinių teisių areštą.

5. Teismas sprendė, kad situacija, iš esmės lėmusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra pasikeitusi, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl įtariamajam R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra nutrauktas. Be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtinantis faktas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovo turto arešto).

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas R. M. 2015 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų po įtarimų jam pareiškimo (įtarimai pareikšti 2014 m. sausio 14 d.), dovanojimo sutartimi dalį savo turto padovanojo savo mamai V. M., negali būti savarankišku pagrindu spręsti apie atsakovo nesąžiningumą siekiant išvengti šioje civilinėje byloje būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo vykdymo, o ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad iškėlus šią civilinę bylą, atsakovas R. M. būtų ėmęsis veiksmų, susijusių su jo turimo turto slėpimu, perleidimu ar kitokiu jo apsunkinimu.

7. Teismas akcentavo, kad atsakovas nuosavybėje turi tris žemės skypus, į kuriuos, tenkinus ieškinį, ieškovė galės nukreipti savo reikalavimų įvykdymą, be to, lieka galioti įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo ar kitokio turto nuosavybės teisės apsunkinimo draudimo turtui – 1/2 buto bei 113/16500 dalims žemės sklypo, priklausantiems V. M.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kooperatinė bendrovė kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiame nutarime konstatuota, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, t. y. pateikė ieškovei dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys neatitiko tikrovės.

8.2. Tai, kad atsakovas 1/2 buto įsigijo ir perleido po įtarimų jam pareiškimo, nekeičia fakto, jog perleisdamas šį turtą siekė sumažinti turimo turto masę. Be to, vien tai, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, nepaneigia jo nesąžiningumo ir neapriboja galimybės šį turtą perleisti tretiesiems asmenims.

9. Atsakovas R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, kadangi ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Atsakovas akcentuoja, kad nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, be to, tai, jog atsakovas iki 2015 m. gegužės 26 d., t. y. iki ieškinio šioje byloje pareiškimo 2021 m. rugpjūčio mėnesį, perleido dalį turto, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

11. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-638-798/2021). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sąlygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iš jų egzistavimą – dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

12. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.

13. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas atsakovui R. M. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nepakakus, areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, gautinos sumos ir turtinės teisės. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu jam yra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas gali siekti išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

14. Atsakovas, prašydamas panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė naują aplinkybę, atsiradusią po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – tai, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl įtariamajam R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra nutrauktas, todėl, atsakovo teigimu, nebėra pagrindo spręsti, jog atsakovas nesąžiningas. Apeliantė teigia, kad 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, be to, atsakovo nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, jog jis po įtarimų pareiškimo perleido dalį nekilnojamojo turto.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasikeitė aplinkybės, sudarusios jų taikymo teisinį pagrindą, t. y. nebeliko pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Priešingai nei teigia apeliantė, 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, kurio vykdymas lėmė atsakovo nesąžiningumo požymio egzistavimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nebėra pagrindo taikyti atsakovo interesus itin varžantį procesinį institutą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad atsakovas 2015 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų po įtarimų jam pareiškimo (įtarimai pareikšti 2014 m. sausio 14 d.) ir dar nesant inicijuotai nagrinėjamai bylai (ieškinys pareikštas 2021 m. rugpjūčio 12 d.), neatlygintiniu sandoriu dalį savo turto perleido, negali būti savarankišku pagrindu spręsti apie atsakovo nesąžiningumą siekiant išvengti šioje byloje galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie galimą atsakovo siekį elgtis nesąžiningai ir perleisti turtą, todėl, pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms atsakovo nesąžiningumą, nebėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo turtui.

17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovo nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

18. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.