- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-266-497/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- L. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo L. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. LK-N-841, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 15 d.
2. L. Ž. bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 8 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės – 2023 m. birželio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. LK-N-841 nuteistajam L. Ž. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse.
4. Nuteistasis L. Ž. nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, nuteistojo skundas atmestas padarius išvadą, kad Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu pritaikius nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo institutą, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, nuteistasis L. Ž. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
6. Skundu nuteistasis L. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatant laikomus tikslingais įpareigojimus (jei reikia – intensyvią priežiūrą, probacijos programą ar kt.).
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o akivaizdi pažanga nėra pakankama. Jis nesutinka su šiomis išvadomis, kadangi jos nepagrįstai nuvertina jo pasiektą realią resocializacijos pažangą, ignoruoja teigiamą elgesio dinamiką, dalyvavimą programose, socialinius ryšius bei įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant lygtinis paleidimas gali ir turi būti taikomas. Teismo nutartyje aiškiai pažymėta, kad jis priskirtas lengvai grupei, o tai savaime rodo žemą riziką ir pozityvią elgsenos raidą. Jis buvo du kartus skatintas, sistemingai dalyvauja resocializacijos programose, įskaitant motyvacines, socialinių įgūdžių, psichologinio vertinimo ir nusikaltimų prevencijos programas. Dalyvavo pataisos namų organizuotose programose, įskaitant pykčio valdymo kursą (2024 m. birželis – rugpjūtis, 40 val.), socialinių įgūdžių ugdymo programą (2024 m. rugsėjis – spalis, 30 val.) ir prevencinę programą „Kelias į pokyčius“ (2025 m. sausis – vasaris, 20 val.), gavęs teigiamus įvertinimus ir sertifikatus. Pataisos namų administracijos 2025 m. vasario 10 d. ataskaitoje jo elgesys įvertintas kaip „pavyzdingas“, o individualus pataisos planas vykdomas be pažeidimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartis byloje Nr. 2K-7-71/2014), tokia pažanga laikoma pakankama lygtiniam paleidimui, tačiau teismas šių faktų neįvertino proporcingai.
6.2. Jis palaiko nuolatinį ryšį su dukra ir anūke, kurios yra pasirengusios suteikti jam gyvenamąją vietą Vilniuje ir padėti reintegruotis į visuomenę (žr. 2025 m. kovo 5 d. socialinio tyrimo išvadą). Jo dukra pateikė raštišką patvirtinimą, kad užtikrins jo apgyvendinimą ir pagalbą ieškant darbo, o socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad šie ryšiai yra stabilūs ir prisideda prie sėkmingos reintegracijos. LAT praktikoje (nutartis byloje Nr. 2K-7-156/2016) pabrėžiama, kad šeimos parama yra esminis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nepagrįstai ignoravo šį aspektą, nors jis tiesiogiai patvirtina jo motyvaciją ir galimybes sėkmingai reintegruotis.
6.3. Skunde teigiama, kad Komisijos ir teismo nurodyta „vidutinė“ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neatspindi jo realios pažangos. 2024 m. birželio mėnesio rizikos vertinime rizika buvo įvertinta kaip „aukšta“, tačiau 2025 m. sausio 15 d. pakartotiniame vertinime, atliktame po jo dalyvavimo programose ir teigiamo elgesio, ji sumažėjo iki „vidutinės“. Pagal BVK 82 straipsnio 1 d dalies 2 punktą, lygtiniam paleidimui pakanka akivaizdžios rizikos mažėjimo pažangos, kuri jo atveju yra akivaizdi. LAT nutartyje byloje Nr. 2K-7-71/2014 pabrėžiama, kad formalus rizikos lygis negali būti vienintelis pagrindas atsisakyti paleidimo, jei asmuo demonstruoja realius pokyčius. Teismas šios praktikos nesilaikė, nepagrįstai sureikšmindamas „vidutinę“ riziką ir ignoruodamas jo pastangas. Taigi bėgant laikui nustatoma pozityvi elgesio tendencija, kuri, pagal BVK 82-87 straipsnius, yra viena iš esminių sąlygų lygtiniam paleidimui.
6.4. Skundžiama nutartis prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, kur prioritetas teikiamas resocializacijos tikslui. Pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų byloje Nr. T-2374-753/2023 asmuo buvo paleistas lygtinai, nors jo rizika taip pat buvo įvertinta kaip „vidutinė“, remiantis jo dalyvavimu programose ir šeimos parama. Analogiška situacija yra ir jo atveju, tačiau teismas nepagrįstai atmetė skundą, neatsižvelgdamas į panašias aplinkybes. Taip pat LAT nutartyje byloje Nr. 2K-7-156/2016 akcentuojama, kad teismas privalo individualiai įvertinti asmens pažangą, o ne remtis formaliais kriterijais, kas nebuvo padaryta jo byloje. Šie pažeidimai rodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neatitinka BPK 2 straipsnyje numatyto proporcingumo principo.
6.5. 2023-2025 m. įsigalioję BK 64 straipsnio pakeitimai numato lankstesnį požiūrį į lygtinį paleidimą, akcentuojant individualų asmens pažangos vertinimą (taip pat žr. BK 59 straipsnį dėl bausmės tikslų ir BK 65 straipsnį dėl lygtinio paleidimo sąlygų). Šie pakeitimai atspindi Seimo 2023 m. birželio 15 d. aiškinamąjį raštą, kuriame pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas turėtų skatinti nuteistųjų motyvaciją taisytis, o ne būti automatiškai ribojamas dėl formalių rizikos vertinimų. Jo veiksmai, įskaitant programų lankymą, pavyzdingą elgesį ir šeimos paramą, atitinka šiuos principus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos teisės aktų pokyčius, taip pažeisdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje, numatytą bausmės individualizavimo principą. Pagal BVK 82-87 straipsnius lygtinis paleidimas nėra išimtis ar privilegijuotas institutas, o bausmės vykdymo dalis, kuri taikoma tada, kai nuteistasis parodo pastangas keisti savo elgesį. Sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą turi būti pagrįstas aiškiais duomenimis, kad rizika yra per didelė ir nepavyksta pasiekti elgesio pokyčių. Teismas privalo visapusiškai įvertinti objektyvius resocializacijos rodiklius, o ne remtis tik formaliomis, nepakankamai proporcingomis prielaidomis. Teismo sprendime nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, pernelyg abstraktūs ir neatitinka tikrųjų jo resocializacijos rezultatų.
6.6. Jis yra pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), kas, remiantis kriminologiniais tyrimais ir teismų praktika, reikšmingai mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. LAT nutartyje byloje Nr. 2K-7-156/2016 pabrėžiama, kad vyresnis amžius yra svarbus veiksnys, didinantis resocializacijos sėkmės tikimybę, ypač kai asmuo turi stabilius šeimos ryšius. Jo motyvacija gyventi teisėtai, palaikyti ryšius su dukra ir anūke bei vengti bet kokios nusikalstamos veikos yra akivaizdi ir patvirtinta socialinio tyrimo išvadoje. Teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių, kurios tiesiogiai patvirtina jo resocializacijos potencialą ir tvarų elgesio pokytį.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. L. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. 2025 m. rugsėjo 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinta, ar L. Ž. padarė akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Komisija įvertino, jog nors nuteistasis L. Ž. savanoriškai atlygino žalą, asmens elgesys kalinimo įstaigoje yra nepriekaištingas, intervencinėse priemonėse dalyvauja, mokėsi, tačiau asmuo jau daug metų vykdo visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir jo elgesys iki pastarojo įkalinimo nesikeitė, nepaisant taikomų baudžiamųjų priemonių. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, nuteistojo nuostatos, mąstymas bei elgesys buvo vieni svarbiausių veiksnių, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Asmuo stokoja nuoseklios motyvacijos spręsti savo nusikalstamo elgesio problemas. Fiksuojamas nenoras dalyvauti intervencinėse priemonėse, uždarumas ir savivokos stoka. Motyvacija spręsti mąstymo ir elgesio problemas atsirado tik pastaruoju laikotarpiu, artėjant lygtinio paleidimo terminui. Be to, mąstymo problemos sprendžiamos iš dalies. Nors matomas tam tikras progresas koreguojant mąstymo problemas dalyvaujant programose, vis dėl to šios pastangos yra pirminiame etape ir būtų svarbu toliau spręsti šias problemas. Gauta Kriminalinės žvalgybos valdybos informacija, kad asmuo dar visai neseniai laikėsi subkultūros, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. 7-ą kartą teistas, 4-ą karta atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atliktos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, asmuo vėl kartodavo nusikaltimus. Būdamas laisvėje darbinės veiklos vengė. Asmuo pensinio amžiaus nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau iki tol įkalinimo įstaigoje darbinės veiklos realiomis pajamomis vengė, minimaliomis pastangomis dengė finansinius įsipareigojimus. Nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su siekiu gauti materialinės naudos neteisėtais būdais. Reikšmingų apsauginių veiksnių nenustatyta, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis į atviro tipo bausmės atlikimo vietą perkeltas dar visai nesenai – 2025 m. liepos 15 d., todėl būtų tikslinga dar pastebėti teigiamus pokyčius.
10. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.
11. Aukštesnysis teismas, vertindamas L. Ž. lygtinio paleidimo galimybes, kaip ir pirmosios instancijos teismas, remiasi tiek jo asmens byla, tiek socialinio tyrimo išvadomis, esančiomis jo asmens byloje. 2025 m. rugsėjo 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti tokie dinaminiai (tokie, kuriuos nuteistasis gali pakeisti) kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai yra susiję su lėšų valdymo sunkumais, gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis buvo reikšmingi aspektai asmens nusikalstamumui, nepakankami problemų sprendimo būdai, savo elgesio pasekmių nevertinimas, kriminalinės nuostatos. Pastebėtina, kad šie kriminogeniniai veiksniai visiškai nepakito nuo 2025 m. vasario 27 d. surašytoje Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, o nuo 2024 m. gegužės 27 d. surašytos socialinio tyrimo išvados surašymo išnyko tik vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes.
12. Skunde nuteistasis ypatingai akcentuoja šeiminį ryšį su dukra ir anūke kaip akivaizdų apsauginį kriminogeninį veiksnį, tačiau socialinėje išvadoje toks apsauginis veiksnys nenurodytas, teigiamu veiksniu laikomos aplinkybės, kad nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir ne vieną profesinę kvalifikaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo dukra iš tiesų yra pareiškusi sutikimą, kad L. Ž. pas ją gyventų, šiuo metu jis vyksta trijų parų išvykoms taip pat pas ją. Vis dėl to, socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo ryšius konstatuota, kad nors nuteistasis ir palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų darymo metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiais u šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos.
13. Taip pat pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 8 d., per visa bausmės atlikimo laikotarpį L. Ž. skatintas tik 2 kartus, pirmą kartą 2020 m. lapkričio 16 d., antrą kartą 2024 m. kovo 19 d. Nors skunde nuteistasis ypatingai akcentuoja lankytas programas ir gautus sertifikatus (pykčio valdymo kursą (2024 m. birželis – rugpjūtis, 40 val.), socialinių įgūdžių ugdymo programą (2024 m. rugsėjis – spalis, 30 val.) ir prevencinę programą „Kelias į pokyčius“ (2025 m. sausis – vasaris, 20 val.). Skunde nurodo, kad pataisos namų administracijos 2025 m. vasario 10 d. ataskaitoje jo elgesys įvertintas kaip „pavyzdingas“, o individualus pataisos planas vykdomas be pažeidimų. Vis dėl to pastebėtina, kad vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu, o nuteistojo elgesys ir imlumas poveikio priemonėms pradėjo taisytis tik atsiradus realiai galimybei būti paleistam lygtinai. Taip pat pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtinėmis aplinkybėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nuteistojo skunde minimos teigiamai jį parodančios aplinkybės nelaikytinas išimtinėmis, sąlygojančiomis besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.
14. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog bausmę nuo 2025 m. birželio 8 d. perkeltas į atviro tipo laisvės atėmimo vietą, turi galimybę laikinai išvykti iš kalinimo įstaigos ir nėra pažeidęs pasitikėjimo ar padaręs pažeidimų. Tokiu būdu nuteistasis bausmę atlieka mažiau suvaržytomis sąlygomis, turi galimybę išvykti savaitgaliui ir pan. Taigi jis šiuo metu atlieka bausmę itin lengvomis sąlygomis, jo padėtis jau yra geresnė nei absoliučios daugumos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Tokiomis sąlygomis jis atlieka bausmę itin trumpą laiką todėl vertinti tokių sąlygų įtakos jo asmenybei dar negalima.
15. Pažymėtina, kad skunde nurodoma teismų praktika arba neatitinka argumentuojamų aplinkybių (pvz. T-2374-753/2023 skunde teigiama, kad asmuo buvo paleistas lygtinai, tačiau byloje buvo spręsti visai kiti klausimai, susiję su bausmės sušvelninimu), arba apskritai neegzistuoja (nutartys bylose Nr. 2K-7-71/2014, 2K-7-156/2016). Net jeigu nuteistasis suklydo nurodydamas teismų praktiką, pažymėtina, kad lygtinio paleidimo atveju vadovavimasis precedentais yra labai apribotas. Kiekvienu iš atvejų vertintinos individualios nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės yra itin skirtingos, todėl nesudaro precedento. Skundo argumentai, jog 2023-2025 m. įsigalioję BK 64 straipsnio pakeitimai numato lankstesnį požiūrį į lygtinį paleidimą, akcentuojant individualų asmens pažangos vertinimą (taip pat žr. BK 59 straipsnį dėl bausmės tikslų ir BK 65 straipsnį dėl lygtinio paleidimo sąlygų). Šie pakeitimai atspindi Seimo 2023 m. birželio 15 d. aiškinamąjį raštą, kuriame pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas turėtų skatinti nuteistųjų motyvaciją taisytis, o ne būti automatiškai ribojamas dėl formalių rizikos vertinimų. Jo veiksmai, įskaitant programų lankymą, pavyzdingą elgesį ir šeimos paramą, atitinka šiuos principus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos teisės aktų pokyčius, taip pažeisdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje, numatytą bausmės individualizavimo principą. Pažymėtina, kad nei BK 64 nei BK 59 straipsnio nuostatų pakeitimai, nei BVK (laikant, kad buvo suklysta nurodant BK vietoje BVK) 59 ir 64 straipsnių nuostatos ir jų pakeitimai niekaip nėra susiję su lygtiniu paleidimu ir lankstesniu valstybės požiūriu į jį, o vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, teismas, bausmė individualizuoja ją skirdamas, o ne spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad šie skundo argumentai yra akivaizdžiai klaidingi, plačiau dėl jų nepasisakoma.
16. Vis dėl to, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Nagrinėjamu atveju kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumais dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių tolimesnio taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taigi šiuo atveju tikslinga tęsti resocializacijos priemonių taikymą nuteistajam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
17. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, turi būti įvertinama aplinkybių visuma. Taigi tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui buvo pateikta informacija apie nuteistojo amžių, šeiminę padėtį, į tai taip pat buvo atsižvelgta priimant sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad L. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. Ž. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama