Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. P. surašytas už tai, kad 2016 m. gruodžio 23 d., apie 09.23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,17 promilės) neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz C 220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimu M. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, M. P. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeisimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Apeliantas nurodo, kad yra nubaustas nepagrįstai, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius teismą objektyviai ir nešališkai įvertinti byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis įrodymas byloje yra gautas neleistinomis priemonėmis, pažeidžiant instrukcijas bei taisyklės ir pažeidė in dubio pro reo principą, įpareigojantį visas abejones aiškinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Skunde teigiama, jog policija, nustatydama apelianto neblaivumą, turėjo vadovautis pažeidimo padarymo metu galiojančiais teisės aktais, tačiau to nepadarė, todėl šiuo atveju byloje nėra pateiktas alkotesterio parodymų kvitas ir nėra įrašo žurnale, kurie pagrįstų, kad jam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis. Be to, M. P. nebuvo išaiškintas jo padarytas pažeidimas, pareigūnai jo nesupažindino su alkotesterio rodmenimis, jis nematė kokį promilių kiekį parodė alkotesteris. Pareigūnas A. S. 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad „<...> pasirašo ant lapo, ant kurio suvedama atsipūsti duomenys“, kas leidžia suprasti, kad kvitas su tikrinimo rezultatu buvo atspausdintas, tik dėl niekam nežinomų priežasčių nėra išlikęs.M. P. teigimu, byloje taip pat nėra aišku kam buvo tikrintas ir nustatytas neblaivumas, t. y. jam ar D. J.. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog apklausiamas liudytojas D. J. parodė, kad policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, nors tuo tarpu patrulis A. S. teisme teigė, kad ekipažas turi viena alkotesterį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad buvo užfiksuotas tik vienas pūtimas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog alkotesteris buvo panaudotas pažeidžiant jo naudojimo instrukciją, kadangi alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, jog išgėrus alkoholio būtina palaukti bent 15 min. ir tada atlikti matavimą, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Dėl to patikrinimo rezultatai gali būti laikomi patikimais tik tuo atveju, jei nuo alkoholio vartojimo ir patikrinimo praėjo 15 min. Šiuo atveju M. P. neblaivumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant šios taisyklės ir neblaivumas jam pamatuotas nepraėjus 15 minučių po to, kai jis, pareigūnams tramdant D. J. ir palikus jį vieną automobilyje, išgėrė keletą gurkšnių 40 proc. stiprumo degtinės. Kadangi pareigūnai grūmėsi su D. J., jie nematė kai jis išgėrė degtinės. Degtinės butelis buvo automobilyje ir tuo metu kai vėl priėjo pareigūnas A. S. ir nurodė pūsti į alkotesterį.Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringai pareigūnų parodymais, nors juos vertinti turėjo kritiškai. Pareigūnų parodymų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad teisme jie patvirtino, kad jis neva pasirašė ant kelių dokumentų ir vėl „nulūžo“, nors visuose dokumentuose, kurie yra pateikti į bylą: administracinės atsakomybės protokole, pranešime dėl nušalinimo, laikino leidimo šaknelėje, nėra jo parašo. Apeliaciniame skunde M. P., tuo atveju, jeigu teismas visgi nuspręstų, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti trumpesniam laikui. Teisė vairuoti transporto priemones yra tampriai susijusi su jo darbinių funkcijų vykdymu, kadangi jis privalo vykti į susitikimus su užsakovais, į objektus, be to, gyvena Prienuose, o jo darbovietė yra Kaune. Taip pat jis augina du sugyventinės vaikus, kuriuos vežioja į Birštoną bei yra pagrindinis šeimos išlaikytojas.Atsiliepimu į M. P. apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo M. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. P. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. M. P. ginčija savo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą motyvuodamas tuo, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Dėl kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Ginčydamas savo kaltę M. P. iš esmės motyvuoja tuo, jog nustatant jo neblaivumą buvo pažeisti pažeidimo padarymo metu galioję teisės aktai, dėl ko byloje nebuvo pateiktas alkotesterio parodymų kvitas, kuriame užfiksuotas jo neblaivumo laipsnis, taip pat nepadarytas įrašas žurnale, todėl šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog jam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais M. P. skundo argumentais nesutinka.Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įrodymais laikomi: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniais įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai.Nors M. P. nuomone, byloje nesant alkotesterio parodymų kvito ir įrašo žurnale, nėra daugiau jokių kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,17 promilės) neblaivumo laipsnis.M. P. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkti ir ištirti bei skundžiamame apylinkės teismo nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, t. y.: policijos pareigūnų M. Š. ir A. S. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog nuvykę pagal pranešimą jie pastebėjo kaip iš stovėjimo vietos į Mituvos gatvę išvažiavo transporto priemonė MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sustojo už maždaug 10 metrų kitoje stovėjimo vietoje. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0358 patikrinus minėto automobilio vairuotojui M. P. blaivumą, 09.23 val. buvo nustatytas 2,17 promilės neblaivumas (b. l. 4-5; 6-7); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuriame M. P. pasirašyti atsisakė (b. l. 8); administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame kurį M. P. pasirašė, tačiau jokių paaiškinimų jame nepateikė (b. l. 1-2); alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2017 m. birželio 7 d., leistina maksimali alkotesterio paklaida ±1,7 procento (b. l. 3), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės raštas su priedais –alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0358 rezultatais, iš kurio matyti, jog 2016 m. gruodžio 23 d. 9.23 val. alkotesteriu tikrintam asmeniui nustatytas 2.17 promilių girtumas (b. l. 96-98). M. P. kaltę taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Teisme apklausiamas M. Š. patvirtino, jog apie M. P. girtumą sprendė iš jo nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, jog sustabdžius automobilį matėsi, kad vairuotojas nesusikoncentruoja ir bendraujant su pareigūnu nenulaiko žvilgsnio. Išlipęs iš automobilio M. P. svyravo, tik atsisėdęs į automobilį užmigo, o pažadinus girtumo patikrinimui bei jį nustačius, M. P. ir vėl užmigo. Nors apeliantas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai ir nurodo, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi, kadangi teisme jie patvirtino, kad jis neva pasirašė ant kelių dokumentų ir vėl „nulūžo“, nors nei ant vieno byloje pateikto dokumento nėra jo parašo, todėl pirmosios instancijos teismas jai vadovavosi nepagrįstai, tačiau sutikti su tokiais skundo argumentai nėra pagrindo. Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1-2) matyti, jog M. P. ant jo pasirašė, tačiau kaip ir savo parodymuose nurodė policijos pareigūnai, ant byloje esančio pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, laikino leidimo šaknelės ir grąžinamojo pranešimo (b. l. 8-10) M. P. parašo nėra. Minėtuose dokumentuose nurodyta, jog M. P. pasirašyti atsisakė. Šie įrodymai patvirtina, jog liudytojų M. Š. ir A. S. parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, vieni kitiems neprieštarauja, aplinkybių, dėl kurių pareigūnai galėtų siekti nepagrįstai apkaltinti M. P. byloje taip pat nenustatyta, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareigūnų parodymus pripažino patikimais ir jais grindė M. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Šių aplinkybių kontekste taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl pareigūno A. S. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jog asmenims yra duodama pasirašyti ant lapo, ant kurio suvedama atsipūsti duomenys, kurie, apelianto teigimu, leidžia suprasti, kad kvitas su tikrinimo rezultatu buvo atspausdintas, kadangi to paties teismo posėdžio metu liudytas M. Š. patvirtino, jog išėjus generalinio komisaro įsakymui dėl materialiųjų išteklių panaudojimo alkotesterio kvitai yra nespausdinami, todėl ir šiuo atveju alkotesterio kvitas atspausdintas ir pateiktas į byla nebuvo.Ginčydamas savo kaltę apeliantas taip pat teigia, jog alkotesteris buvo panaudotas pažeidžiant jo naudojimo instrukciją, kadangi neblaivumas jam buvo pamatuotas nepraėjus 15 minučių po to, kai jis automobilyje neva išgėrė keletą gurkšnių degtinės. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas M. P. skundo argumentus, jog paliktas vienas automobilyje jis išgėrė du gurkšnius degtinės vertina kaip siekį suklaidinti teismą ir juos atmeta. Tokią versiją M. P. iškėlė tik jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, šią versiją paneigia ir pirmosios instancijos teisme apklaustų pareigūnų parodymai, kurie patvirtino, jog M. P. būsena nuo jo sustabdymo nepasikeitė. Be to, liudytojas A. S. parodė, kad beveik visą laiką matė M. P. ir jis jokių gėrimų nevartojo. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. P. versija apie tai, jog degtinės butelį automobilyje jis vežiojosi 6 metus ir degtinės nusprendė išgerti būtent sustabdytas pareigūnų, nelogiška ir pagrįstai verčianti abejoti tokių parodymų patikimumu.Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, jog tikrinant M. P. blaivumą buvo pažeistos alkotesterio instrukcijoje nustatytos neblaivumo patikrinimo procedūros. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. patvirtinto, jog klausė M. P. ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau M. P. nurodė, jog nevartojo ir atliko testą. Pažymėtina ir tai, kad apelianto versija apie alkoholio vartojimą po to, kai jį sustabdė pareigūnai, yra atmetama kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl neblaivumo patikrinimo procedūros pažeidimo atmestini.Aukštesnysis teismas atmeta M. P. skundo argumentus, jog byloje nėra aišku kam buvo tikrintas ir nustatytas neblaivumas, t. y. jam ar D. J.. Apeliantas nurodo, kad liudytojas D. J. parodė, jog policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį. Tokia M. P. keliama versija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš M. P. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis neneigė įvykio vietoje pūtęs į alkotesterį (b. l. 103). Liudytojas M. Š. dėl D. J. neblaivumo patikrinimo parodė, kad įvykio vietoje šio asmens neblaivumas tikrintas nebuvo, tai buvo padaryta pristačius jį į PK (b. l. 104). Tokie parodymai atitinka tiriamą situaciją, kadangi D. J. nevairavo transporto priemonės, taigi vietoje tikrinti jo neblaivumą nebuvo jokios būtinybės. Pats liudytojas D. J. parodė, kad visus faktus atsimena tik nuo laiko, kai buvo paleistas iš areštinės. Jam buvo nustatytas 1.7 promilių girtumas (b. l. 112-112). Konstatuotina, jog priešingai nei nurodo apeliantas, abejonių dėl to kad įvykio vietoje neblaivumas buvo tikrintas ir nustatytas būtent M. P., teismui nekyla.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde taip pat alternatyviai yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, M. P. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Šiuo atveju pažymėtina, jog, pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas M. P. skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, tinkamai laikėsi ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Skirdamas administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad per metus M. P. padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį buvo jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir paskyrė M. P. nuobaudą, kuri mažesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis – 700 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.Nagrinėjamu atveju, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą M. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatė. Nors apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas grindžia tuo, kad administracinės nuobaudos susijusios su teisės vairuoti atėmimu skyrimas labai pakenktų jo darbinei veiklai, šeimos interesams, kadangi jis turi rūpintis sugyventinės vaikai, kuriuos reikia vežioti į mokyklą bei sunkiai sergančia mamą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė padėtis bei kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir jam kilusius neigiamus padarinius.Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog M. P. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. M. P. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. P. atžvilgiu nutraukti ar skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o M. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.