Panevėžio apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15014-994/2021 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui P. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo A. R. apeliacinį skundą teismas laikė nepaduotu, nustatytu terminu nepašalinus jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).

9. Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato, kad apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialius apeliacinio skundo turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–114 straipsniai, 306 straipsnis). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 nutartimi atsakovui A. R. buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumai nebuvo pašalinti, o prašymas dėl nustatyto termino pratęsimo teismui nepateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021-10-15 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-15014-994/2021 laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui.

11. Apeliantas prašo atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teigia, kad nustatytu terminu nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, nes apie 2021-10-05 nutarties priėmimą sužinojo tik grįžęs į Lietuvos Respubliką ir prisijungęs prie e.teismai.lt. Tvirtina, kad anksčiau neturėjo galimybės sužinoti apie minėtą nutartį, nes 2021-10-05 - 2021-10-14 laikotarpiu buvo išvykęs į L. R. ir negalėjo prisijungti prie e.teismai.lt. Be to, dėl nepatyrimo, žinių trūkumo, kalbos barjero laiku nesumokėjo žyminio mokesčio.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminais procesiniams veiksmams atlikti siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo, todėl praleisti procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik išimtiniais atvejais, jeigu jų praleidimo priežastys yra iš tiesų svarbios. Vertindamas apelianto nurodytas priežastis, teismas konstatuoja, kad apeliantas, būdamas suinteresuotas pasinaudoti apeliacijos teise civilinėje byloje Nr. e2-15014-994/2021, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei domėtis apeliacinio skundo nagrinėjimo eiga.

13. Nors apeliantas A. R. teigia, kad 2021-10-05 - 2021-10-14 laikotarpiu jis buvo išvykęs į užsienį ir negalėjo prisijungti prie e.teismai.lt., tačiau teismui jokių įrodymų, kad buvo išvykęs iš Lietuvos, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis dėl EPP sutrikimų su 2021-10-05 nutartimi susipažino tik grįžęs į Lietuvos Respubliką bei pateiktas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) 2021-10-22 ekrano printscren foto rodoma „Klaida: 500.ID...“, nesudaro pagrindo išvadai, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Pažymėtina, kad nors EPP sistemos gedimai yra dažni, tačiau jie nėra preziumuojami, todėl apeliantas prašymą dėl termino atnaujinimo grįsdamas šia aplinkybe, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad EPP sutrikimai nebūna ilgalaikiai. Apeliantui nepateikus jokių duomenų (laikotarpyje nuo 2021-10-05 iki 2021-10-15) apie EPP sutrikimą bei jo trukmę, per EPP apeliantui 2021-10-05 išsiųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui (atsakovui) nustatytas terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, laikoma įteikta 2021-10-06 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Apelianto argumentui dėl kalbos barjero, taip pat atmestini, kaip neįrodyti, nes gyventojų registro duomenimis, apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), identišką gyvenamosios vietos adresą nurodo ir pats apeliantas atskirajame skunde, atskirasis skundas teismui pateiktas paties apelianto, sklandžia lietuvių kalba. Be to, apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, jog apeliantas nesupranta lietuvių kalbos ir/arba preziumuoti lietuvių kalbos žinių trūkumą. Apelianto nurodyti duomenys apie tai, kad jis silpnai supranta lietuvių kalbą yra fiksuojami tik 2013-01-23 teisinių paslaugų teikimo sutartyje Nr. 130123 (7.4 p.), tačiau iš dalies pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų, elektroninių laiškų matyti, kad juos apeliantas teikė lietuvių kalba, kas leidžia kritiškai vertinti, jog jis silpnai supranta lietuvių kalbą.

14. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodytos priežastys, kuriomis grindžiamas prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo, yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, neįrodytos, todėl nelaikytinos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą.

15. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.