Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Inter Hannover (International Insurance Company of Hannover SE) atstovei advokatei Simonai Drukteinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. C. patikslintą ieškinį atsakovui Inter Hannover (International Insurance Company of Hannover SE) dėl draudiminės išmokos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad reiso metu Italijoje vairuojant vilkiką ieškovui pasidarė silpna dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę, kurioje ieškovui buvo atlikta širdies operacija. Pažymėjo, jog ieškovas neteko 70 proc. darbingumo, todėl įgijo teisę reikalauti iš draudiko išmokėti ieškovui draudimo išmoką už įgytą neįgalumą. Ieškovo atstovo manymu, ieškovo susirgimas laikytinas nelaimingu atsitikimu lėmusiu ieškovo nedarbingumą, o pagal draudimo sutarties sąlygas neįgalumo atveju ieškovui numatyta teisė gauti 20 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovo atstovas patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog draudimo taisyklės yra prieinamos viešai. Ieškovo atstovas dėl ieškovo lygos prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad trečiasis asmuo vykdė nepriklausomo draudimo tarpininko funkcijas bei sutarties pagrindu buvo perėmęs dalį Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ teisių bei pareigų. Trečiajam asmeniui buvo pavesta apdraustiesiems išduoti kelionių draudimo sertifikatus (juos išduodavo remiantis tarp asociacijos „Linava“ ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties sąlygomis), konsultuoti apdraustus asmenis sveikatos draudimo klausimais.

Trečiajam asmeniui Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, reiso metu Italijoje dėl širdies skausmų pateko į ligoninę (nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 18 d.), kur jam buvo atlikta širdies operacija (disekacijos korekcija, implantuotas endozeprotezas aortoje) (1 t., b.l. 12, 18, 20-25). Ieškovo gydymo išlaidas, kurios sudarė 17 223,84 Eur apmokėjo atsakovo žalų administratorius AP Companies Global Solutions Ltd (2 t., b.l. 12-15). Grįžęs į Lietuvą ieškovas gydėsi VšĮ Prienų r. pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninės angiochirurginiame skyriuje (1 t., b.l. 18, 31, 33, 35, 37, 39, 41). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. ieškovui nustatė 40 proc. darbingumo lygį, o 2014 m. gegužės 20 d. – 30 proc. (1 t., b.l. 45, 47, 49, 51). Krovinio vežimui Italijoje, ieškovui kaip UAB „Milavita“ darbuotojui, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – asociacija „Linava“) išdavė Kelionių draudimo sertifikatą Nr. 2012/002462, kuriame buvo numatyta 20 000 Eur dydžio išmoka neįgalumo atveju (1 t., b.l. 12). Minėtame Kelionių draudimo sertifikate draudiku nurodytas atsakovas Inter Hannover, draudėju – asociacija „Linava“, apdraustuoju asmeniu – ieškovas; nustatytas draudimo laikotarpis – nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2013 m. liepos 16 d.

Nustatyta, kad 2012 m. sausio 10 d. asociacija „Linava“ (draudėjas) su atsakovu (draudiku) sudarė draudimo sutartį, kurios sudarymo faktui bei jos sąlygoms patvirtinti buvo išduotas Draudimo liudijimas (polisas) Nr. B1102/CEE12/001 ir Grupės asmenų nelaimingų atsitikimų bei medicininių ir skubios kelionės išlaidų draudimo taisyklės (1 t., b.l. 114-151). 2012 m. gruodžio 13 d. tarp atsakovo ir asociacijos „Linava“ sudaryta draudimo sutartis buvo pratęsta dar metams ir išduotas Draudimo liudijimas (polisas) Nr. B1102/CEE13/LIN/0101 (toliau – Draudimo liudijimas) ir Grupės asmenų nelaimingų atsitikimų bei medicininių ir skubios kelionės išlaidų draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (1 t., b.l. 166-207). Draudimo liudijime nurodoma, jog draudimo sutartimi yra apdraudžiami draudėjo nariai vežėjai; draudimo objektas – apdraustųjų asmenų, kurie yra draudėjo nariai, mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, nelaimingo atsitikimo sąlygotas nuolatinis neįgalumas, repatriacijos išlaidos ir medicininės išlaidos (nelaimingas atsitikimas ir liga). Draudimo suma nelaimingo atsitikimo sąlygoto nuolatinio neįgalumo atveju – 20 000 Eur, medicininėms išlaidos – 100 000 Eur, repatriacijos išlaidoms – 10 000 Eur. Draudimo liudijime taip pat nurodoma, jog draudimo sutarčiai taikoma ir ji yra aiškinama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sampratą, nurodoma, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi draudimo sutarties pagrindą sudaro draudžiamasis įvykis, t. y. atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Paprastai draudimo liudijime (polise) yra nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (CK 6.992 straipsnio 1 dalis), o draudimo rūšies taisyklės – standartinės, bendros sąlygos, taikomos visiems tos draudimo rūšies draudėjams, sudarantiems atitinkamos rūšies draudimo sutartį su tuo pačiu draudiku. Būtent draudimo rūšies taisyklėse paprastai nustatomos draudimo apsaugos ribos, t. y. atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Šiose taisyklėse privalo būti nurodyti ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-701/2016).

Nagrinėjamu atveju Taisyklėse, kurios laikomos neatskiriama draudimo sutarties dalimi, nelaimingas atsitikimas apibrėžiama kaip staigus prievartinis išorinių priežasčių sukeltas netikėtas ir nenumatytas įvykis. Nelaimingo atsitikimo metu patirtas kūno sužalojimas apibrėžiamas kaip (1) sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo ir (ar) smurtinių priežasčių arba (2) sužalojimas dėl poveikio atsiradusio per 12 mėnesių nuo nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sužalojimas. Kartu taisyklėmis įtvirtintos išimtys, kurioms esant išmokos kūno sužalojimo atveju nemokamos, jei jis tiesiogiai ar netiesiogiai kilo dėl (1) laipsniško poveikio priežasčių arba natūraliai atsiradusios būklės arba degeneracijos; (2) ligos ar susirgimo (jei jie nėra tiesiogiai sukelti nelaimingo atsitikimo metu patirto kūno sužalojimo); (3) fizinės ar psichinės būsenos (būklės) iki Draudimo poliso sudarymo.

Šiuo atveju kilo ginčas dėl ieškovo patirto susirgimo (krūtinės aortos disekacija), dėl kurio ieškovui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, priskyrimo draudžiamajam ar ne draudžiamajam įvykiui. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, draudžiamojo įvykio sąvoka pirmiausia aiškintina atsižvelgiant į draudimo sutartyje jai suteikiamą reikšmę. Minėta, jog Draudimo liudijime draudžiamuoju įvykiu laikomas nelaimingo atsitikimo sąlygotas nuolatinis neįgalumas. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti įvykus draudžiamąjį įvykį, nepakanka vien tik nustatyti apdraustojo asmens neįgalumo – taip pat būtina nustatyti, jog neįgalumas (nedarbingumas) kilo dėl nelaimingo atsitikimo. Taisyklėse nelaimingas atsitikimas apibrėžiama kaip staigus prievartinis išorinių priežasčių sukeltas netikėtas ir nenumatytas įvykis. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, vienu iš esminių nelaimingo atsitikimo požymių laikytinas prievartinis, t. y. nepriklausantis nuo apdraustojo valios, bet išorinių priežasčių sukeltas poveikis. Kas laikytina išorinėmis priežastimis Taisyklės nenustato. Remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, žodis išorinis apibūdinamas kaip esantis lauko pusėje, paviršinis. Nors pavyzdinio nelaimingų atsitikimų sąrašo draudimo sutartis nenumato, teismo vertinimu, išorinėmis jėgomis galėtų būti laikomas eismo įvykis, trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos stichijos ar kiti įvykiai, vykstantys apdraustąjį asmenį supančioje aplinkoje. Tai toks poveikis iš aplinkos, kuris be apdraustojo asmens valios yra nukreipiamas į jo asmenį ir lemia sveikatos sužalojimą.

Minėta, jog Taisyklėse ne tik įtvirtinama nelaimingo atsitikimo kaip draudžiamojo įvykio samprata, tačiau nustatomi atvejai, kada įvykis nėra laikomas draudžiamuoju, be kita ko, nurodant, jog išmokos kūno sužalojimo atveju nemokamos, jei sužalojimas tiesiogiai ar netiesiogiai kilo dėl laipsniško poveikio priežasčių arba natūraliai atsiradusios būklės arba degeneracijos arba dėl ligos ar susirgimo. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog Taisyklėse įtvirtintas pakankamai aiškus, konkretus ir nedviprasmiškas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas bei įvykiai, kuriuos draudimo sutarties šalys susitarė nelaikyti draudžiamaisais. Remiantis tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu Taisyklių nuostatų aiškinimo metodais, teismo vertinimu, ieškovo patirtas susirgimas pats savaime nelaikytinas draudžiamuoju įvykių. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovo susirgimą (krūtinės aortos disekaciją) nulėmė būtent išorinių jėgų poveikis (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo susirgimą pripažinus nesant draudžiamuoju įvykiu, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką už netektą 70 proc. darbingumą atmestinas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutarties objektu, be kita ko, buvo ir medicininės išlaidos, draudžiamos 100 000 Eur suma. Byloje nustatyta, kad ieškovo gydymo išlaidas, kurios sudarė 17 223,84 Eur apmokėjo atsakovo žalų administratorius. Taigi ieškovo susirgimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu medicininių išlaidų draudimo prasme, tačiau, tai savaime nereiškia, kad ieškovo susirgimas pripažintinas draudžiamuoju įvykiu nelaimingo atsitikimo sukelto nuolatinio neįgalumo prasme. Tai du atskiri draudimo sutarties objektai, kuriems taikomos skirtingos Taisyklių nuostatos (atitinkamai A dalis „Nelaimingi atsitikimai“ ir B dalis „Medicininės ir skubios kelionės išlaidos“). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl medicininių išlaidų draudimo tarp šalių nėra, plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat prašo ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos ieškovui nustatė 40 proc. darbingumo lygį. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti būtent nuo ieškovo nedarbingumo nustatymo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 9 d., todėl ieškinys atsakovui dėl draudimo išmokos turėjo būti pareikštas iki 2014 m. spalio 9 d. Teismo posėdžio metu su tuo sutiko ir šalys. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė 2016 m. rugsėjo 26 d., taigi ieškinio senaties terminą praleido beveik dvejus metus.

Ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad po patirtos ligos ir operacijos gydėsi ligoninėje bei namuose, dėl ligos ieškovui sunku vaikščioti ir atlikti kitus veiksmus, jis dažnai važinėjo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, o tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ ir asociacija „Linava“ neatsakė į ieškovo prašymus paskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad ieškovo liga, jos sąlygotas 30 proc. darbingumo lygis bei besitęsiantis gydymosi procesas laikytini reikšmingomis aplinkybėmis, varžančiomis ieškovo galimybes atlikti tiek įvairius kasdienius darbus, tiek juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas advokatas Vladislovas Milukas ieškovo vardu kreipėsi į asociaciją „Linava“ dar 2013 m. lapkričio 12 d. (1 t., b.l. 14), į uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „RDD“ – 2013 m. gruodžio 18 d. (1 t., b.l. 16), o 2015 m. gegužės 15 d. tarp ieškovo ir advokato buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria ieškovas pavedė atstovui atstovauti jo interesams pirmosios instancijos teisme dėl draudimo išmokos priteisimo (1 t., b.l. 55). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors ieškovo negalia ir apsunkina tam tikrų veiksmų atlikimą, tačiau nuo 2013 m. ieškovas savo teises ieškovas gynė pasitelkęs profesionalų teisininką – advokatą, kuriam turi būti žinomi tiek ieškinio senaties terminai, tiek jo praleidimo teisinės pasekmės, todėl toks ilgas ieškinio senaties termino praleidimas nėra teisiškai pateisinamas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, jog senaties terminas praleistas ženkliai (beveik dvejus metus), ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1581,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1320 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 22-24, 50-52) bei 261,20 Eur išlaidos, susijusios su įrodymų vertimu į lietuvių kalbą (2 t., b.l. 53-54). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteistina 1581,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 18,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Inter Hannover (International Insurance Company of Hannover SE), į.k. HRB 211924, iš ieškovo J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 1581,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,60 Eur (aštuoniolika eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.