Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m, gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme − 48 MGL (1 807,68 Eur) bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise, t. y. vairuoti transporto priemones, 2 (dvejus) metus (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2023 m. kovo 17 d., apie 16.40 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Nemėžio k., V. Sirokomlės g. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo − atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad E. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Teismas savo išvadas grindžia byloje surinktais įrodymais: paties kaltinamojo, neneigiančio kaltinime nurodytų aplinkybių, parodymais; ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo, nurodžiusio, kad įvykio metu E. J. vairavo transporto priemonę, buvo akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą, parodymais; policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti E. J. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (E. J. atsakymai į policijos pareigūnų klausimus, jo elgesys, būsena nusikaltimo padarymo metu ir kt.) duomenimis, kita bylos medžiaga.

Pirmiau aptartais tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 16.40 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Nemėžio k., V. Sirokomlės g. 12, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo − atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus, E. J. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į E. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – E. J. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – E. J. teistas (b. t. 1, b. l. 135−138), baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 139−148), vedęs, dirbantis.

Pažymėtina, kad kaltinamasis E. J. praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą − Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija), paskiriant jam 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio baudą ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metus. Nagrinėjamoje byloje nustatytos kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. J. anksčiau paskirtos bausmės (baudos) tikslai nebuvo pasiekti – kaltinamasis nepadarė reikiamų išvadų ir savo elgesio nepakeitė. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina griežtesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – areštas. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas, be pirmiau aptartų aplinkybių, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent į tai, kad kaltinamajam buvo suteikta galimybė nutraukti savo neteisėtą elgesį (grįžti namo), tačiau jis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nepakluso, tikėdamasis, kad jie išvažiavo ir nestebi jo tolesnio elgesio, grįžo prie savo transporto priemonės ir pradėjo važiuoti. Policijos pareigūnams užkirtus jam kelią, bandė važiuoti įjungęs atbulą pavarą, vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Įvertinus šiuos duomenis, kaltinamajam skirtina maksimalios trukmės – 90 (devyniasdešimties) parų, arešto bausmė.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 60 (šešiasdešimties) parų areštą (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nėra baustas arešto bausme, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, įsidarbino, prižiūri savo nepilnamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, E. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, E. J. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Prokurorės teisiamojo posėdžio metu prašytas paskirti kaltinamajam įpareigojimas − neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholio, įvertinus kitus šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtinus įpareigojimus, laikytinas pertekliniu, todėl E. J. neskirtinas. Teismo manymu, pirmiau nurodytų įpareigojimų, vertinant juos kaip visumą, pakanka tam, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, tarp jų ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas – sulaikyti E. J. nuo kitų ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su alkoholio vartojimu, darymo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą E. J. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones –vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio įstatymo reikalavimų nesilaikymas yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. J. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, E. J. netolimoje praeityje jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, jam buvo dvejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, paties kaltinamojo teigimu, šią teisę jis atgavo 2019−2020 m. m., tačiau dėl savo neteisėto elgesio reikiamų išvadų nepadarė, pakartotinai savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu, prašydamas neskirti jam aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės arba parinkti trumpesnį jos taikymo terminą, kaltinamasis jokių svarių šį savo prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė. Teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tam, kad jis galėtų vežioti į mokyklą ir darželį savo vaikus, taip pat pačiam važinėti į darbą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad vaikai lanko ugdymo įstaigas gyvenvietėje, kurioje kaltinamasis gyvena kartu su savo šeima. Atsakydamas į prokurorės klausimus, E. J. patvirtino, kad vaikų ugdymo įstaigos yra visai arti jų namų, taip pat nurodė, kad į darbovietę galės važinėtis naudodamasis viešuoju visuomeniniu transportu. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise − vairuoti kelių transporto priemones, kuri, teismo vertinimu, savo pobūdžiu ir trukme yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. kovo 18 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, E. J. paskyrimo dienos (b. t. 1, b. l. 116–119).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Byloje nustačius, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė įvykio dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę ir, policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, E. J. vairuota transporto priemonė − automobilis Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), laikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, t. y. turtu, atitinkančiu konfiskuotino turto požymius.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Remiantis 2023 m. kovo 20 d. VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis (b. t. l , b. l. 20), nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam E. J.. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos E. J. nuosavybės teisės į šį automobilį, nustatant šiam turtui visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant savininkui šiuo turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti. Prokurorės nutarimas pasirašytas E. J., kuris patvirtino, kad nutarimas jam buvo paskelbtas, taip pat įteiktas šio procesinio sprendimo nuorašas (b. t. 1, b. l. 127−130). Bylos duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. automobilis buvo grąžintas kaltinamajam. Tačiau teisiamojo posėdžio metu E. J. nurodė šios transporto priemonės neturintis, nes ją pardavė. Atsakydamas į teismo ir prokurorės klausimus, kaltinamasis teigė nesupratęs, kad negali to daryti, neigė pasirašinėjęs pirmiau nurodytą prokurorės nutarimą, nurodė nesuprantantis, kam jam buvo grąžintas automobilis, jei jis negalėjo jo parduoti. Esant šioms aplinkybėms, nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš kaltinamojo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, spręstinas klausimas dėl šio turto vertės išieškojimo iš E. J..

Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz C 320 vertė Lietuvoje su PVM – 2 820 Eur (2023 m. kovo mėnesio duomenys) (b. t. 1, b. l. 21). Atsižvelgiant į pirmiau aptartų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismui neturint kitų objektyvių duomenų dėl konfiskuotino turto vertės, iš kaltinamojo išieškotina Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalys) − 2 820 Eur.

Kaltinamajam E. J. paskirtas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus − panaikintinas.

E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. t. 1, b. l. 116–119) − paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Dokumentas − vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. J. (E. J.) 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. J. (E. J.) paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 17 d. 16.40 val. iki 2023 m. kovo 18 d. 8.49 val. (1 dieną), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, E. J. (E. J.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. J. (E. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš E. J. (E. J.) konfiskuotino turto, t. y. automobilio Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 820 (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt) Eur. Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

E. J. (E. J.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento − vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus − panaikinti. Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

E. J. (E. J.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Mercedes Benz C320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus − panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti E. J. (E. J.), kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.