- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 1-71-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26194-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- S. E., V. B.
- Kaltinamasis
- J. R.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas, Petras Simėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. R. 2017 m. gegužės 28 d. apie 16 val. 30 min (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, t. y. tyčia medine lazda sudavė keturis kartus S. E. į dešinį petį, kairę ranką, galvą, kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. E. kairiojo dilbio ir dešinio žasto poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to vieną kartą lazda sudavė V. B. į galvos sritį ir du kartus į abiejų rankų alkūnes ir vieną kartą kairįjį šoną, tuo padarydamas V. B. kairės ausies kaušelio ir dešinės alkūnės muštinės žaizdas, kairio dilbio ir kairės krūtinės ląstos pusės nugarinio paviršiaus poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasino nužudyti S. E. ir V. B., sakydamas jiems, kad nužudys, užmuš, nušaus, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis J. R. kaltu nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės 28 d. anksti ryte jis išėjęs žvejoti. Į namus sugrįžo apie 10 val., pamiegojo ir apie 16 val. 30 min vėl išėjo žvejoti. Kaimynų, gyvenančių tame pačiame name, - S. E. ir V. B. tą dieną net nematė, su jais nekonfliktavo ir smūgių jiems nesudavė. Po žvejybos į namus grįžo apie 21 val. 30 min. Kitos dienos ryte iš kaimynės sužinojo, kad buvo iškviesta policija, kuri apžiūrinėjo jo kiemą. Jis įsitikinęs, kad kaimynai jį apkalba. Jau 20 metų gyvena kaimynystėje su S. E., kuri 20 metų jam neduoda ramiai gyventi, nuolatos priekabiauja, užgaulioja, išsakydama garsiai jo atžvilgiu įvairaus pobūdžio replikas. V. B. pas S. E. apsigyveno prieš 8 metus, jis, kaip ir S. E., priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu. Jie abu ne kartą rašė įvairaus turinio pareiškimus policijai, kuriame nurodydavo nebūtus įvykius, siekdami jam pakenkti. Jo įsitikinimu S. E. keršija jam, nes prieš 18 metų ji siekė su juo gyventi kartu, tačiau jis apsigyveno su S. V..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad apie 10 metų gyvena kaimynystėje su J. R.. Nuo pat pirmų dienų, jam atsikrausčius pas S. E., J. R. užgauliojo jį, vadindamas įvairiais nepadoriais vardais, jam nuolatos priekaištavo, kad jis čia gyvena. Kartą bandė su J. R. kaimyniškai pasikalbėti, būdamas blaivus J. R. sutikęs draugiškai gyventi, tačiau tai trukę iki pirmo jo apsvaigimo. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. R. būna piktas, agresyvus. Per plonas gyvenamojo namo sienas girdisi, kaip girtas J. R. triukšmauja, rėkauja, trankosi vienas būdamas savo namuose. Sutikęs jį kieme, J. R. nuolatos jį užgaulioja. 2017 m. gegužės 28 d. po pietų jis išėjo į kiemą surišti išsklidusių pinavijų krūmų. Triūsdamas gėlių darželyje, per langą, kuris buvo atviras, matė, kaip J. R. ir kaimynė S. V. gėrė alkoholį. Iš jų pokalbių, tarpusavio ginčių, jis suprato, kad jie jo nepastebi. Po kurio laiko kaimynė S. V., pakilusi nuo stalo ir jį pastebėjusi, išbėgo į kiemą, priėjusi prie tvorelės, skiriančios J. R. ir S. E. namų valdos žemės sklypus, kuo arčiau jo, S. V. ėmė jį kolioti, priekaištauti dėl užgrobtų gėlių ir žemės. Jis aiškiai matė ir iš jos elgesio suprato, kad S. V. yra neblaivi, ji svirduliavo, garsiai keikėsi, rėkavo. Jis liepęs S. V. išsiblaivyti. Tuo metu į kiemą, pasiremdama lazda, išėjo S. E., kuri pasakė S. V., kad ši nesikoliotų, nes iškvies policiją ir paskambins jos sūnui. S. V. necenzūriniais žodžiais išsireiškė, kad nebijanti nei policijos, nei sūnaus. Tuomet iš namo su pagaliu rankose išbėgo J. R.. Pribėgęs prie S. E., kuri tuo metu stovėjo gatvėje, ties savo sklypo tvora, ėmė ją pagaliu mušti. S. E. gynėsi savo lazda. S. V. garsiai ragino J. R., vartodama necenzūrinius žodžius, mušti S. E.. Jis puolė ginti S. E., stumti J. R. nuo jos, norėjo atimti pagalį iš J. R.. Atsistojusiam jam į trapą tarp S. E. ir J. R., J. R. pagaliu daužė jį – vieną kartą sudavė į galvos kairę pusę, vieną kartą į kairės rankos alkūnę, į kairį šoną ir dešinę ranką. Atsitraukusi nuo jų S. E. telefonu iškvietė policiją. Kai S. E. ėmė skambinti ir aiškinti, kas įvyko, J. R. ir S. V. iš kiemo pabėgo. Nubėgdamas J. R. pasakė, kad juos užmuš, nušaus, vis tiek jie čia negyvensią. Nuo J. R. suduotų smūgių jam buvo prakirsta ausis, bėgo kraujas, nubrozdintos alkūnės, sumuštas šonas, ant kurio atsirado kraujosruvos. Konflikto metu kitų kaimynų, pašalinių žmonių gatvėje nebuvo. Kaimynė E. S. prie jų priėjo tik tada, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai.
Nukentėjusioji S. E. parodė, kad kaimynystėje su J. R. gyvena apie 20 metų. Jis pastoviai užgaulioja ją ir su ja gyvenantį V. B.. J. R. ne kartą grasino ją užmušti, pasodinti ant vežimėlio, kas reiškia, kaip ji supranta, padaryti ją invalide. 2017 m. gegužės 28 d., kai V. B. išėjo į kiemą surišti pinavijų, ji girdėjo už sienos J. R. bute triukšmą, balsus. Po kurio laiko kieme išgirdusi S. V. rėkavimą, keiksmažodžius, ji taip pat išėjo į kiemą. Tuo metu jai skaudėjo koją, ji ėjo pasiremdama medine lazda. S. V. buvo girta, vos pastovėjo ant kojų. S. V. ji liepusi eiti miegoti, pagrasinusi, kad priešingu atveju iškviesianti policiją. Necenzūriniais žodžiais S. V. atsakiusi, kad policijos nebijanti. Tuo metu iš namo išėjo J. R.. Jis taip pat buvo girtas, eidamas svirduliavo. Pribėgęs prie jos, vartodamas necenzūrinius žodžius, pagrasino, kad ją užmuš ir pagaliu, kurį jis atsinešė rankos, ėmė ją mušti. Ji gynėsi lazda, kuri nuo J. R. daužymo sulūžo ir smūgių ji neišvengė. Pagaliu jai kliuvo į dešinį šoną, dešinę ranką, du kartus į dešinę galvos pusę, vieną kartą į petį. J. R. mušant ją, S. V. ragino jį mušti labiau. Nuo smūgių jai atsirado kraujosruvos, galvoje buvo du gumbai, kliuvo ir per kairę ranką, kuri po šio įvykio sutino. Kai V. B. pripuolė ją ginti, jam atsistojus tarp jos ir J. R., ji atsitraukė ir mobiliojo ryšio telefonu iškvietė policiją. Išgirdę kviečiant policiją, S. V. ir J. R. iš kiemo išbėgo. Atvykusiems pareigūnams J. R. surasti nepavyko. Konflikto metu kitų kaimynų gatvėje nebuvo, aplinkui pašalinių žmonių nesimatė. Kaimynė E. S. prie jų priėjo atvykus policijos pareigūnams.
Liudytoja S. V. parodė, kad ji prieš 17 metų apie dvejus metus gyveno kartu su J. R., iki šiol jų santykiai draugiški, kaimyniški. J. R. padeda jai įvairiuose ūkio darbuose. 2017 m. gegužės 28 d. pas J. R. ji nebuvo, su S. E. ir V. B. pati nekonfliktavo, konflikto tarp J. R. ir S. E. bei J. B., nematė. Apie 20 metų ji pažįsta S. E., nuo to laiko kai ji atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), bandė bendrauti, tačiau draugiški santykiai nesusiklostė. Ji nesusipykusi, nei su S. E., nei su V. B., tačiau su jais nebendrauja. Ją nukentėjusieji apkalba, tačiau, kodėl, jai nežinoma.
Liudytojas V. P. parodė, kad jis gyvena Kražiuose, šeštadieniais sekmadieniais jis žvejoja. Apie konfliktą tarp J. R. ir jo kaimynų jis girdėjo tik gandus, sklindančius (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis gerai prisimena, kad gegužės paskutinį šeštadienį žvejojo tvenkinyje, esančiame gretimame kaime, netoli (duomenys neskelbtini) miestelio, kur ir buvo sutikęs J. R.. Paskutinį gegužės sekmadienį jis žvejojo (duomenys neskelbtini), netoli J. R. namų, tačiau sekmadienį žvejojančio J. R. jis nematė, nebuvo sutikęs.
Liudytojas K. G. parodė, jog yra buvę, kad jis, eidamas pasisemti vandens iš tvenkinio, esančio buvusiame karjere, matė ten žvejojantį J. R., tačiau tai buvę darbo dieną, o ne savaitgalį.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. gegužės paskutinį savaitgalį jis žvejojo, sekmadienį, gegužės 28 d., nuo 12 val. iki 17 val. jis žvejojo (duomenys neskelbtini), kitame krante nei gyvena J. R.. Gerokai po 16 val. upės krantu, maždaug 800 metų atstumu nuo J. R. namų, matė einantį J. R., kuris su juo pasisveikino. J. R., pasiteiravęs apie žvejybą, nuėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Žvejojančio J. R. jis nematė.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (1 t., b. l. 8-10) matyti, kad Bendruoju pagalbos centro telefonu 2017 m. gegužės 28 d. 16 val. 40 min S. E. pranešė, jog neblaivūs kaimynai yra agresyvūs, puolė muštis, grasino.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 11-14), foto nuotraukų (1 t., b. l. 20, 21) matyti, kad atvykus policijos pareigūnams į S. E. nurodytą įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta – smūgių J. B. ir S. E. sudavimo vieta - yra (duomenys neskelbtini). S. E. policijos pareigūnams pateikė konflikto metu sulaužytą lazdą.
Iš daiktų apžiūros protokolo (1t., b. l. 99), foto nuotraukų (1 t., b. l. 101-103) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietoje S. E. pateiktą lazdą, nustatyta, kad lazda sulūžusi, t. y. nulaužta lazdos rankena.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (1 t., b. l. 118) matyti, kad atlikus turimą iš nukentėjusiosios S. E. medicininių dokumentų, nustatyta, jog ji 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kražių ambulatoriją apžiūrai, kurios metu užfiksuota, jog S. E. kairio dilbio išoriniame paviršiuje matyti rausva, aplink pamėlusi potrauminė dėmė, dešiniame žaste 3 cm žemiau peties rausva dėmė 6 cm, kuri palpuojant skausminga ir patinusi, kairio žando srityje, prie ausies patinimas - kiek skausmingas. Iš medicinos eksperto išvados matyti, kad S. E. padaryti sužalojimai - kairio dilbio ir dešinio žasto poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos medine lazda, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2017 m. gegužės 28 d. apie 16 val. 30 min suduodant medine lazda; sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; S. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (1 t., b. l. 121) matyti, kad atlikus turimą iš nukentėjusiojo V. B. medicininių dokumentų, nustatyta, jog po įvykio 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kražių ambulatoriją apžiūrai, kurios metu jo kūne rasti šie sužalojimai: dešinės alkūnės srityje negili kirstinė apie 1 cm žaizda, patinimas nežymus, kairės ausies kaušelis patinęs, paraudęs, kirstinė žaizdelė jame, kairio dilbio srityje žemiau alkūnės patinimas, melsvo atspalvio apie 3x2,5 cm dėmė, kairėje krūtinės ląstos pusėje iš nugaros 7 cm ilgio kraujosruva, patinimas, palpuojant skausmingas. Iš pateiktos teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad V. B. padaryti sužalojimai: kairės ausies kaušelio ir dešinės alkūnės muštinės žaizdos, kairio dilbio ir kairės alkūnės ląstos pusės nugarinio paviršiaus poodinės kraujosruvos, šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, sužalojimai galėjo būti padaryti medine lazda, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2017 m. gegužės 28 d. apie 16 val. 30 min suduodant smūgius medine lazda, sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais, visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš akistatos protokolo (1 t., b. l. 133-135) matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios S. E. ir kaltinamojo J. R. metu nukentėjusioji patvirtino, kad J. R. sudavė jai pagaliu keturis kartus – į galvą, abiejų rankų alkūnes, šoną, grasino nužudyti, konfliktas vyko gatvėje, prie jos namų.
Akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir kaltinamojo J. R. metu (1 t., b. l. 140-141) metu nukentėjusysis patvirtino, kad J. R. jam mediniu pagaliu sudavė į kairę ausį, abiejų rankų alkūnes, kairį šoną, suduodamas smūgius grasino nužudyti.
BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. R. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Suduodamas smūgius mediniu pagaliu ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiųjų V. B. ir S. E. sveikatą kaltinamasis J. R. elgėsi įžūliai. Nors dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nebuvo sutrikdyta kitų miestelio gyventojų poilsis ir ramybė, tačiau jo agresyvūs veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo atlikti, grasinimai susidorojimu garsiai buvo išsakyti viešoje vietoje – Kražių miestelio gatvėje. Kaltinamojo veiksmai buvo akivaizdžiai chuliganiško pobūdžio, nes smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius panaudojo, grasinimus susidorojimu išsakė be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties. Nekyla abejonių dėl J. R. nukentėjusiesiems išsakytų ir kaltinime nurodytų grasinančio pobūdžio žodžių. Kaltinamojo išsakytuose žodžiuose, kad užmuš, nušaus, jie čia negyvens, nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus – nukentėjusiesiems besąlygiškai duodama suprasti, kad jie gali būti nužudyti. Kiekvienam aišku, kad grasinimas ,,užmušiu“, „nušausiu“ – reiškia grasinimą nužudyti. Smurtiniu elgesiu, grasinimais kaltinamasis pažeidė nukentėjusiųjų teisę į saugią ir ramią aplinką, sukeldamas nukentėjusiųjų sąmyšį bei išgąstį, tokie kaltinamojo veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, todėl laikytina, kad J. R. padarė pavojingą veiką ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkai, tokiu būdu jis realiai sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Nukentėjusiųjų V. B. ir S. E. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs, neprieštaringi tarpusavyje, liudytojų parodymams bei kitai rašytinei bei faktinei bylos medžiagai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes, jų parodymus dėl suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų patvirtina įrašai jų medicininiuose dokumentuose, objektyvios teismo medicinos ekspertų išvados. Liudytojo R. K., kuris teisme buvo apklaustas kaltinamojo prašymu, parodymai nepaneigia kaltinamojo J. R. neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų S. E. ir V. B. atžvilgiu. Liudytojas R. K. patvirtino, kad jis 2017 m. gegužės 28 d. gerokai po 16 val. matė (duomenys neskelbtini) krantu praeinantį J. R., tačiau žvejojančio J. R. jis tą dieną nematęs. Tokie liudytojo parodymai, būtent, patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymus apie tai, jog kaltinamasis, išgirdęs S. E. kviečiant pagalbą, iš kiemo išbėgo. Taigi, jis po nusikalstamų veiksmų atlikimo turėjo galimybę eiti upės krantu, kaip tvirtino liudytojas, 800 metrų atstumu nuo savo namų. Liudytoja S. V. – buvusi J. R. sugyventinė, iki šiol artimai bendraujanti su J. R., kaip matyti, iš jos paaiškinimų teisme, priešiškai nusiteikusi nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl jos parodymai apie tai, kad ji 2017 m. gegužės 28 d. apie 16 val. 30 min nebuvo pas J. R. ir jokio konflikto tarp nukentėjusiųjų ir J. R. nematė, prieštaraujantys nukentėjusiųjų parodymams, yra jos mėginimas padėti išvengti J. R. atsakomybės.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji S. E. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 42), kurį palaikė teisme, prašo priteisti iš kaltinamojo 18 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis V. B. pareikšdamas civilinį ieškinį (1 t., b. l. 62), kurį palaikė teisme, prašo priteisti iš kaltinamojo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti ir tenkintini pilnumoje.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai.
Kaltinamojo J. R. veiksmai nukentėjusiųjų V. B. ir S. E. atžvilgiu pripažinti neteisėtais, akivaizdu, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusieji jautė skausmą, mušami jie jautėsi pažeminti, girdėdami grasinančius žodžius patyrė išgąstį, baimę, dėl ko neabejotinai jiems buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma - 200 Eur kiekvienam – yra nedidelė, tinkama satisfakcija nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams, skausmui kompensuoti.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Nukentėjusioji S. E., prašydama priteisti nuostolius, patirtus dėl konflikto metu sulaužytos lazdos, jokių įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį nepateikė. Teisme ji nurodė, kad lazdą, kuri buvo sulaužyta jai ginantis nuo J. R. smūgių, ji įsigijusi seniai, neprisimenanti jos kainos, negalinti pateikti jokių tos lazdos vertę patvirtinančių įrodymų. Kadangi nukentėjusioji įrodymų, patvirtinančių nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nepateikė, nuostolių dydžio neįrodė, teismas padarytos žalos dydžio nustatyti neturi galimybės, todėl jos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuosius V. B. ir S. E. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Genadijus Lukminas (1 t., b. l. 23-26), dėl ko valstybė patyrė išlaidų. Iš pažymų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (2 t., b. l. 71-72, 73-74) matyti, kad advokato išlaidos už nuketėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 52 Eur. Kaltinamąjį J. R. pripažinus kaltu dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl bausmės
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusieji tvirtino, kad kaltinamasis J. R. konflikto metu buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau objektyvių, jo apsvaigimo laipsnį patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl nėra galimybių nustatyti, ar apsvaigimas turėjo įtakos neteisėtiems kaltinamojo veiksmas, ir nėra pagrindo apsvaigimą pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamasis J. R. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 22), todėl laikytina, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jo padaryta veika priskiriam nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis – pensininkas, administracinių nusižengimų nėra padaręs (2 t., b. l. 23), tačiau kaltu neprisipažino, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 284 straipsnio sankcijoje, – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina griežtesnė laisvės apribojimo bausmė nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant, kad kaltinamasis būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus – draudimas bendrauti su nuo jo veiksmų nukentėjusiais asmenimis ir įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, viso laisvės apribojimo bausmės atliko metu uždrausti J. R. bendrauti su S. E. ir V. B., įpareigoti J. R. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš J. R. S. E. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. R. V. B. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
S. E. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš J. R. valstybei 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) proceso išlaidų, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - medinę lazdą, saugomą Telšių apskrities VPK Kelmės policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. E..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.