Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-336/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
1-77-336/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08846-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
O. J.
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-77-336/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08846-2016-8Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7; 1.2.5.4; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,gynėjui adv. Raimundui Gargasui,nukentėjusiai O. J.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) teistas : 2008-10-15 pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1d. -80 parų arešto; 2014-10-31 pagal BK 284 str. 1d. -10 MGL bauda, bausmę atlikęs, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ( 2016-02-23 terorizavo O. J.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-02-23 apie 00,00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, mažamečių vaikų akivaizdoje, elgdamasis agresyviai, daužydamas namų apyvokos daiktus, terorizavo O. J., grasino ją nužudyti, o mažametes dukras A., K. ir V. G. paskandinti, puolė kumščiais mušti O. J., tačiau buvo sulaikytas kartu buvusio H. V., tuo terorizavo žmogų.

Kaltinamasis R. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai Nurodė, kad

2016-02-23 vakare su draugais automobilyje gėrė alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, H. V. pasiūlė užeiti į butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sugyventine. H. V. pasakė, kad turi vyno, pasiūlė dar išgerti, nors jau abu buvo stipriai girti. Užėjus į butą paprašė sugyventinės duoti raktą nuo rūsio, kuriame buvo vyno. Sugyventinė rakto nedavė, todėl kilo žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais, trankė skalbimo mašiną, sudužo jos stikliukas, pagrasino sugyventinę nužudyti, o dukras paskandinti. Pripažįsta, jog jis pratrūko iš pykčio, kad sugyventinė nedavė raktų nuo rūsio, kad neleido namuose išgerti. Nurodė, kad jis spyrė iš pykčio vieną kartą į skalbimo mašiną. Nurodė, kad dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, pripažįsta jog puolė sugyventinę suspaudęs kumščius, jį sulaikė V., tačiau mano, kad nebūtų mušęs O.. Nurodė, kad jis išgėręs tampa agresyvus, savęs nekontroliuoja, jeigu jį kas supykdo, dėl to jam reikalinga pagalba, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusi O. J. parodė, kad kaltinamasis – sugyventinis, gyvena 13 metų, turi tris vaikus. Nurodė, kad 2016-02-23, apie 21 val. su dukromis ėjo į namus, (duomenys neskelbtini) išgirdo besilinksminančios kompanijos garsus, sutiko kaltinamąjį su draugais, jie buvo trise, pasakė, kad eina į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti alkoholio. Prieš tai jie gėrė sugyventinio automobilyje. Ji paprašė jo, kad nepadaugintų alkoholio. Jie nuėjo į „Maxima“, o ji su mergaitėmis grįžo namo. Netrukus kieme išgirdo automobilio stabdžių cypimą, pro langą pamatė kaip sugyventinio automobilis dideliu greičiu nuvažiavo prie „Maximos“. Tuomet ji nuėjo prie „Maximos“ ir paprašė, kad kaltinamasis atiduotų automobilio raktelius, kad išgėręs nevairuotų automobilio. Tuomet ji automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir grįžo namo. Kaltinamasis su draugu H. V. namo grįžo apie 24 val., jie koridoriuje pradėjo galynėtis. Bute vyksta remonto darbai, koridoriuje sudėtos įvairios remontui skirtos medžiagos, todėl jiems galynėjantis koridoriuje, pradėjo griūti ten sudėtos medžiagos, prabudo mergaitės, pasiprašė į jos kambarį. Ji mergaites nuvedė į savo kambarį, o kaltinamasis su draugu nuėjo į virtuvę, nes sumanė pavalgyti, išgerti vyno. Liepė jai atnešti iš rūsio vyno, ji atsisakė tai daryti. Tuomet kaltinamasis būnant virtuvėje, iš karto pradėjo jai grasinti, kad atneštų vyno geruoju, priešingai gaus į galvą, arba jis eis laužti rūsio duris. Ji pasakiusi, kad neduos rakto ir neatneš vyno, nuėjo į kambarį, užsidarė kambario duris, tokiu būdu norėjo išvengti kilusio konflikto. Kambaryje buvo ir mergaitės, jos snūduriavo. Tuomet į kambarį įbėgo kaltinamasis, ji sėdėjo ant lovos, kaltinamasis puolė kumščiais link jos, pasakė, kad užmuš. Kaltinamasis užsimojo ir tuo momentu įėjęs į kambarį H., iš už nugaros kaltinamąjį sugriebęs už rankų, atitraukė nuo jos. Jeigu ne H., ji būtų buvusi sumušta. Prabudusios vyresnioji ir mažiausia dukra pradėjo verkti. Mažąją 5 mėnesių dukrą ji pasiėmusi ant rankų, ramino, tuomet jas kaltinamasis įspraudė į kampą prie lovytės, ir pasakė, kad pirmiausiai užmuš ją, o kad vaikai be mamos negyventų, tai ir vaikus paskandins. Kaltinamasis visą laiką bandė ištrūkti iš H. rankų, sakė jai, kad ji stovės tame kampe kaip šuo ir niekada iš ten neišeis. Nurodė, kad situaciją suprato kaip realią, nes prieš 7 metus kaltinamasis naudojo smurtą jos atžvilgiu, buvo užsipuolęs ją peiliu. Todėl situacija atrodė reali. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas H. V. parodė, kad kaltinamasis draugas ir jo darbdavys. Nukentėjusiąją pažįsta, nepiktuoju. Nurodė, kad 2016-02-23 kartu su kaltinamuoju būdami išgėrę užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaltinamasis. Kaltinamasis su sugyventine susiginčijo, tarp jų vyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai neprisimena, kažko nepasidalino. Nurodė, kad jis konflikto metu atitraukė abejomis rankomis kaltinamąjį paėmęs už rankų nuo sugyventinės, kad netriukšmautų. Matė, kad kambaryje, kuriame atitraukė kaltinamąjį nuo jo sugyventinės, gulėjo du vaikai, o vieną vaiką moteris laikė ant rankų. Nurodė, kad jis nežino ar tai buvo grėsminga situacija, nes jis pats buvo stipriai girtas, nepamena ar kaltinamasis grasino nužudyti sugyventinę, o vaikus paskandinti. Nurodė, kad koridoriuje su kaltinamuoju galynėjosi draugiškai. Kaltinamasis konflikto metu plūdosi necenzūriniais žodžiais.

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-02-23, 00,49 val. R. G. nustatytas 1,89 ‰ (promilės) girtumas (b. l. 41)

Iš byloje esančio 2016-02-23, 02,25 val. - 02,45 val. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); kambaryje rasta miegančios trys mergaitės; vonios kambaryje rasta skalbimo mašina, kurios priekyje esantis stikliukas įskeltas (b. l. 10-19);

Iš byloje esančio O. J. 2016-02-23 protokolo-pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad ji pranešė, 2016-02-23, apie 00,00 val. sugyventinis grįžo namo su draugu, reikalavo iš rūsio atnešti vyno. Jai atsisakius tai daryti, ir nuėjus į kambarį, sugyventinis atėjo į kambarį labai agresyvus, grasino ją užmušti, o paskui užmušti ir vaikus. Jis kumščius sugniaužęs puolė ant jos, tačiau kartu buvęs namuose jo draugas H. jį sulaikė. Prašo pradėti tyrimą (b. l. 4-6) .

Iš byloje esančios Kauno a. VPK Kėdainių r. PK suvestinės matyti, kad 2016-02-23, 00,29 val. pranešėja O. J. informavo, jog jos sugyventinis R. G. namuose neblaivus elgiasi agresyviai , grasina nužudyti ją ir vaikus (b. l. 22-23);

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, Nr. 2K-627/2012, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, Nr. 2K-627/2012, 2K-94/2013 ir kt).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Teismas įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį, duomenis apie jo asmenybę, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, konstatuoja, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, nes nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realius, toks kaltinamojo elgesys ją labai išgąsdino, įbaugino, paveikė jos psichinę būklę, todėl tą pačią dieną ji kreipėsi į policiją, o kaltinamasis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padaryta nusikalstama veika apysunkė ( BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 56-59); dirba (b. l. 72 ), iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nei Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 74). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusios, nukentėjusi civ. ieškinio nereiškia. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos ( kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs). Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamą veiką –laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas išanalizuotas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1 d. 2 d. 3p. 5p. 6p. 7p. , teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodė, kad sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitais įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R.G. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo, bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Civ. ieškinys nepareikštas.

Kaltinamąjį gynė adv. R.Gargasas (teikė antrinę teisinę pagalbą b. l.85-86). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas teismo sutinkamai su LR BPK 51 str. 1 d. 9 p. , atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 str. 2 d., ir nubausti jį - laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Taikyti LR BK 75str.1 d. 2 d. 3 p. 5 p.6 p.7p. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : tęsti darbą; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo (praeiti visą gydymosi kursą); dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir neišeiti iš namų nuo 23, 00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-02-23 iki 2016-02-24.

Kardomoji priemonė šioje byloje nepaskirta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė