Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant galutinę bausmę – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimas. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams bei paskirti įpareigojimai.

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskiriant vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ar pradėti mokytis.

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę bausmę – vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams bei paskirti įpareigojimai.

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 323 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo.

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (25 epizodai), 180 straipsnio 1 dalyje (6 epizodai), 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šeši metai laisvės atėmimo.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 18 MGL bauda.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL bauda.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 6.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlipdamas iš taksi automobilio Siat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo nukentėjusysis A. M., paėmė nukentėjusiajam priklausančią rankinę, buvusią tarp vairuotojo ir keleivio priekinės sėdynės, kurioje buvo A. M. priklausantys 200 Eur, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. I., neturėdamas teisėto pagrindo nuo 2019 m. sausio 31 d. 21.00 val. laikė, gabeno, o 2019 m. vasario 1 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėdamas lošti žaidimų automatais, J. B. vardu išduotą tą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė salono „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei kaip savo asmens tapatybės dokumentą, t. y. prisistatė J. B. salono „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei B. B.. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, V. I., neturėdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio numatytos ginklo privalomos registracijos, laikė bei nešiojo C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos „Vokietija“ 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Super-P9“ Nr. (duomenys neskelbtini), kol jo paslėptas ginklas, 2019 m. vasario 1 d. apie 23.30 val. salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo surastas. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. I. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad paėmė vyrišką rankinę, kuri buvo taksi automobilyje tarp priekinių sėdynių. Joje buvo pinigai, dokumentai. Galėjo būti, kad buvo 650 eurų, pinigai buvo smulkiomis kupiūromis. Pasiliko tik pinigus, dokumentus ir kitus daiktus išmetė. Gali būti, kad viskas įvyko 2018 m. gruodžio 27 d. apie 6.00 val. Tuo metu važiavo pas pažįstamą iš Savanorių pr. į Žalgirio g. atsiskaitė su vairuotoju už paslaugas ir išlipdamas paėmė rankinę, vairuotojas to nepastebėjo. J. B. yra jo pažįstamas. Kai jie išgėrinėjo, paprašė pasaugoti dokumentą. Jis šį dokumentą pateikė kazino. Kazino darbuotoja pradėjo rėkti, kad tai ne jo dokumentas ir iškvietė apsaugą. Pripažįsta, kad pateikė ne savo dokumentą, t. y. svetimą asmens tapatybės kortelę. Ginklą turėjo nuo senų laikų, pirko Gariūnuose. Tuo metu, kai įsigijo nereikėjo jam jokių leidimų. Žino, kad negalima turėti prie savęs ir nešiotis ginklo, savigynai ginklą nešiojosi. Nežino, kodėl jį slėpė, paslėpė ginklą tualete, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti 2019 m. sausio 1 d. apie 23.00 val. Ginklas užtaisomas dujiniais šoviniais, tuo metu šovinių su savimi neturėjo, jis buvo tuščias (II t., b. l. 131–132).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. vyko taksi automobiliu nuo Savanorių pr. iki (duomenys neskelbtini). Įlipęs į taksi automobilį, pastebėjo tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių rankinę. Atvykęs iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir išlipęs iš automobilio tą piniginę paėmė. Joje buvo pinigai ir dokumentai. Dokumentus išmetė, o pinigus pasiliko. Kiek prisiminė buvo 280 Eur, ar suma buvo didesnė negalėjo nurodyti, kadangi neprisiminė. Pinigus išleido savo reikmėms. Padarytą žalą atlygins per mėnesį (II t., b. l. 29).

Papildomos apklausos metu V. I. nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2019 m. sausio 30 d. atėjo pas pažįstamą J., kuris gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Su J. gėrė degtinę. Begeriant šis jam pasiūlė išpirkti jo telefoną, kurį užstatė už 15 eurų lombarde. Jis paėmė šio asmens tapatybės kortelę ir lombardo kvitą, kurį iki šiol turi, ir įsidėjo į piniginę. Jis liko nakvoti pas J., ryte jie kartu nuėjo iki lombardo, esančio stotyje, bet lombardas buvo uždarytas. Tada jie grįžo pas J. namo. Jis persirengė ir nuėjo į darbą, kur buvo nuo 11 iki 22 val. Iš J. pasiskolino „bolgarkę“, nes jam reikėjo nupjauti darbe vinis. Kampinį šlifuoklį atnešė J. atgal. J. dėl girtumo neprisiminė, kad jam leido paimti šlifuoklį į darbą. Po darbo jis planavo eiti į lombardą ir išpirkti telefoną, tačiau sugalvojo nuvažiuoti į kazino, esantį Fabijoniškėse. Autobuse sutiko savo iš matymo pažįstamą, vardu A., kuris gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šis sutiko važiuoti kartu į kazino. Jie atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Nuėjo į lošimų automatų saloną. Kadangi jis neturėjo jokio asmens dokumento su savimi, tai pateikė J. kortelę, nes kitaip jam nebūtų leidę lošti. Kazino darbuotoja pamatė, kad asmens tapatybės kortelė yra ne jo. Jis sumelavo, kad dokumentas brolio ar pusbrolio. Jis suprato, kad gali būti blogai, jeigu iškvies apsaugą. Jis su savimi turėjo dujinį ginklą, kurį nusipirko Gariūnų turgavietėje. Jis tikrai nežinojo, kad dujiniam ginklui reikia leidimo. Ginklą laikė gyvenamojoje vietoje, o kai kur nors išeidavo, tai pasiimdavo savo saugumui. Tada sugalvojo, kad ginklą gali paslėpti tualete. Nuėjo į kazino tualetą, ten kažkur prie vandens skaitliukų jis paslėpė su savimi turėtą dujinį ginklą. Pažymėjo, kad labai gailisi (II t., b. l. 37).

Papildomai apklausos metu V. I. negalėjo nurodyti, kokia tiksli suma buvo pavogtoje piniginėje, bet neneigė, kad galėjo būti nemažesnė kaip 600 eurų suma. Visus dokumentus ir asmens dokumentus po įvykio išmetė. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka geranoriškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą 700 eurų žalą, pinigus mokės dalimis, kas mėnesį ne mažiau kaip po 200 eurų. Visą žalą pasižada atlyginti iki 2019 m. gegužės 31 d. Taip pat nurodė, kad pirmąją dalį, t. y. nemažiau kaip 200 eurų, sumokės iki 2019 m. vasario 22 d. Dėl įvykio nori susitaikyti su nukentėjusiuoju (II t., b. l. 48).

2019 m. liepos 29 d. V. I. apklausos metu nurodė, jog pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Prisipažino padaręs nusikaltimus (II t., b. l. 83).

BIRT žiūryklės duomenimis 2018 m. gruodžio 27 d. užfiksuotas įvykis – iš taksi automobilio buvo pavogta piniginė, kurioje buvo 1 000 Eur, firmos talonai, asmens pasas, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas išduotas A. M. vardu (I t., b. l. 27–28).

A. M. 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškime nurodė, kad 2018 m gruodžio 27 d. gavo užsakymą Savanorių 31, prie „Maximos“. Į automobilį įsėdo du vaikinai. Iš pradžių juos nuvežė į (duomenys neskelbtini). Sėdėjęs gale vaikinas išlipo, o jie jo laukė apie 15 minučių. Priekyje sudėjęs vaikinas niekur nelipo. Nuvežė vėliau juos į Žalgirio gatvę – (duomenys neskelbtini), jie išlipo. Pastebėjo, jog dingo piniginė po poros valandų. Piniginėje buvo apie 1 000 Eur, firmos talonai, pinigai ir pasas, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, parduotuvės talonai atsiskaitymui, pažymėjimas. Būdamas Lazdynuose, Erfurto g. 15, pastebėjo, jog nėra piniginės. Susistabdė policiją ir jie paaiškino nuvažiuoti į Algirdo gatvę ir ten viską užfiksuoti (I t., b. l. 29).

Protokole – pareiškime užfiksuota, jog A. M., būdamas Erfurto g. 15, Vilniuje, pastebėjo, kad iš automobilio Siat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio taksi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pavogta jo piniginė. Piniginėje buvo dokumentai, išduoti jo vardu, apie 200 Eur grynųjų pinigų ir taksi bendrovės talonai bei 450 Eur grynųjų pinigų. Jam padaryta žala 200 Eur (I t., b. l. 31).

Daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilis Siat Alehambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį jokių įtartinų daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų, turinčių įvykio tyrimui, nepastebėta. Pridėtos fotolentelės (I t., b. l. 34–36).

Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 27 d. dirbo su bendrovės automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 3 val. nakties. Planavo atsiskaityti su bendrove už mėnesio darbą, todėl su savimi buvo pasiėmęs visus kiek turėjo surinktus bendrovės talonus (maždaug už 480 Eur) už nuvežimus ir dalį bendrovės grynųjų pinigų, apie 450 Eur. Visus minėtus pinigus buvo sudėjęs į savo piniginę, kurią laikė specialiai daiktams pritaikytoje vietoje tarp vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės. Piniginę buvo specialiu metaliniu susegėju prisegęs prie dirželio, kuris buvo užmestas ant pavarų perjungimo svirties. Apie 4.15 val. jis gavo iškvietimą paimti klientus, Savanorių pr. 31, Vilniuje. Nuvažiavus tuo adresu jo laukė du vyrai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas iš jų buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais, apsirengęs tamsiais rūbais, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę (šalia jo). Kitas vyras apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su kepure ar gaubtuvu tiksliai neprisiminė, aprangos neįsidėmėjo ir ypatingų požymių nepastebėjo. Abu vyrai kalbėjo lietuviškai be akcento. Gale sėdėjęs vyras paprašė nuvežti adresu (duomenys neskelbtini) (netoli „Sodros“ pastato). Minėtoje vietoje gale sėdėjęs vyras išlipo, o priekyje sėdintis liko automobilyje. Po kurio laiko sugrįžo antras vyras, įsėdo į automobilį ir paprašė nuvežti, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus tuo adresu, įvažiavus į vidinį kiemą tarp gyvenamųjų namų ir jam sustojus, gale sėdėjęs vyras vėl išlipo vienas ir sugrįžo po penkių minučių. Sugrįžęs tas vyras į automobilį nelipo, o priėjo prie jo automobilio durelių ir sumokėjo už kelionę 15 Eur. Tuomet priekyje sėdėjęs vyras išlipo iš automobilio ir jie išėjo, o jis išvažiavo. Vėliau dar jis vežė vieną moterį, kuri įsėdo, adresu Liepyno g. 9, Vilniuje, kuri su daiktais sėdėjo ant galinės sėdynės. Dar vežė vieną vyrą, kuris įsėdo Birželio 23-sios g. 13, Vilniuje, kuris sėdėjo ant priekinės sėdynės šalia jo. Apie 10 val., adresu Erfurto g. 15, Vilniuje, norėdamas eiti į polikliniką ketino pasiimti savo asmens pasą ir tada pastebėjo, kad nėra jo juodos spalvos odos pakaitalo piniginės, piniginė buvo labai sena, todėl materialinės vertės jam neturi. Buvo likęs tik dirželis. Kadangi moteris sėdėjo gale su daiktais, o paskutinis vežtas vyras sėdėjo priekyje, tačiau šį visą kelią stebėjo, todėl įtaria, kad piniginę galėjo pavogti tiktai vienas iš ryte vežtų vyrų, o būtent tas, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, tačiau šio požymių gerai neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Pavogtoje piniginėje buvo A. M. vardu išduoti: asmens pasas, vairuotojo pažymėjimas ir pensininko pažymėjimas bei apie 200 eurų. Taip pat buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ talonai už 480 Eur bei apie 450 Eur bendrovės pinigų. Jis informavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. (tel. (duomenys neskelbtini)) apie pavogtus bendrovės talonus bei pinigus (I t., b. l. 38).

Nukentėjusysis papildomai nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. metu jam dirbant ir būnant automobilyje per raciją paskambino „(duomenys neskelbtini)“ dispečerė ir pasakė, kad jis nuvažiuotų, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val. ryto, dėl rastų atsiskaitymo talonų. Asmens pranešusio apie radinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iš karto suprato, kad tai bus talonai iš 2018 m. gruodžio 27 d. pavogtos jo rankinės. 2018 m. gruodžio 28 d. apie 10 val. nuvyko nurodytu adresu ir vyriškis, kurio vardo nežino, prisistatė namo (duomenys neskelbtini), komendantu ir atidavė jam kelias dešimtis popierinių užpildytų transporto talonų ir Atestavimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškis paaiškino, kad rado tuos daiktus 2018 m. gruodžio 27 d. ryte eidamas į automobilį, jie gulėjo kieme prie tvoros. Rasti talonai buvo šlapi, juos išdžiovino namie. Gautus talonus 2018 m. gruodžio 31 d. ryte nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Vieną iš vyriškių, kuriuos vežė 2018 m. gruodžio 27 d. nuo Savanorių g. 31 ir kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje atpažintų iš veido. Gale sėdėjusio vyro, kuris pavogė jo rankinę, neatpažintų, jis buvo su gobtuvu ar kepure (I t., b. l. 44).

Nukentėjusysis 2019 m. vasario 11 d. papildomai nurodė, kad sutiko susitaikyti su įtariamuoju. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš, kadangi įtariamasis sutiko atlyginti padarytą žalą, kurią bendrai vertino 700 Eur. Šį nuostolį grindė tuo, kad pavogtoje piniginėje buvo asmeniniai 200 Eur, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur, kuriuos turi pats grąžinti įmonei, jo vardu išduotas pasas ir asmens tapatybės kortelė, kuriuos gaminosi ir tai bendrai kainavo 30 Eur, parduotuvių „IKI“, „MAXIMA“ ir vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelės, kurias gamino ir tai kainavo 5 Eur ir vairuotojo pažymėjimas, kurį gaminosi, o tai kainavo 14 Eur. Sutinka susitaikyti su įtariamuoju tik tuo atveju, jei įtariamasis padarytą žalą atlygins iki 2019 m. gegužės 31 d. Norėjo, kad įtariamasis, kas mėnesį mokėtų nemažiau kaip po 200 Eur, į rankas, o ne pinigus pervedant į banko sąskaitą (I t., b. l. 49).

Tarnybiniame pranešime pažymėta, jog įtariamasis V. I. nevykdo susitarimo pagal susitaikymo protokolą (I t., b. l. 52).

Nukentėjusysis 2019 m. liepos 3 d. papildomai nurodė, kad padarytos 700 Eur žalos įtariamasis negrąžino, todėl taikytis nesiruošia ir reiškia civilinį ieškinį dėl padarytos 700 Eur žalos atlyginimo (I t., b. l. 56).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas pateikti vaizdo įrašai iš Žėručio g. 93, Vilniuje, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Vaizdo įraše pavadinimu „NVR_ch3_main_20181227063600_20181227064000“ užfiksuota – tamsus paros metas, matomas pastato kiemas <...> vaizdo įrašo ekrane rodant 2018-12-27 06:38:39 dešinėje pusėje, automobilių stovėjimo aikštelėje pasirodo žmogaus siluetas. Žmogus juda stovėjimo aikštele į dešinę pusę, eina, kelias sekundes pastovi ir vėl eina. Priėjęs tvorą pasuka kairiau, eina per kiemą šalia tvoros. Asmuo vilki striukę su gobtuvu, kuri atsegta, megztinį, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. <...>. Vyriškis abiejose rankose, kurios sulenktos per alkūnes, juosmens aukštyje, laiko tamsios spalvos daiktą, palenkęs ranką žiūri į jį, judina rankas. <...> Vyriškis dešinėje rankoje laiko tamsios spalvos daiktą panašų į nedidelę rankinę. Vaizdo įrašę pavadinimu „NVR_ch4_main_20181227063600_20181227064000“ neužfiksuota tyrimui reikalinga informacija. Vaizdo įraše „NVR_ch7_main_20181227063600_20181227064000“ – matoma automobilių stovėjimo aikštelė. <...>. 06:38:35 dešinėje pusėje pasirodo vyro siluetas. Asmuo vilki striukę su gobtuvu, kuri atsegta, megztinį, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. Vyriškis abiejose rankose, kurios sulenktos per alkūnes, juosmens aukštyje, laiko tamsios spalvos daiktą. Vaizdo įraše „NVR_ch8_main_20181227063600_20181227064000“ – tamsus paros metas. <...>. Kairėje kelio pusėje matomas pritūpęs vyras. Asmuo vilki striukę su gobtuvu, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus. <...> Vyras rankomis varto daiktus panašius į popieriaus lapelius, kurie išmėtyti ant sniego, šalia žmogaus. Vyras krato tamsų daiktą panašų į rankinę, apžiūrinėja, pavarto ant sniego gulinčius kelis popierėlius. 06:38:27 vyriškis atsikelia ir pasisukęs į kairę nueina keliu kairėn, kairėje rankoje laikydamas daiktą panašų į rankinę. 06:38:31 nueina. Pridėtos foto nuotrauka (I t. b. l. 62–68).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – atestavimo liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 27 d. ryte, Vilniuje, Žalgirio g. 93 rastas atestavimo liudijimas, kuris išduotas 2016 m. kovo 10 d. A. M. vardu. Dokumentas grąžintas nukentėjusiajam (I t., b. l. 69–70).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas apžiūros objektas – vaizdo įrašas be pavadinimo. Vaizdas prasideda 03.41.19. Kamera įmontuota prekybos centro „Maxima“, adresu Savanorių g. 31, Vilniuje, išorėje. <...>. 04.16.06 kamera fiksuoja vyriškį, kuris apsirengęs tamsiomis kelnėmis, striuke su kapišonu. Vyriškio amžius apie 30 metų. Vyras stovi ant laiptelių. <...>. 04.15.01 vaizdo įraše matoma kaip trys vyrai stovi ir bendrauja. 04.15.41 galimai benamis pasišalina iš vaizdo įrašo. 04.16.54 abu vyrai pasišalina iš vaizdo įrašo (I t., b. l. 75–77).

2019 m. sausio 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl to, kad A. M. pareiškime nurodyta, kad užsakymą į Savanorių pr. 31, Vilniuje gavo iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Policijos informacinėje sistemoje esančius registrus nustatyta, kad tel. numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi V. I., gimęs (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 79).

BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. sausio 31 d. registruotas įvykis – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asmens tapatybės kortelės vagystės. Papildomai nurodyta, kad buvęs buto nuomininkas pavogė pasą ir kampinį šlifuoklį. Pranešėjas J. B. (I t., b. l. 88–89).

BIRT žiūryklės duomenimis, 2019 m. sausio 31 d. registruotas įvykis – prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte apsaugos darbuotojai sulaikė nepageidaujamą asmenį, kuris triukšmauja (I t., b. l. 90–91).

BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. sausio 31 d., registruotas įvykis – lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja rado tualete ginklą. Ginklas dujinis be šovinių (I t., b. l. 92).

Vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. buvęs buto nuomininkas vardu V., iš buto pavogė pranešėjo pasą ir kampinį šlifuoklį. Atvykus į įvykio vietą, J. B. paaiškino, kad 2019 m. sausio 30 d., apie 21 val. jo bute lankėsi pažįstamas V.. J. B. išėjus į parduotuvę, V. liko bute. Grįžus pranešėjui iš parduotuvės į butą V. nerado. Pastebėjo, kad dingo pasas ir el. instrumentas – kampinis šlifuoklis. Padaryta žala apie 100 Eur (I t., b. l. 93).

J. B. savo pareiškime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir vyriausiasis patrulis A. G. savo tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 94–95).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (I t., b. l. 99).

Nukentėjusysis J. B. apklausos metu nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 23 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas vardu V. V. yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Namuose jie gėrė alų. Jie buvo dviese, vėliau jis buvo išėjęs į naktinę parduotuvę, kuri yra Panevėžio gatvėje. Ryte jo pažįstamas išėjo iš buto, o su savimi turėjo kuprinę ir kažkokią juodą rankinę. Nežinojo kur išėjo, kas buvo kuprinėje nematė. 2019 m. sausio 31 d. apie 21 val. pastebėjo, kad iš kambario dingo kampinis šlifuoklis, kuris buvo naudotas, geltonos spalvos, kainuoja apie 100 eurų. Šlifuoklis buvo padėtas kambario dešinėje pusėje už durų. Kai apžiūrėjo namus, dar pastebėjo, kad iš rankinės, kuri buvo ant palangės, yra pavogta jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Jis įtarė, kad asmens tapatybės kortelę ir kampinį šlifuoklį pavogė jo pažįstamas V., kuris buvo pas jį namuose, nes bute daugiau jokių žmonių nebuvo. Kai pastebėjo, kad buvo apvogtas, apie 21.40 val. paskambino pagalbos telefonu 112. Buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems parašė pareiškimą. 2019 m. sausio 31 d. apie 22.55 val. jam paskambino pažįstamas V. ir pasakė, kad jis atvažiuotų į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, nes jam atiduos asmens tapatybės kortelę ir paprašė, kad jis atsiimtų pareiškimą. V. asmens tapatybės kortelę paėmė be jo žinios. Nežinojo, kur pavogtas kampinis šlifuoklis, apie tai V. I. jam nieko nesakė. Pavogto kampinio šlifuoklio dokumentų neturi, jų pateikti negalės (I t., b. l. 100).

2019 m. sausio 31 d. pareiškime B. B. parodė, kad į lošimų namus atėjo vyras, kuris pateikė asmens tapatybės kortelę ir prisistatė J. B. Pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė yra ne pateikusio asmens. Išeiti nenorėjo, buvo kviesta apsauga, kuri iškvietė policiją (I t., b. l. 107).

Papildomame pareiškime B. B. nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. 21.55 val. buvo kviesta apsauga asmeniui, kuris atėjęs pateikė asmens dokumentą. Jis buvo išvestas iš lošimo namų. Buvo kviesta apsauga antrą kartą, kadangi svečias pastebėjo galimai gulinti ginklą tualeto patalpoje. Patikrinus informacija pasitvirtino. Galimai buvo sulaikyto asmens ginklas. Kol pirmieji pareigūnai tvarkė dokumentus, asmuo buvo nuėjęs iki tualeto ir galimai paslėpė ginklą. Prieš tai buvo rastas švirkštas po jo apsilankymo (I t., b. l. 108).

Liudytoja B. B. apklausos metu nurodė, kad dirba lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje (duomenys neskelbtini), paslaugų pardavimų vadybininkė. 2019 m. sausio 31 d. apie 21.55 val. į saloną atėjo du vyriškiai, vienas paliko ant baro dokumentą ir nuėjo prie lošimo automatų, o kitas vyriškis vaikščiojo prie lošimo automatų, tačiau dokumento nepateikė. Ji vyriškiui, pasakė, kad šis pateiktų savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei norės lošti. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vyriškis jai pateikė J. B. išduotą asmens tapatybės kortelę. Kadangi nuotrauka pateiktame dokumente buvo nepanaši į vyrą, ji pasakė, kad tai ne jo dokumentas, tačiau jis atsakė, kad jo. Ji paprašė, kad vyras pateiktų kitą dokumentą ar banko kortelę, kad galėtų sulyginti pavardes. Šis atsakė, kad neturi kito dokumento. Vėliau prisipažino, kad dokumentas yra jo pusbrolio, o pasitaisęs pasakė, kad brolio. Supratusi, kad tai ne jo dokumentas, paspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką ir kol atvažiavo apsauga, bandė bendrauti su tuo vyriškiu. Kai atvyko saugos tarnybos „EuroCash1“ darbuotojai, jie sulaikė vyriškį ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol važiavo policijos pareigūnai, sulaikytas vyriškis norėjo užeiti į tualetą, tačiau apsauga šiam neleido. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie pabendravo su sulaikytu vyriškiu, išsiaiškino kas nutiko, padėjo jai surašyti pareiškimą, tada užsirašė sulaikyto vyriškio duomenis ir nuėjo prie savo tarnybinio automobilio. Tuo metu, sulaikytas vyriškis nuėjo į tualetą, kuris yra salono patalpose. Maždaug po 1-2 minučių grįžo į salę, nuo staliuko paėmė baltą servetėlę, apsidairė ir vėl nuėjo į tualetą, grįžo maždaug po 4 minučių. Atėjo policijos pareigūnai ir kartu su sulaikytu vyriškiu išvažiavo. Apie 23.25 val. į tualetą užėjo jų nuolatinis klientas, kuris išėjęs iš tualeto pasakė, kad tualete yra kitaip uždarytos santechnikos durelės, kur greičiausiai yra paslėptas ginklas. Ji nuėjo pažiūrėti į tualetą ir per atidarytas dureles, kurios yra tualeto dešinėje sienoje, pamatė, kad tarp vamzdžių yra užkištas juodos spalvos pistoletas. Pistoleto ir durelių ji nelietė. Ji paklausė kliento ar šis nelietė pistoleto, atsakė, kad nieko nelietė. Šio kliento duomenų ji nežinojo, bet žinojo, kad lygtai dirbo (duomenys neskelbtini) centre. Vėl iškvietė apsaugą, kurie atvažiavę, nieko nelietė, įsitikino, kad iš tiesų yra ginklas ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko kiti policijos pareigūnai, nufotografavo pistoletą ir pasiėmė su savimi. Kas konkrečiai paslėpė tualete pistoletą ji nematė, tačiau manė, kad tai galėjo padaryti vyriškis, kuris buvo sulaikytas, nes po jo į tualetą daugiau niekas užėjęs nebuvo. Tai, jog blogai uždarytos durelės pastebėjo pirmas klientas, kuris užėjo į tualetą (I t., b. l. 110).

2019 m. sausio 31 d. apsaugos darbuotojo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 31 d. apie 23 val. 30 min. buvo gautas pavojaus signalas vykti į kazino „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą ir užėjus į kazino darbuotoja pranešė, kad tualete buvo rastas šaunamasis ginklas. Buvo iškviesta policija (I t., b. l. 113).

2019 m. sausio 31 d. vyriausiosios patrulės J. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas pranešimas, kad lošimų namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nepageidaujamas vyras, kuris triukšmauja. Atvykus lošimų namų darbuotoja nurodė, kad tas vyras pateikė asmens tapatybės kortelę ir prisistatė J. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Tai moteriai sukėlė įtarimą. Vyras pareigūnams prisistatė V. I., gimusiu (duomenys neskelbtini). Vyras paaiškino, kad pateikė draugo dokumentą. Susisiekus su dokumente nurodytu asmeniu, šis paaiškino, kad parašė pareiškimą dėl pavogtos asmens tapatybės kortelės. V. I. buvo sulaikytas (I t., b. l. 114).

2019 m. sausio 31 d. vyriausiojo patrulio P. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas pranešimas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja B. B. paaiškino, kad buvo kviesta apsauga dėl vyro, kuris pateikė svetimą dokumentą. Minėtas vyras buvo sulaikytas. Kol buvo rašomas pareiškimas, jaunuolis pasiprašė į toletą. Tuo momentu galimai paslėpė ginklą, kurį rado T. B.. Užėjus į tualetą, apsaugos darbuotojas P. Š. parodė kur paslėptas ginklas – skaitliukų dėžutėje. Apžiūrėjus ginklą, nustatyta, kad tai juodos spalvos pistoletas, galimai dujinis su užrašu SUPER-P9 mm cal., 9mm P.A. Knall, Ensert-Sportwaffen, Made in Germany, Nr. (duomenys neskelbtini), be šovinių (I t., b. l. 115).

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas tualeto patalpa, esanti „(duomenys neskelbtini)“ lošimų namuose. Pridėtos fotonuotraukos (I t., b. l. 118–125).

Tarnybiniame pranešime dėl dujinio revolverio perdavimo nurodyta, jog policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų, kad V. I. turėtų leidimą laikyti ginklus nėra. 2019 m. vasario 1 d. įtariamojo apklausos metu, V. I. paaiškino, kad dujinį pistoletą įsigijo Vilniuje, Gariūnų turgavietėje ir apie tai, kad ginklui reikalingas leidimas nežinojo. Įsigijo ginklą dėl saugumo ir vengdamas pasekmių jį paslėpė lošimo namų tualete (I t., b. l. 127).

Apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas – dujinis pistoletas. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pridėtos foto nuotraukos (I t., b. l. 129–135).

Liudytoja S. A. apklausos metu parodė, kad V. I. yra jos buvęs sugyventinis. Paskutinį kartą jį matė 2019 m. sausio mėnesį. Nurodė, kad jis turi naują merginą, o su juo jokių ryšių daugiau nepalaiko (I t., b. l. 138–139).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos.

V. I. kaltinamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 27 d. apie 6.00 val., Savanorių g. 31, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, įlipo į taksį automobilį Siat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrovei (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis A. M. ir tuo metu, kai automobilis vyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sėdėdamas automobilio gale pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, buvusią tarp vairuotojo ir keleivio priekinės sėdynės, kurioje buvo nukentėjusiam priklausantys 200 Eur, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur, kuriuos nukentėjusysis grąžino įmonei, nukentėjusio vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė, kurių vertė 30 Eur, parduotuvių „IKI“, „Maxima“ ir vaistinės „Camelia“ kortelės, kurių vertė 5 Eur ir vairuotojo pažymėjimas, kurio vertė 14 Eur, tokiais veiksmais pagrobė nukentėjusiam A. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 699 Eur.

Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir prisipažino padaręs nusikaltimą (II t., b. l. 29, 48). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. vyko taksi automobiliu ir išlipdamas iš automobilio paėmė rankinę, kuri buvo tarp priekinių sėdynių. Rankinėje buvo pinigai ir dokumentai. Dokumentus išmetė, o pinigus pasiliko. Galėjo būti 600 eurų (II t., b. l. 131). Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. dirbo. Su savimi buvo pasiėmęs visus kiek turėjo surinktus bendrovės talonus (maždaug už 480 Eur) už nuvežimus ir dalį bendrovės grynųjų pinigų, apie 450 Eur. Visus minėtus pinigus buvo sudėjęs į savo piniginę, kurią laikė specialiai daiktams pritaikytoje vietoje tarp vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės. <...> Apie 10 val., adresu Erfurto g. 15, Vilniuje, norėdamas eiti į polikliniką ketino pasiimti savo asmens pasą, bet pastebėjo, kad nėra jo juodos spalvos odos pakaitalo rankinės. <...> įtarė, kad piniginę galėjo pavogti vienas iš ryte vežtų vyrų, o būtent tas, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės (I t., b. l. 32). Vaizdo kamerų įraše „NVR_ch8_main_20181227063600_20181227064000“ užfiksuota, kad vyras rankomis varto daiktus panašius į popieriaus lapelius, kurie išmėtyti ant sniego. Vyras krato tamsų daiktą panašų į rankinę, apžiūrinėja, pavarto ant sniego gulinčius kelis popierėlius. 06:38:27 vyriškis atsikelia ir pasisukęs į kairę nueina keliu kairėn, kairėje rankoje laikydamas daiktą panašų į rankinę (I t., b. l. 65). Vaizdo įraše matomas žmogus ir minėti kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys atitinka nukentėjusiojo parodymus apie keleivį galimai paėmusį jo rankinę. Nurodytas aplinkybes patvirtina, 2019 m. sausio 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl A. M. pareiškime parodytų aplinkybių, jog užsakymą vykti į Savanorių pr. 31, Vilniuje gavo iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Policijos informacinėje sistemoje esančius registrus nustatyta, kad tel. numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi V. I., gimęs (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 79).

Pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad V. I. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 6.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlipdamas iš taksi automobilio Siat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo nukentėjusysis A. M., paėmė nukentėjusiajam priklausančią rankinę, buvusią tarp vairuotojo ir keleivio priekinės sėdynės, kurioje buvo A. M. priklausantys 200 Eur, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš kaltinamojo akto ma­ty­ti, kad ap­ra­šy­da­mi įvyk­dy­tą va­gytę, iš­var­dyti vi­si pa­grob­ti daik­tai, tarp jų ir do­ku­men­tai bei ne­tu­rin­tys ver­tės daik­tai (nuolaidų kortelės). Įvai­rūs do­ku­men­tai (pasas, tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelės) nė­ra va­gys­tės da­ly­kas. Turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai. Dokumentų pagrobimas pagal BK 178 straipsnį nekvalifikuojamas, nes pats dokumentas nėra turtas. Teismas pažymi, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą. Teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo laikydamasis bylos nagrinėjimo teisme ribų, apibrėžtų pagal subjektus ir pagal dalyką. Atsižvelgiant į tai, iš vagystės būdu pagrobtų daiktų sąrašo šalintini daiktai, neturintys ekonominės vertės (nuolaidų kortelės), taip pat dokumentai.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog svetimo pagrobto turto vertė (650 Eur) viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo veiką kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, jog V. I. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamais V. I. parodė, kad žino, kad negalima turėti prie savęs ir nešiotis tokio ginklo. Nurodė, kad ginklą nešiojosi savigynai. Pripažino, kad dujinį pistoletą paslėpė tualete, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti 2019 m. sausio 1 d. apie 23.00 val. (II t., b. l. 131–132). Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, paaiškindamas, kad atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ lošimų namus su savimi turėjo dujinį ginklą. Nuėjęs į kazino tualetą, kažkur prie vandens skaitliukų paslėpė su savimi turėtą dujinį ginklą. Ginklą nusipirko Gariūnų turgavietėje. Nežinojo, kad dujiniam ginklui reikia leidimo. Ginklą laikė gyvenamojoje vietoje, o kai kur nors išeidavo, ginklą pasiimdavo savo saugumui užtikrinti (II t., b. l. 37). Kaltinamasis nuoseklius parodymus, apie tai, kaip neteisėtai įgijo ir laikė, nešiojo kaltinime nurodytą ginklą davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: BIRT žiūryklės duomenys, kuriuose nustatyta, jog lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja rado tualete ginklą. Ginklas dujinis be šovinių (I t., b. l. 92); papildomame pareiškime B. B. nurodė, kad <...> buvo kviesta apsauga antrą kartą, kadangi svečias pastebėjo galimai gulintį ginklą tualeto patalpoje. Patikrinus, informacija pasitvirtino. Ginklas galimai buvo sulaikyto asmens, nes, kol pirmieji pareigūnai tvarkė dokumentus, asmuo buvo nuėjęs iki tualeto ir galimai paslėpė ginklą (I t., b. l. 108); vyriausiojo patrulio P. O. tarnybiniame pranešime nurodyta <...> kol buvo rašomas pareiškimas, sulaikytas jaunuolis pasiprašė į tualetą. Tuo momentu galimai paslėpė ginklą, kurį rado T. B.. Užėjus į tualetą, apsaugos darbuotojas P. Š. parodė kur paslėptas ginklas – skaitliukų dėžutėje. Apžiūrėjus ginklą, nustatyta, kad tai juodos spalvos pistoletas, galimai dujinis su užrašu SUPER-P9 mm cal., 9mm P.A. Knall, Ensert-Sportwaffen, Made in Germany, Nr. (duomenys neskelbtini), be šovinių (I t., b. l. 115); tarnybiniame pranešime dėl dujinio revolverio perdavimo nurodyta, jog policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų, kad V. I. turėtų leidimą laikyti ginklus nėra (I t., b. l. 127); apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas – dujinis pistoletas. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas (I t., b. l. 129–135).

Šių byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam V. I. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo pramoninės gamybos „Vokietija“ 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Super-P9“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais ir neturėdamas ginklo privalomos registracijos laikė bei nešiojo šaunamąjį ginklą „Super-P9“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol jo paslėptas ginklas lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo surastas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Byloje yra pridėta asmens tapatybės kortelė (II t., b. l. 43), kuri patvirtina, kad asmens tapatybės kortelės J. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)) išdavimo data (duomenys neskelbtini)., o galioja iki (duomenys neskelbtini). Tai neginčijamas įrodymas, kad J. B. tapatybės kortelė yra ir buvo galiojanti, todėl yra pagrindas ją laikyti dokumentu, ir tai sudaro BK 302 straipsnio dalyką, o tuo pačiu kyla atsakomybė už jos neteisėtą disponavimą. Pažymėtina, jog galiojantis dokumentas suteikia ne tik jo turėtojui teises bet ir atitinkamas pasekmes. V. I. neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo J. B. priklausantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, patvirtina byloje esantys ir ištirti įrodymai: BIRT žiūryklės duomenimis buvęs buto nuomininkas pavogė pasą (I t., b. l. 88-89); vyriausiosios patrulės J. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus, lošimų namų darbuotoja nurodė, kad vyras pateikė asmens tapatybės kortelę ir prisistatė J. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tačiau tai sukėlė įtarimą. Vyras pareigūnams prisistatė V. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad pateikė draugo dokumentą. Susisiekus su dokumente nurodytu asmeniu, šis paaiškino, kad parašė pareiškimą dėl pavogtos asmens tapatybės kortelės (I t., b. l. 114); B. B. pareiškime parodė, kad į lošimų namus atėjo vyras, kuris pateikė asmens tapatybės kortelę ir prisistatė J. B.. Pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė yra ne ją pateikusio asmens (I t., b. l. 107); nukentėjusysis J. B. apklausos metu nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 23 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas, vardu V., kuris yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. <...> 2019 m. sausio 31 d. apie 21 val. pastebėjo, kad <...> kad iš rankinės, kuri buvo ant palangės, yra pavogta jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė. <...> Pažymėjo, kad V. asmens tapatybės kortelę paėmė be jo žinios (I t., b. l. 100). Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad būnant pas J. B. namuose, begeriant šis jam pasiūlė išpirkti jo telefoną, kurį užstatė už 15 eurų lombarde. Jis paėmė šio asmens tapatybės kortelę bei lombardo kvitą ir įsidėjo sau į piniginę. Nuėjo į lošimų automatų saloną. Kadangi jis neturėjo jokio asmens dokumento su savimi, tai pateikė J. kortelę, nes kitaip jam nebūtų leidę lošti. Kazino darbuotoja pamatė, kad asmens tapatybės kortelė yra ne jo. Jis sumelavo, kad jo brolio ar pusbrolio (I t., b. l. 37).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. I., neturėdamas teisėto pagrindo nuo 2019 m. sausio 31 d. 21.00 val. laikė, gabeno, o 2019 m. vasario 1 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėdamas lošti žaidimų automatais, J. B. vardu išduotą tą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė salono „(duomenys neskelbtini)“, vadybininkei kaip savo asmens tapatybės dokumentą, t. y. prisistatė J. B.. Konstatuotina, jog V. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos taip pat alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, į tai, kad anksčiau teistas, skirti laisvės atėmimo bausmes. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams; už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams; už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, minėtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai mėnesių. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Kadangi bausmė paskirta jau po ankstesnio nuosprendžio, todėl bausmė įskaitytina į jau atliekamos bausmės dalį, pridedant trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (II t., b. l. 134).

Kaltinamasis ir jo gynėja sutiko su prokuroru siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (II t., b. l. 134).

Teismas, parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, pagrobtas turtas nebuvo grąžintas, žala iki šiol nėra atlyginta ir du apysunkiai nusikaltimai, iš kurių vienas susijęs su neteisėtu disponavimu ginklu, o kitas padarytas valdymo tvarkai. Taip pat teismas atsižvelgia į V. I. kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia. Įvertinami ir padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai – padaryti nusikaltimai savanaudiškais tikslais, taip pat į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai yra baigti. Teismas įvertina ir V. I. asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, iki suėmimo dirbo pagal individualią veiklą, turi du nepilnamečius vaikus (II t., b. l. 130), daug kartų padaręs administracinius nusižengimus (II t., b. l. 4–5), 11 kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuo­sa­vy­bei, tur­ti­nėms tei­sėms ir tur­ti­niams in­te­re­sams (II t., b. l. 12–20).

Teismo vertinimu, V. I. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai ir itin intensyviai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas nuosavybei, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir teistumų jis nepadarė. Visa tai rodo, kad V. I. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, nusikaltimai iš esmės yra jo pragyvenimo šaltinis. Duomenų apie V. I. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato V. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

- BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;

- BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Kadangi padarytos trys veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnės bausmės, ir subendrinta galutinė bausmė – paskiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal V. I. ir jo padarytas nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. I. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. I. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. sausio 31 d., 22.12 val. (II t., b. l. 31), o paleistas į laisvę 2019 m. vasario 1 d., 14.15 val. (II t., b. l. 39). Šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu V. I. nuteistas BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, į ją įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas bausmės vykdymą atidėjo trejų metų laikotarpiui. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas vykdyti 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę (II t., b. l. 65–66). Bylos duomenimis, V. I. buvo surastas ir sulaikytas 2019 m. liepos 2 d., bei pristatytas atlikti laisvės atėmimo bausmę (II t., b. l. 63). Bausmės pradžia 2019 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga 2021 m. liepos 2 d. (II t., b. l. 137).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tais atvejais, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teismų praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę.

Šiuo nuosprendžiu V. I. buvo pripažintas kaltu už vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą. Ankstesniu nuosprendžiu (2018 m. lapkričio 16 d.) V. I. pripažintas kaltu padarius tris apysunkius nusikaltimus (nusikaltimus finansų sistemai ir nusikaltimus, susijus su dokumentų klastojimu), vieną sunkų nusikaltimą nuo­sa­vy­bei, tur­ti­nėms tei­sėms ir tur­ti­niams in­te­re­sams, taip pat pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą nuo­sa­vy­bei, turtinėms tei­sėms ir tur­ti­niams in­te­re­sams. Teismas vertina, kad dalis nusikalstamų veikų skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (sunkūs ir nesunkūs nusikaltimai), todėl už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu prideda prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-39/2011). Kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 700 Eur turtinės žalos. Nurodė, kad žalą sudaro pavogtoje piniginėje buvę asmeniniai pinigai 200 Eur, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur, jo vardu išduotas pasas ir tapatybės kortelė, kurių gamyba bendrai kainavo 30 Eur, parduotuvių „Maxima“, „Iki“, vaistinės „Camelia“ nuolaidų kortelės, kurių bendra suma apie 5 Eur, ir vairuotojo pažymėjimas, kurio vertė 14 Eur (I t., b. l. 59). 2019 m. vasario 11 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo V. I. turėjo atlyginti 700 eur žalą iki 2019 m. gegužės 31 d. (II t., b. l. 53–55). Žala neatlyginta (II t., 52, 132–133).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, nes patyrė 700 eurų žalą. Paaiškino, kad tą dieną su savimi turėjo sau priklausančius 200 eurų, įmonei priklausančius 450 eurus, dar turėjo talonus, kurių vertė 200 eurų. Įmonė už talonus atsiskaito grynais pinigais. Įmonė šiuo metu nurašė skolą. Per mėnesį laiko padarė asmens dokumentus (pasą, tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą). Pavogė ir nuolaidų korteles (II t., b. l. 133).

Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu pabrėžė, kad nukentėjusysis apie talonus užsiminė tik teismo posėdžio metu, nes pareikštame civiliniame ieškinyje kalbama tik apie grynus pinigus 650 eurų. Atkreipė dėmesį, kad dėl talonų įmonė turėjo reikšti civilinį ieškinį, tačiau to nepadarė (II t., b. l.134).

Kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu (II t., b. l. 134).

Prokuroras prašė civilinį ieškinį tenkinti visiškai (II t., b. l. 134).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra pareiškiamas ir gali būti tenkinamas tik esant ryšiui su nusikalstamos veikos padarymu, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Jeigu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai BPK numatytomis taisyklėmis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala, kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusiojo A. M. dalis civilinio ieškinio grindžiama tuo, kad buvo patirta nukentėjusiojo žala dėl jam priklausančių grynųjų pinigų (200 eurų) vagystės. Ši pareikšta civilinio ieškinio dalis yra pagrįsta, kaltinamasis tai pripažino, todėl šis reikalavimas yra tenkintinas.

Civilinio ieškinio dalis grindžiama tuo, kad buvo patirta žala dėl įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių grynųjų pinigų (450 eurų) vagystės. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios A. M. teigė, kad pagrobti 450 eurų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 31, 38, 49, 59; II t., b. l. 52). Įmonė civilinio ieškinio nepareiškė, o A. M. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisę atstovauti įmonės interesus ir įmonės vardu reikšti tokį reikalavimą. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis minėjo, kad įmonė nurašė skolą. Esant šioms aplinkybėms, ši civilinio ieškinio dalis yra atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškinio dalis dėl nuolaidų kortelių atkūrimo išlaidų, t. y. 5 eurų, netenkintina. Parduotuvės „Iki“, „Maxima“, „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelės neturi materialinės vertės, be to, šių išlaidų turėjimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Civilinio ieškinio dalis dėl dokumentų atkūrimo išlaidų atlyginimo (44 eurų) yra tenkinama. Teismas pažymi, kad dokumentų atkūrimo išlaidos, t. y. nuostoliai pagal turinį atitinka turtinės žalos sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kad sumokėjo už šias paslaugas, tačiau proceso dalyviai šių išlaidų neginčijo. Kaltinamasis jas pripažino, teigdamas, kad paėmęs rankinę pasiliko tik pinigus, o joje buvusius dokumentus išmetė (II t., b. l. 131–132). Valstybės rinkliavos už dokumentų išdavimą ir keitimą yra reglamentuotos Vyriausybės nutarimu ir teismas pažymi, kad bendra tvarka išduodamo dokumento rinkliava už asmens tapatybės kortelės pagaminimą yra 8,6 eurų, paso – 43 eurai, vairuotojo pažymėjimo kaina 14,19 eurų. Nukentėjusysis prašydamas atlyginti žalą šių nustatytų valstybės rinkliavų dydžių neviršijo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinis revolveris „Super P P 9mm“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje (Birželio 23-osios g. 16, Vilnius) (I t., b. l. 127-135) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Linkmenų g. 26, Vilnius).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai, esantys byloje (I t., b. l. 63, 75), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina J. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirti subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. I. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu prideda prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 31 d. 22.12 val. iki 2019 m. vasario 1 d., 14.15 val. (viena diena), t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo V. I. nukentėjusiojo naudai 244 (du šimtai keturiasdešimt keturių) eurų turtinė žala, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinis revolveris: „Super P P 9mm“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje (Birželio 23-osios g. 16, Vilnius) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Linkmenų g. 26, Vilnius).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktiniai diskai, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina J. B.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.