Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2025-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1026-674/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
e1-1026-674/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06478-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Kaltinamasis
R. M.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1026-674/2025(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06478-2025-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. vasario 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, skirtas 1 metai laisvės apribojimo; 2) 2017 m. spalio 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 3) 2017 m. lapkričio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti 1/3 ir skirta 30 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. 2025 m. vasario 20 d., apie 18:50 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,84 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į kaktą savo šeimos nariui - sugyventinei L. G., padarydamas nukentėjusiajai žaizdą kaktos srityje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

2. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, neserga jokiomis psichikos ligomis, priklausomybių neturi, viską suvokia ir gali duoti parodymus. L. G. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie 8 metus, vaikų neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, priklauso L. G.. 2025 m. vasario 20 d. po pietų būnant namuose su sugyventine L. G. pradėjo gerti degtinę. Kai pradėjo gerti, viskas buvo gerai, jie dėl nieko nekonfliktavo. Pamena, kad išgėrus buvo nuėję pamiegoti, paskui atsikėlė, toliau gėrė. Kas toliau vyko jis nieko neatsimena, jis neatsimena, kad jie būtų konfliktavę. Nepamena, kad būtų sugyventinei sudavęs kumščiu į veidą, tačiau jei ji taip nurodo ir dėl to išvietė policiją, tai reiškia taip ir buvo. Jis pripažįsta, kad galėjo jai suduoti į veidą, tačiau kaip viskas įvyko dėl girtumo neatsimena. Paskui tik žino, kad miegojo ir jį pažadino atvykę pareigūnai. Yra ir anksčiau smurtavęs prieš savo sugyventinę. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašys sugyventinės L. G.. Prašo neiškeldinti iš namų, nes neturi kur laikinai apsistoti, jo tėvai mirę, o giminės gyvena Utenoje. Jis yra dirbantis, todėl iš miesto išvykti negali, esant tokiai situacijai galėtų pagyventi Raseinių mieste esančiame viešbutyje. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme (e. b. l. 62-65).

Šalies argumentai

3. R. M. papildomai nurodė, kad Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, neserga jokiomis psichikos ligomis, tačiau mėnesį gydėsi pagal Minesotos programą nuo alkoholizmo, viską suvokia ir gali duoti parodymus. Tvirtina pirminės apklausos metu duotus parodymus ir nori juos papildyti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kad sudavė savo sugyventinei L. G.. Dėl savo elgesio labai gailisi, yra atsiprašęs savo sugyventinės L. G., ji jam atleido ir jie susitaikė. Tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis, nes blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl šio įvykio jis nusprendė pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme (e. b. l. 168-171).

4. Nukentėjusioji L. G. nurodė, kad 2025 m. vasario 20 d. apie 18:30 val. ji su savo sugyventiniu R. M., namuose vartojo alkoholius gėrimus. Išgertuvių metu, miegamajame kambaryje, konflikto metu sugyventinis R. M. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veido, kairės pusės kaktą, virš antakio ir prakirto. Pradėjo bėgti kraujas. Išsigandusi nubėgo į vonios kambarį ir užsirakino, kad sugyventinis daugiau prieš ją nesmurtautų. R. M. nebandė patekti pas ją į vonios kambarį, tiesiog atsigulė miegamajame kambaryje į lovą. Būdama vonios kambaryje, turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai jos sugyventinį R. M. sulaikė. Po valandos laiko atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo, uždėjo tvarstį, į gydymo įstaigą važiuoti nesiūlė. Tokiais savo veiksmais R. M. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą ir išgąstį. Sukelto fizinio skausmo stiprumą vertintų 6 balais. Nepageidauja, kad sugyventiniui būtu uždrausta artintis prie jos ir namų kuriuose ji gyvens. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė žala. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje ją pripažinti nukentėjusiąją (e. b. l. 44-47).

5. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kairėje gatvės pusėje yra penkių aukštų mūrinis gyvenamasis daugiabutis namas. Penktajame gyvenamojo daugiabučio namo aukšte, kairėje pusėje yra durys, įėjimas į butą, kurios pažymėtos Nr. 9. Atidarius duris patenkame į buto vidų, koridoriaus kambarį. Koridoriaus kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Koridoriaus kambaryje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvės kambarys. Virtuvės kambaryje daiktai sudėti tvarkingai, ant grindų yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Koridoriaus kambaryje dešinėje pusėje, tolimajame kampe yra įėjimas į miegamojo kambarį. Per atidarytas duris patenkame į miegamojo kambarį. Lovos dešinėje pusėje ant pagalvės užvalkalo ir lovos užtiesalo yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant lovos netvarkingai sudėta patalynė. Lovos dešinėje pusėje ant grindų yra pilkos spalvos kilimas ant kurio yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (e. b. l. 106-108, 109-124).

6. Asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint L. G. nukentėjusios veido sritį, kaktos kairėje pusėje yra žaizda, apie 20 mm. Daugiau sužalojimų nestebima. Ant abiejų kelnių klešnių yra įvairaus dydžių ir formos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Asmens apžiūra atlikta 2025 m. vasario 20 d. (e. b. l. 48-53, 54-56)

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G477/2025(02) nurodoma, kad L. G. konstatuota nepatikslintos kilmės žaizda tiksliai nenurodytoje vietoje, galvoje. Iš pateiktų duomenų pasisakyti apie sužalojimo padarymo mechanizmą, žalojantį įrankį, padarymo laiką bei trauminių poveikių skaičių - neįmanoma. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 7 punktu dėl konstatuotos žaizdos L. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 135-136).

8. Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

5. Įrodyta, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į kaktą savo šeimos nariui - sugyventinei, padarydamas nukentėjusiajai žaizdą kaktos srityje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

7. Prokuroras siūlo R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius laisvės apribojimo. Įpareigoti R. M. tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

8. Teismas, skirdamas R. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarė vieną nesunkų nusikaltiną, į jo asmenybę: teistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 96-105), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 92-93), dirbantis (e. b. l. 88-91), nėra duomenų apie įskaitą psichiatrinėje įskaitose, priklausomybės ligų gydymas - įskaita Psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 146-147). Taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (e. b. l. 154-160). R. M. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros. Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas paskiria ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju skirtini įpareigojimai: tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p., 6 d., 72² str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 20 d. 19:30 val., iki 2025 m. vasario 21 d. 11:15 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginti trim dienom laisvės apribojimo.

10. R. M. buvo skirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo, kurios paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Įpareigoti R. M. per visą bausmės vykdymo laiką: tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 20 d. 19:30 val., iki 2025 m. vasario 21 d. 11:15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trim laisvės apribojimo dienom.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. palikti galioti kardomąsias priemones – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Petkevičienė