Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1624-565/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-18
Bylos Nr.
e2A-1624-565/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00846-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1624-565/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00846-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 262,60 Eur skolą, 81,45 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. EL2020121067636LT (toliau – Sutartis), kuria šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovui priklausantiems ir naudojamiems objektams. Atsakovas neatsiskaitinėjo su ieškove pagal Sutartį. Ieškovė, atlikusi elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų patikrinimą, nustatė, kad skolos likutis yra 2 262,60 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, jog ieškovės nurodomas skolos dydis klaidingas ir susidarė dėl pačios ieškovės aplaidumo ir galimai neteisėtų veiksmų. Ieškovė atsakovui teikė sąskaitas už paslaugas su klaidomis, nepaisant to, kad nuo pat pirmos sąskaitos pateikimo ieškovė buvo informuota apie klaidingai išrašytas sąskaitas. Pradėjus detaliau aiškintis, kaip ieškovė apskaičiuodavo elektros sunaudojimą, ieškovė atsakovui paaiškino, jog elektros suvartojimas apskaičiuojamas pagal likutinį grafiką, remiantis 2009 m. gruodžio 9 d. Nr. 1-244 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintų Prekybos elektros energijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28.2.1. ir 28.2.2 punktais. Atsakovo vertinimu, Taisyklės reglamentuoja elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio santykius prekiaujant elektros energija Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taisyklės nereglamentuoja mažmeninės prekybos elektros energija (elektros energijos tiekimo vartotojams) tvarkos ir sąlygų, todėl ieškovė neteisingai apskaičiuodavo elektros energijos suvartojimą. Anot atsakovo, suvartotos elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai.

5. Vėliau ieškovė atsakovui nurodė, kad Sutartimi šalys susitarė, jog galutinė elektros kaina (Eur/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis „Nord Pool“ elektros biržos dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais. Atsakovo vertinimu, ieškovės pateikta Sutartis suklastota. Atsakovas tokios sutarties nepasirašė. Be kita ko, į bylą pateikta Sutartis nėra patvirtinta nei vienos pusės parašais.

Šalies argumentai

6. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė Sutartį pripažinti negaliojančia ir atlyginti atsakovo patirtą neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 262,60 Eur skolos, 81,45 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio patenkinimo panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Vilniaus apygardos teismas tarp šalių sudarytą Sutartį pripažino vartojimo sutartimi, pagal kurią ieškovei (kaip verslininkei) kilo pareiga pateikti atsakovui (kaip vartotojui) visą būtiną išsamią informaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁶ straipsnio 1 dalis, 6.228⁷ straipsnio 1 dalis).

10. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs aplinkybes, nutarė, kad pagrindo abejoti būtent atsakovo nurodytais duomenimis apie sutartą elektros energijos tiekimo kainos nustatymo tvarką, pažymint, kad ieškovė byloje nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kad buvo sutarta dėl kitokios, nei atsakovo pateiktos minėtos Sutarties nuostatos, kas leistų suabejoti atsakovo pateiktais duomenimis, nėra. Ieškovė tinkamai neįvykdžius reikalavimo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas, atsakovas nekilo pareigos mokėti šių mokesčių ar išlaidų. Todėl nutarė, kad atsakovo bendra suvartotos elektros energijos kaina turi būti perskaičiuota būtent pagal atsakovo byloje pateiktus duomenis apie Sutarties sąlygą dėl elektros energijos kainos nustatymo. Pažymėjo, kad paskaičiavimus dėl atsakovui suteiktos ir neapmokėtos elektros energijos kainos ir susidariusios skolos už ginčo laikotarpį turi pateikti ieškovė.

11. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pareiškimu dėl dalies ieškinio atsisakymo atsisakė 45,61 Eur skolos ir 1,64 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 216,98 Eur skolos, 79,81 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui 2024 m. sausio 9 d. nutartimi grąžinus ieškovės ieškinį nagrinėti iš naujo, ieškovė atliko atsakovo suvartotos elektros energijos tiekimo dalies paskaičiavimai pagal „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinę kainą, taip, kaip nurodė atsakovas. 2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaitoje – faktūroje ELE12396743, kuri buvo patikslinta ir išsiųsta atsakovui, buvo perskaičiuota tik dėl „Nord Pool“ biržos kainos apskaičiavimo, kas prieš tai buvusiose sąskaitose sudarė 1 258,74 Eur sumą, todėl apskaičiuotas 45,61 Eur skirtumas. Kitos apskaičiuotos elektros energijos kainos dalys, atlikus apskaičiavimus, visai nekito, todėl ir nebuvo pateikta jų detalizacija. Taigi, atsakovo perskaičiuota įsiskolinimo sumą sudaro 2 216,98 Eur.

Atsiliepimas

13. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko.

14. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pateikė neteisingus paskaičiavimus, ieškovės pateikta Sutartis suklastota. Taip pat prašo tenkinti jo priešieškinio reikalavimus, nes apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, jo priešieškinio reikalavimai taip pat turi būti nagrinėjami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu tenkino ieškovės patikslintą ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 216,98 Eur skolos, 79,81 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 275,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams (Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad elektros energijos tiekimo pradžia – 2021 m. sausio 1 d. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą grindžia 2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaita – faktūra ELE12396743, kurioje nurodyta 2 216,98 Eur suma, paskaičiuota perskaičiuojant atsakovo suvartotą elektros energijos dalį pagal „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinę kainą.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį suklastota ir dėl to negaliojančia, todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko, palikdamas sprendimą šioje dalyje nepakeistą.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė perskaičiavo atsakovui teiktos elektros energijos dalies kainą pagal „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinę kainą, o atsakovas į bylą nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kurie leistų turėti pagrindą spręsti, kad ieškovės atliktas perskaičiavimas nėra teisingas, nusprendė, jog 2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaitoje – faktūroje ELE 12396743 nurodyta suma perskaičiuota vadovaujantis Sutarties nuostatomis, todėl tenkino ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 216,98 Eur skolą už elektros energiją, teiktą atsakovui priklausantiems ir naudojamiems objektams. Atitinkamai, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 79,81 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (2 296,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 275,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį suklastota ir dėl to negaliojančia, pabrėždamas, jog apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko, palikdamas sprendimą šioje dalyje nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad „atsižvelgiant į apeliacijos objektą (šios nutarties 15 punktas), teisėjų kolegija dėl skundžiamo sprendimo dalyje dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo, nepasisako.” Taigi Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad būtent atsakovo pateikta Sutartis yra teisinga, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo išnagrinėti ieškovės pateiktos Sutarties teisėtumo klausimą, tačiau to nepadarė;

19.2. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų teisėtumą. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu, kad ieškovė neįrodė savo pateiktos Sutarties tikrumo, galima teigti, kad visos pateiktos sąskaitos yra klaidingos, kas automatiškai jas daro negaliojančiomis. Klaidingi dokumentai negali sukelti jokių juridinių pasekmių atsakovui, o tai reiškia, kad tiek ieškinio padavimo metu, tiek dabar, jokios juridiškai pagrįstos skolos ieškovės atžvilgiu atsakovas neturi. Be to, ieškovės atliktas elektros energijos suvartojimo kainos perskaičiavimas nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl neteisingas;

19.3. nagrinėjant bylą, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Į teismo posėdžius ieškovės atstovas atvyko nepasiruošęs, nesuprato, ką ir kaip turi atlikti, teikė klaidingus įsiskolinimo paskaičiavimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė akivaizdžiai vilkino procesą;

Šalies argumentai

20. Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. priešingai nei teigia atsakovas, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas savo skunde neteikė jokių argumentų ir reikalavimų dėl nepatenkinto priešieškinio, todėl šiuo klausimu ir nepasisakė bei nurodė, kad „atsižvelgiant į apeliacijos objektą, teisėjų kolegija dėl skundžiamo sprendimo dalyje dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo, nepasisako.“. Atsakovas iš naujo kelia nepagrįstus reikalavimus bei teikia apeliacinį skundą dalyje dėl priešieškinio, tačiau šioje dalyje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir dėl to priešieškinio reikalavimai net negalėjo būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme;

20.2. atsakovo ir ieškovės sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 3.11 punktas numatė, kad „Jei Vartotojas sutinka su pateikta sąskaita tik iš dalies, Vartotojas privalo apmokėti neginčijamą sąskaitos dalį.“. Atsakovas šių bendrųjų sutarties sąlygų neginčijo, tačiau už suvartotą elektros energiją nesumokėjo nei vieno cento. Vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, ieškovė perskaičiavo elektros energijos kainą taip, kaip būtent norėjo pats atsakovas, perskaičiavus, susidarė 45,61 Eur skirtumas atsakovo naudai, ir būtent šia suma buvo sumažintas ieškinio reikalavimas. Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kad elektros energijos dalies kaina buvo perskaičiuota netinkamai, išvadą teikianti institucija dėl perskaičiuotos elektros energijos kainos jokių pretenzijų nepareiškė;

20.3. ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovės nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.

23. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Ieškovė su atsakovu 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams (Sutartis) , kuria šalys susitarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovui priklausantiems ir naudojamiems objektams. Atsakovas neatsiskaitinėjo su ieškove pagal Sutartį. Ieškovė nurodė, kad skola yra 2 262,60 Eur.

25. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės nurodomas skolos dydis klaidingas, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja sunaudojamos elektros energijos kainą kaip vidutinę svertinę kainą, remiantis „Nord Pool“ dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais. Ieškovės pateikta Sutartis suklastota. Anot atsakovo, suvartota elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai.

26. Taigi, tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovui elektros energija buvo tiekiama, kad pagal jam išrašytas sąskaitas atsakovas su ieškove neatsiskaitė, tačiau kilo ginčas dėl suvartotos elektros energijos kainos apskaičiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

27. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 262,60 Eur skolos, 81,45 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

28. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio patenkinimo panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutarė, kad pagrindo abejoti būtent atsakovo nurodytais duomenimis apie sutartą elektros energijos tiekimo kainos nustatymo tvarką, pažymint, kad ieškovė byloje nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kad buvo sutarta dėl kitokios, nei atsakovo pateiktos minėtos Sutarties nuostatos, kas leistų suabejoti atsakovo pateiktais duomenimis, nėra. Ieškovė tinkamai neįvykdžius reikalavimo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas, atsakovas nekilo pareigos mokėti šių mokesčių ar išlaidų. Todėl nutarė, kad atsakovo bendra suvartotos elektros energijos kaina turi būti perskaičiuota būtent pagal atsakovo byloje pateiktus duomenis apie Sutarties sąlygą dėl elektros energijos kainos nustatymo. Pažymėjo, kad paskaičiavimus dėl atsakovui suteiktos ir neapmokėtos elektros energijos kainos ir susidariusios skolos už ginčo laikotarpį turi pateikti ieškovė.

29. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pareiškimu dėl dalies ieškinio atsisakymo atsisakė 45,61 Eur skolos ir 1,64 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 216,98 Eur skolą, 79,81 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad, atlikus įpareigojimą perskaičiuoti atsakovo suvartotos elektros energijos tiekimo kainą pagal „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinę kainą, atsakovo skola yra 2 216,98 Eur.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė perskaičiavo atsakovui suteiktos elektros energijos dalies kainą pagal „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinę kainą, o atsakovas į bylą nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės atliktas perskaičiavimas nėra teisingas, nusprendė, jog 2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaitoje – faktūroje ELE 12396743 nurodyta suma buvo apskaičiuota vadovaujantis Sutarties nuostatomis, todėl 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu tenkino ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 216,98 Eur skolos, 79,81 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 275,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi išaiškino, kad būtent atsakovo pateikta Sutartis yra teisinga, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo išnagrinėti ieškovės pateiktos Sutarties teisėtumo klausimą, tačiau to nepadarė, t. y., grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo priešieškinio reikalavimų.

32. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas.

33. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. tai, jog apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų dėl nesutikimo su ginčijama teismo sprendimo dalimi dėl priešieškinio netenkinimo, sprendė, kad apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-58-863/2024 15 punktas).

34. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje nustatyta, jog atsakovas neskundė Vilniaus reginio apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, todėl ši sprendimo dalis jau yra įsiteisėjusi, todėl Vilniaus apygardos teismui 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nutarus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu negalėjo iš naujo vertinti atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

35. Atsakovas teigia, kad ieškovės atliktas elektros energijos kainos perskaičiavimas nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl neteisingas, kad, ieškovei neįrodžius savo pateiktos Sutarties, jos sąlygos dėl suvartotos elektros energijos kainos apskaičiavimo tikrumo, visos pateiktos sąskaitos yra klaidingos, todėl atsakovas apskritai neturi pareigos mokėti už jam suteiktą elektros energiją.

36. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

37. Kaip minėta, tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovui elektros energija buvo tiekiama, kad pagal jam išrašytas sąskaitas atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo suvartotos elektros energijos kainos apskaičiavimo. Ieškovė teigė, kad pagal Sutarties sąlygas galutinė elektros energijos kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis „Nord Pool“ dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais. Atsakovas nurodė, kad Sutarties pasirašymo metu nurodytos sąlygos nebuvo ir elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai.

38. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo suvartotos elektros energijos kaina turi būti perskaičiuota būtent pagal atsakovo byloje pateiktus duomenis apie Sutarties sąlygą dėl elektros energijos kainos nustatymo (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-58-863/2024 22 punktas).

39. Taigi, Vilniaus apygardos teismas iš esmės pripažino, kad bylos šalys Sutarties sąlygomis nesusitarė dėl tokios elektros energijos kainos apskaičiavimo tvarkos, kaip nurodė ieškovė. Atitinkamai, nutarė, kad atsakovo suvartotos elektros energijos kaina turi būti perskaičiuota pagal atsakovo byloje pateiktus duomenis apie Sutarties sąlygą dėl elektros energijos kainos nustatymo, t. y. kad elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai.

40. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pareiškime dėl dalies ieškinio atsisakymo nurodė, kad atliko atsakovo suvartotos elektros energijos tiekimo dalies kainos perskaičiavimą pagal „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinę kainą ir nustatė, jog atsakovo skola yra 2 216,98 Eur. 2024 m. kovo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, atsižvelgdama į atsakovo pastabas, ieškovė pateikė viso perskaičiuoto įsiskolinimo detalizaciją, pagal kurią ir išrašė atsakovui 2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą ELE 12396743.

41. Atsakovas, apeliaciniu skundu teigdamas, kad ieškovės atliktas įsiskolinimo perskaičiavimas nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl neteisingas, priešingai leisti teigti duomenų į bylą nepateikė, todėl šie atsakovo argumentai laikytini deklaratyviais. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių sudaryta Sutartis dėl elektros energijos tiekimo nėra pripažinta negaliojančia. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu būtų atlikęs bent kokius mokėjimus ieškovei už elektros energijos teikimo paslaugų suteikimą. Todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, jog ieškovė perskaičiavo atsakovo suvartotos elektros energijos kainą pagal atsakovo pateiktus duomenis (patikslino įsiskolinimo sumą), o atsakovas iki šiol nėra neatsiskaitęs su ieškove, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo.

42. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, jog, nagrinėjant bylą, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi į teismo posėdžius ieškovės atstovas atvykdavo nepasiruošęs, teikė klaidingus įsiskolinimo paskaičiavimus, taigi vilkino bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir priteisė ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, kadangi teismo posėdžiai byloje buvo atidėti, teismui siekiant išsiaiškinti visas ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, įpareigojant šalis pateikti papildomus įrodymus, pan. O apelianto argumentai apie jo kritiškai vertinamą ieškovės atstovo elgesį (atstovaujant ieškovę teisme) nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, jog civilinę bylą nagrinėjant dalyje iš naujo, ieškovė, nepraleisdama nustatyto termino, pateikė atsakovo suvartotos elektros energijos įsiskolinimo perskaičiavimą. Vėliau ieškovė, reaguodama į atsakovo pastabas teismo posėdžio metu, pateikė ir rašytinius paaiškinimus dėl perskaičiuoto įsiskolinimo detalizacijos. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

45. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Todėl, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Enefit“ iš atsakovo A. K. 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rūta Burdulienė