Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Byla Nr. ATP-521-172/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
ATP-521-172/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-521-172/2015Teisminio proceso Nr.:4-68-3-01153-2015-9Procesinio sprendimo kategorija:39.1.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimo, kuriuo J. R. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirto nuobaudos subendrintos ir J. R. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-02 nutarimu J. R. pripažino kaltu dėl to, kad jis, 2015-11-12 apie 15.00 val., Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį „SEAT ALHAMBRA“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „VOLVO S60“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais J. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti arba vadovaujantis ATPK 30¹ str. skirti jam švelnesnę nuobaudą. Teigia, jog automobilių kontaktas buvo labai nežymus, tačiau jis pajuto, kad jo automobilis atsirėmė į kitą automobilį. Kartu su jo automobilyje važiavusiu keleiviu A. Č. išlipo ir apžiūrėjo abu automobilius. Tiek jis, tiek A. Č., jokių matomų automobilių apgadinimų nepastebėjo, todėl nusprendė, kad automobilių kontaktas buvo toks nežymus, jog jokia žala nei vienam, nei kitam automobiliui nepadaryta. Dėl šios priežasties jis nepranešė apie įvykį policijai ir išvažiavo iš kiemo. 2015-01-23 jis buvo iškviestas į Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybą, kur jam buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis pažeisdamas KET reikalavimus sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

J. R. nuomone, teismo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra nepagrįstas ir todėl keistinas. Apeliantas teigia, kad pripažįsta, kad turėjo kontaktą su automobiliu VOLVO S60, v.n. (duomenys neskelbtini) tačiau kategoriškai neigia, kad žinodamas, jog padarė eismo įvykį ir turtinę žalą, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Teismas 2015-04-02 nutarime savo sprendimą, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., t.y, pasišalino iš eismo įvykio vietos, grindžia nukentėjusiosios O. A. ir liudytojų M. Ž. bei R. G. parodymais, kad bamperio plastmasinė dalis buvo atšokusi (atsikišusi), todėl padaryto apgadinimo nebuvo įmanoma nepastebėti. Teismo posėdžio metu O. A. parodė, kad vienas iš kelių policijos pareigūnų įstatė plastmasinę bamperio dalį į vietą, kadangi ji nebuvo sulūžusi, o tik iššokusi iš vietos. Teismo posėdžio metu kelių policijos pareigūnai I. M. ir M. K. šios aplinkybės nepatvirtino, todėl apeliantas mano, kad teismas priimdamas sprendimą turėjo remtis pirminiu kelių policijos pareigūno I. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog jokių atsikišusių bamperio dalių nebuvo.

Skunde nurodoma, jog J. R. automobilio apžiūros metu buvo konstatuotas tik bamperio dažų skilimas, o nukentėjusiosios automobiliui galinio bamperio įskilimas ir nubrozdinimas. Pati nukentėjusioji pripažino, kad automobilis buvo apledėjęs ir ji pati iš pradžių nepamatė bamperio įskilimo. J. R. mano, jog teismas priimdamas sprendimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, remiasi tik suinteresuotos pusės, t.y. nukentėjusiosios O. A. ir liudytojų M. Ž. bei R. G., kurie beje yra jos mokiniai, parodymais ir atmeta jo, A. Č. parodymus bei kelių policijos pareigūno I. M. nurodytas aplinkybes, kad jokių atsikišusių bamperio dalių nebuvo. Ant apledėjusio automobilio bamperio nežymaus nubrozdinimo jis ir A. Č. akivaizdu galėjo ir nepastebėti. Mano, kad jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos, žinant, jog padaryta kažkokia turtinė žala, šiuo atveju nebuvo jokios prasmės, nes jo automobilis buvo draustas, jis buvo blaivus (nevartoja alkoholio dėl išoperuoto inksto jau daugelį metų, dėl ko yra neįgalus). Tokie jo veiksmai būtų logiškai nepaaiškinami, juolab, kad kartu automobilius apžiūrėjęs A. Č. taip pat jokių apgadinimų nepastebėjo. Šios aplinkybės rodo, kad jis nesuvokė padaręs priešingą teisei veiką, todėl jo veiksmai nepagristai įvertinti kaip tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos.

Šalies argumentai

Taip pat skunde J. R. nurodo, jog jeigu teismas priimtų sprendimą, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., jis nesutinka su paskirta nuobauda dėl jos griežtumo. Nors savo sprendime teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau, apelianto nuomone, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir skyrė nepagrįstai griežtą nuobaudą. Byloje yra visa eilė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t.y. jis prisipažįsta dėl eismo įvykio ir nuoširdžiai gailisi, sužinojęs, jog jo veiksmais buvo padaryta žala, geranoriškai siūlė ją atlyginti, tačiau nukentėjusioji atsisakė (minėtą aplinkybę ji patvirtino ir teisme). Taip pat jam yra nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, jis yra senyvo amžiaus (74 metai). Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. J. R. nuomone jo padarytas pažeidimas iš esmės yra mažareikšmis, padaryta žala yra nedidelė, jis niekada nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, yra neįgalus, senyvo amžiaus asmuo, todėl pagrįstai mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagristai skyrė tokią griežtą nuobaudą, t.y. neskyrė mažesnės baudos, negu numatyta minimali, ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą gautas nebuvo.

J. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. R. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarime atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Konstatuodamas, kad J. R. veiksmuose yra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymiai, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – nukentėjusiosios O. A., liudytojų M. Ž., R. G., I. M., M. K. paaiškinimais bylos tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, taip pat tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu). Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad J. R. sukėlė eismo įvykį (važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį Volvo S60), kurio metu buvo apgadintos kito automobilio galinis kairės pusės bamperis ir nepranešęs apie įvykį nei nukentėjusiajai, nei policijai, iš pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nors J. R. neneigė pajutęs, jog važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į kitą automobilį, kartu su draugu buvo išlipę jo apžiūrėti, tačiau jo paaiškinimus, kad iš įvykio vietos išvažiavo, nes kito automobilio apgadinimų nepastebėjo, paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai – įvykį mačiusių liudytojų M. Ž., R. G. parodymai, nukentėjusiosios O. A., liudytojų policijos pareigūnų I. M. ir M. K. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės „Seat Alhambra“, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, abiejų automobilių nuotraukos, kuriuose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai.

Liudytojai M. Ž. ir R. G. patvirtino matę, kaip automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį. Iš atsitrenkusiojo automobilio išlipę du asmenys apžiūrėjo abu automobilius, po to įsėdo į savo automobilį, nors nukentėjusio automobilio apgadinimai buvo aiškiai matyti, ir nuvažiavo. Liudytojai policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad ant automobilio „Volvo S60“ buvo sugadinimai. Taigi, iš nukentėjusiosios, liudytojų aprodymų, o taip pat byloje esančių nuotraukų, eismo įvykio schemos aiškiai matyti, kad automobilio apgadinimai yra akivaizdūs, kurių J. R. negalėjo nepastebėti. Todėl apylinkės teismo išvada, kad J. R., suvokdamas, jog apgadino kitą automobilį, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia, yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai I. M. ir M. K. nepatvirtino, jog ant automobilio „Volvo S60“ buvo atsikišusių detalių, tai taip pat nenurodyta ir I. M. 2015-01-23 tarnybiniame pranešime, J. R. kaltės nešalina, kadangi aukščiau paminėtais įrodymais patvirtinta, jog kairės pusės galinio bamperio apgadinimai automobiliui „Volvo S60“ buvo padaryti, tai nurodyta ir 2015-01-23 tarnybiniame pranešime. Nustatyta, kad apgadinimai buvo akivaizdūs (juos matė ir nukentėjusioji, ir liudytojai M. Ž. bei R. G., ir policijos pareigūnai), todėl buvo ar nebuvo atsikišusių detalių, šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

Skunde apeliantas taip pat teigia, kad jam tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, žinant, kad buvo padaryta žala, nebuvo jokio tikslo, kadangi jis buvo blaivus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to aplinkybė, kad, kaip teigia pats J. R., jis buvo blaivus, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Ši aplinkybės savaime nepaneigia teismo išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. R. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – sumažinti paskirtą baudą bei neskirti vairuotojo pažymėjimo atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-02 nutarime už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirdamas nuobaudą J. R. administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, J. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra neteisinga ar neproporcinga padarytiems pažeidimams. Priešingai, nei teigia J. R. savo skunde, apylinkės teismas įvertino visas J. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. tai, kad pripažįsta pažeidimą ir gailisi, kad jam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis bei jis yra senyvo amžiaus (74 metų), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nė karto nebaustas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymą J. R. skyrė minimalias baudas. Be to, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jos laikytinos išskirtinėmis ir J. R. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas bei paskyrė jam ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei minimalus numatytas šio straipsnio sankcijoje.

Apygardos teismo nuomone, dar labiau švelninti J. R. paskirtą nuobaudą ir visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pakankamo pagrindo. Apylinkės teismas, skirdamas J. R. administracinę nuobaudą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimą palikti nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Pavelas FrolovasNuorašas tikras:Teisėjas Pavelas Frolovas