Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, suinteresuotam asmeniui S. S. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo S. S. Ž., dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė patenkinti jos reikalavimą ir atnaujinti terminą, kad ji galėtų deramai įregistruoti savo seniai nuosavybės teise valdomą turtą – garažą. Nurodė, kad iškart po to, kai įsigijo šį garažą ji to nepadarė, nes nesuprato, kad tai būtina, tačiau nuo tos dienos rūpinosi garažu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos, jos atstovo paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. B. ir S. S. Ž. 2001-03-15 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šią sutartį patvirtino notarė. Iš Gargždų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymų nustatyta, kad nuo 2003 metų mokestį bendrijai moka R. B., S. S. Ž. bendrijai neskolingas. 2015-11-20 VĮ „Registrų centras“ duomenimis, garažas, esantis A(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. S. Ž.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 str., nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 str. 1 d. numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos CK, tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti garažą, nes per tris mėnesius nuo 2001-03-15 garažo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina pareiškėjos motyvus, kad garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo išaiškintos ar netinkamai išaiškintos pareigos dėl sutarties registravimo bei to nepadarius atsirandančios teisinės pasekmės. Kita vertus, sutiktina su tuo, kad ir pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjos, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Pareiškėja paaiškino, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl savo aplaidumo ir žinių stokos, o ne veikdama tyčia. Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžininga nekilnojamojo turto įgijėja. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nepateikė, palaikė jame nurodytas aplinkybes ir teismo prašė R. B. prašymą tenkinti.

Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d. numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, bet neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos CK visai nereglamentuoja būtinumo per kažkokį nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 78, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai atnaujinti terminą nekilnojamojo turto – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-03-15 pirkimo–pardavimo sutarčiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.