- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1-820-287/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53070-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.12Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir nevykdymo teisinės pasekmės (BK 73-74 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. M. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - ratinį ekskavatorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) numatytus reikalavimus, tai yra, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, patikros Nr. 0814995, nustatytas 2,77 promilių neblaivumas), pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 11150/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 (promilės) etilo alkoholio, bei važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, siekdamas pasiimti ekskavatoriaus kabinoje buvusio cigarečių pakelio, nežiūrėjo į kelią, todėl nesuvaldė ekskavatoriaus, kuris nuvažiavo nuo kelio į kelkraštį bei nuvirto ant dešinio šono, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) priklausantis ekskavatorius, tai yra, sugadinti: stiklas, 1 vnt. 617,10 eurų vertės, daiktadėžė, 1 vnt. 2916,10 eurų vertės, gaubtas, 1 vnt. 2117,50 eurų vertės, rėmas, 1 vnt. 2819,30 eurų vertės, gaubtas, 1 vnt. 871,20 eurų vertės, rankena, 1 vnt. 701,80 eurų vertės, vamzdis, 2 vnt. bendros 1476,20 eurų vertės, vamzdis, 4 vnt. bendros 1500,40 eurų vertės, kuro bakas, 1 vnt. 5287,70 eurų vertės, durys, 1 vnt. 2395,80 eurų vertės, ir buvo padaryta didelės 20703,10 eurų turtinės žalos.
Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 metų lapkričio mėnesį su ekskavatoriumi dirbo (duomenys neskelbtini) prie naujai statomo tilto, buvo pirmadienis, jis per kelią kasė griovelį. Jo darbo valandos buvo nuo 7 val. iki 16.30 val. Iš (duomenys neskelbtini) darbų vadovas nurodė darbų užduotis, o blaivumo netikrino. Baigęs darbą jis važiavo pastatyti ekskavatorių į netoli esančią aikštelę prie tvenkinio ir važiuodamas atsisuko siekdamas pasiimti cigaretės, nukreipė nuo kelio dėmesį tik akimirką ir pajuto, kad ratas įvažiavo į kelio minkštą šlaitą, nebegalėjo suvaldyti ir ekskavatorius pradėjo virsti ant šono nuo stataus šlaito ir nuvirto ant šono. Stiklas jam sužalojo galvą, bėgo kraujas. Nuo šlaito nuvažiavo dėl to, kad buvo išgėręs. Tą dieną, padaręs darbus, per pietus nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nusipirko butelį degtinės ir apie 16.00 valandą išgėrė pusę butelio degtinės, buvo nevalgęs pietų, todėl toks girtumas ir nustatytas. Kažkas iškvietė policiją. Policija jį atvežė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. 2012 metais jam reikėjo pasikeisti ekskavatorininko teises, pateikė dokumentus ir išdavė naujas teises. Kitų transporto priemonių nevairuodavo, tik ekskavatorių. Su ekskavatoriumi dirba apie 30 metų, o būtent tame kelio ruože dirbo apie mėnesį laiko. Po įvykio matė ekskavatorių, buvo išdužę langai, galiniam kapotui aplankstytos plastmasinės durelės, o daugiau lyg ir nieko nebuvo. Prirašė, kad sulankstyta daiktadėžė, tačiau ji visai kitoje pusėje, ne toje, kur nuvirto ekskavatorius, ji jau buvo lankstyta. Lempos iš anksčiau buvo suklijuotos izoliacija, galas buvo išdaužytas, špakliuotas anksčiau. Ekskavatoriui 11 metų, neremontuotas, įvorės nekeistos. Pats jis nedalyvavo apžiūrint ekskavatorių, nes direktorius Č. sakė, kad bus komisija įvertinant apgadinimus ir jį pakvies dalyvauti, tačiau nepakvietė. Ekskavatorius buvo draustas, ar pranešė draudimui, nežino. Jis apmokėjo už ekskavatoriaus atvertimą, nuvežimą, kraną. (duomenys neskelbtini) yra atlyginęs 1070,00 eurų žalos už ekskavatoriaus pakėlimą, nuvežimą į Šiaulius, kraną, tepalus. Vėliau direktorius Č. jam pasakė, kad buvo komisija ir nustatė ekskavatoriaus apgadinimus, davė jam dokumentus dėl žalos ir viskas. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2018 m. gegužės 2 d. ir iš karto jam buvo perduota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo neveikianti. Nebuvo surašytas šios transporto priemonės turto perdavimo-priėmimo aktas. Prieš perimdamas transporto priemonę apžiūrėjo, sakė, kad yra apdaužytos lempos, buvo nusidėvėjusios visos padangos, pasakė, kad su tokiomis nevažiuos, tada padangas pakeitė. Su tokiu ekskavatoriumi dirbo iki lapkričio mėnesio, dirbdamas pasiremontuodavo hidrauliką, saugikliai sudegdavo, būdavo taip, kad iš ryto negalėdavo net pavažiuoti, techninę apžiūrą buvo praėjęs, dokumentai buvo. Ekskavatorius visą laiką buvo jo žinioje, kiti su juo nedirbo. Ekskavatoriaus apžiūros protokolų nematė, neskaitė ir po įvykio ekskavatoriaus neapžiūrėjo. Ekskavatoriui sugedus, atvažiuodavo iš Pakruojo meistras ir tvarkydavo. Nuo gegužės mėnesio iki lapkričio mėnesio ekskavatorius specialisto buvo remontuotas tris ar keturis kartus, o daugiau remontuodavo jis pats, remontuodavo elektrą, pasikeisdavo saugiklius, reles, pavažiuodavo, sustodavo ir vėl kažką keisdavo. Neprisimena, kad gegužės 2 dieną būtų pasirašęs transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą. Iki įvykio ekskavatoriui buvo raktadėžė (daiktadėžė) „suvaryta“, durys nebeužsidarė, net naudotis ja negalėjo, pats su „bulgarke“ susitvarkė. Daiktadėžė buvo viena, ekskavatoriaus kairėje pusėje. Ekskavatorius nuo kelio nuslydo ir nuvirto ant dešinio šono, nuvirto lengvai, taip slysdamas daiktadėžės net negalėjo sugadinti. Priekinės lempos negalėjo nei išdužti, nei sudužti. To įvykio pasekmėje ar kas nors galėjo atsitikti purkštukams, gal galėjo. Buvo problemų su varikliu, užgesindavo pats, nes ant ekrano pasirodydavo „gesinti variklį“, pradėdavo pypsėti. Priežastys dėl ko galėjo taip būti, kad seni laidai. Iki įvykio purkštukai buvo netvarkingi, nesudarė spaudimo. Kuro bakas buvo tvarkingas. Po įvykio su įmonės vadovu buvo pasirašęs dokumentus dėl įsipareigojimų finansiškai, kad per metus atiduos 15 tūkstančių eurų. Tai buvo vekselis 15 tūkstančių eurų sumai, o vėliau direktorius tą vekselį suplėšė prie jo akių, pasakė, kad laukiam teismo, paprašė didesnės kainos. Iš jo atlyginimo 1070,00 eurų darbdavys atskaičiavo už ekskavatoriaus atvertimą, pargabenimą, kraną, kaip žalos atlyginimą. Pažįstamas jam sakė, kad ekskavatorius po įvykio dirbo, buvo naudojamas. Baigiantis įrodymų tyrimui, kaltinamasis K. M. pateikė teismui susitaikymo su civiliniu ieškovu (duomenys neskelbtini) protokolą, pagal kurį jie susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo bei prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jiems susitaikius.
Po kaltinamojo K. M. apklausos teisiamajame posėdyje, jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nekilo, tačiau buvo ginčijamas padarytos žalos dydis, todėl buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas.
Įrodymai
Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) serviso mechaniku, prižiūri (duomenys neskelbtini) techniką, dirba 12 metų. 2018 m. rudenį paskambino iš (duomenys neskelbtini) serviso, kad nuvažiuotų į Šiaulius, į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti ekskavatorių ir nustatyti defektaciją. Tikslios datos nepamena, gali būti, kad buvo lapkričio mėnesio viduryje. Nuvažiavus į vietą jį pasitiko (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė ekskavatorių ir pasakė, kad nustatyti viską, kas yra sulaužyta. Jis žinojo, kad ekskavatorius buvo nuvirtęs netoli (duomenys neskelbtini), kad nuvirtęs ant dešinio šono. Apžiūrėjo ekskavatorių vizualiai, pasijungė savo diagnostikos kompiuterį, nufotografavo iš išorės ir iš vidaus visus rastus defektus. Su diagnostine įranga nustatė, kad yra gedimai kuro įpurškimo sistemoje. Vietoje dokumentų nepildė, nes buvo šalta, šlapia, purvas. Darbų atlikimo aktus visada pildo vietoje, tačiau šį kartą nepildė, nes su direktoriumi buvo sutarta, kad ekskavatorius bus atvežtas pas juos į garažą. Apžiūrint ekskavatorių, jis dalyvavo ir apžiūrėjo vienas, direktorius jam tik nurodė apžiūrėti ekskavatorių, nustatyti defektus ir išvyko savais reikalais. Grįžęs į namus jis atrinko, kurias detales reikės keisti, vadovaujantis katalogais ir duomenis elektroniniu laišku nusiuntė serviso (duomenys neskelbtini) detalių vadybininkui A. B.. Laiške surašė visus ekskavatoriaus apžiūros metu rastus sugadinimus, detalių numerius. Vadybininkas pagal detalių numerius suranda jų kainas. Ekskavatoriui buvo sulankstyti hidrauliniai vamzdžiai, sulankstytos daiktadėžės, sulenktas hidraulinis bakas, sulaužytos apsaugos, kapotai, purkštukai, durys, hidrauliniai vamzdžiai ir tai, ką išvardijo, buvo dešiniame šone. Ekskavatoriaus viduje buvo nulūžusi rankena, išmuštas stiklas. Iki to įvykio ekskavatorių jam teko apžiūrėti 2018 m. vasarą, tada tokių gedimų nebuvo, nebuvo sulankstymų, remontavo tik kuro sistemą, buvo užstrigę kuro pompos, reguliavo kuro slėgio vožtuvus, keitė kuro įpurškimo pompas, sutvarkė ir toliau veikė gerai. Nustačius sugadinimus, (duomenys neskelbtini) neremontavo ekskavatoriaus, nežino, kokiame stovyje jis dabar yra, nes su direktoriumi buvo sutarta, kad ekskavatorių atveš į Pakruojį, kad jį suremontuotų, bet neatvežė. Jis nuvirtusio ekskavatoriaus nematė. 2018 m. ekskavatorius remontuojamas buvo vieną kartą vasarą, tačiau remontuojamas buvo kelias dienas, jis važiavo kelis kartus, tai yra, padarė diagnostiką, užsakė detales, gavus detales, važiavo remontuoti, tai buvo vienas gedimas tik remontuojamas per kelias dienas. Prieš įvykį ekskavatoriaus jis nematė. Visi išvardinti gedimai, nurodyti sąmatoje, galėjo atsirasti įvykio metu. Jis nėra teismo ekspertas. Defektai, kurie nurodyti defektų sąraše, visi yra šalintini. Deformacijos atsiranda tik įvykio metu. Atliekant ekskavatoriaus defektaciją, matė, kas yra sulankstyta, sulaužyta ir viską užfiksavo. Negali įvardinti ir nurodyti sulankstymo, sulaužymo atsiradimo laiko, nes nėra kompetentingas. Atvykus apžiūrėti ekskavatoriaus ir nustatyti defektų jo variklis buvo užvestas. Kad variklis veiktų purkštuko darbas reikalingas, purkštukai funkcionavo, bet ne taip, kaip turėjo būti. Negali pasakyti, kad būtent įvykio metu atsirado purkštukų gedimas. Priežastinio ryšio, kada defektai atsirado, dėl ko jie atsirado neatlikinėjo, nenustatinėjo kiekvieno defekto priežastinio ryšio su įvykiu. Ekskavatoriaus atstatymui yra reikalingas montavimo komplektas. Apžiūrint ekskavatorių ir nustatant defektus, fotografavo, bet nuotraukų neišsaugojo, nes yra pakeistas jo telefonas, pakeistas kompiuteris. Bet pasijungus prie (duomenys neskelbtini) serverių pagal datą būtų galima atsekti, kiek tuo metu buvo užfiksuota darbo valandų.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis važiavo į įvykio vietą. Kiek pamena, tai buvo 2018 m. lapkričio pradžia, apie 17 valandą su kolega buvo (duomenys neskelbtini), dirbo, nes buvo atsakingi už įvykius. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialistas davė nurodymą vykti prie (duomenys neskelbtini), kur remontuojamas kelias nuo (duomenys neskelbtini). Su kolega važiavo aplink (duomenys neskelbtini) tvenkinį ir išvažiavę ant kelio (duomenys neskelbtini), pamatė kelkraštyje ant šono apvirtusį ekskavatorių, ant kelio stovėjo pilietis (parodo į kaltinamąjį) kruvina galva, drabužiai taip pat buvo kruvini. Prie jo dar buvo kažkoks žmogus, lyg asmuo, pranešęs apie įvykį. Su asmeniu (kaltinamuoju) pradėjo kalbėti apie įvykio aplinkybes ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, judesiai nekoordinuoti. Iš karto asmuo nurodė, kad ekskavatorių vairavo jisai, pats nurodė, kad apvirto. Asmuo buvo sužalotas, nes iš galvos bėgo kraujas, todėl jį pasikvietė į tarnybinį automobilį, suteikė pirmąją pagalbą, aptvarstė galvą ir alkotesteriu nustatė girtumą, kiek pamena buvo virš 2,5 promilės girtumas. Asmuo nurodė, kad prieš darbo pabaigą buvo sustojęs miestelyje, nusipirko alkoholio, vartojo alkoholį ir būdamas girtas važiavo su ekskavatoriumi. Asmeniui buvo galvos trauma, todėl pranešė budėtojui apie situaciją ir nusprendė jį gabenti link Pakruojo. Medicinos pagalba jau buvo išvažiavusi, tačiau dar nebuvo spėjusi atvažiuoti. (duomenys neskelbtini), prie gimnazijos sutiko medikus ir tą vyriškį perdavė medikams. Medikai nurodė, kad asmens gyvybei pavojus negresia ir jie jį pristatė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninės priimamajame gydytojas klausė, kas nutiko ir jisai nurodė, kad apsivertė su ekskavatoriumi. Gydytojui apžiūrėjus ir davus leidimą, kad asmuo gali būti sulaikomas, jie jį išvežė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vietą jie apžiūrėjo vizualiai, dalinai, buvo prietema, o kai išvažinėjo iš įvykio vietos jau buvo visiškai tamsu. Jie iš karto iškvietė asmenį, atsakingą už ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Dėl kaltinamojo sveikatos būklės detaliai įvykio vietos apžiūros nedarė, paliko neliestą, tik buvo akivaizdu, kad ekskavatorius nukritęs, matėsi keletas iškritusių daiktų. Vizualiai matė ekskavatoriaus viduje netvarką, išmėtytus daiktus, lyg stiklas buvo skilęs, detaliai neapžiūrėjo. Atvykusi kita grupė fiksavo, surinko pirminę medžiagą, pradėjo ikiteisminį tyrimą, o jie surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytojas K. Č. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra savininkas nuo 2004 metų. Išnuomojo ekskavatorių (duomenys neskelbtini), kurie atliko kelių dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį išsirašydavo sąskaitą, kiek valandų dirbta. M. įmonėje dirbo pusę metų, tikslios jo įdarbinimo datos nepamena, dirbo ekskavatorininku su ekskavatoriumi (duomenys neskelbtini). Ekskavatorių (duomenys neskelbtini) išnuomojo su visu ekskavatorininku. Nepasitaikė tokių atvejų, kad M. būtų dirbęs neblaivus, per pusę metų nepastebėjo. Įmonėje buvo tikrinami vairuotojai, kad nedirbtų neblaivūs, tikrindavo vizualiai, jeigu būdavo kokie neaiškumai siųsdavo į ligoninę medicininiam patikrinimui. Apie tą įvykį jam pranešė (duomenys neskelbtini) dispečeris, kad ekskavatorius yra nuvirtęs, buvo vėlyvas metas, lapkričio mėnuo, tamsu, todėl tik iš ryto nuvažiavo prie ekskavatoriaus. Jis iš karto išsinuomojo kraną iš (duomenys neskelbtini) ir nusivarė į įvykio vietą, kad atkelti ekskavatorių. Ekskavatorių atkėlė, tačiau jis neužsivedė, po to visą savaitę trys įmonės žmonės važiavo jį remontuoti, kad užvesti, nes buvo išbėgę tepalai iš hidraulikos, nutrūkę vamzdžiai. Nutrūkusius vamzdžius parsivežę į Šiaulius virino, varikliui tepalo pirkti važiavo į Joniškį, nes (duomenys neskelbtini) jo nebuvo. Labai sunkiai pavyko užkurti ekskavatorių, nes viskas sulaužyta, sudraskyta. Ant tralo ekskavatoriaus užkelti negalėjo. Apie įvykį tą patį vakarą jam pranešė policija, apie 22 valandą važiavo į policiją Purienų gatvėje, pasakė, kad M. yra uždarytas, pasirašė raštą, kad negalės parduoti ekskavatoriaus, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, teismas. Ekskavatorius buvo draustas, draudimui pranešė, bet draudimas nieko nemokėjo, kadangi „Kasko“ draudimo sutartyje parašyta, kad jeigu neblaivus vairuotojas, draudimo išmoka neišmokama, gavo oficialų atsakymą. Jeigu būtų nuvirtęs blaivus, draudimo išmoką būtų išmokėję. Dėl ekskavatoriui apgadinimų nustatymo paskambino į Vilnių, į (duomenys neskelbtini) R. K., iš kur pirko naują ekskavatorių, pasakė kokia situacija, kad reikalingas žmogus, kuris atvažiuotų defektuoti. R. K. pasakė, kad susisieks su darbuotoju, kuris dirba Pakruojyje. Atvažiavus atstovui iš Pakruojo, nuvežė jį prie ekskavatoriaus, parodė, paliko ir jis aprašinėjo visus defektus. Niekas kitas negali nustatyti tų defektų, kainų, tik (duomenys neskelbtini) atstovas, vienintelis (duomenys neskelbtini) atstovas ir visos detalės užsakomos tik per jį. Jam ekskavatoriaus pirkimas kainavo brangiai, praėjus metams po pirkimo, prasidėjo krizė, buvo sustabdytos banko sutartys, nutraukta, paskui už pusės metų persirašė sutartį iš naujo, buvo didelės palūkanos, kiek mokėdavo įmokų, tiek mokėdavo ir palūkanų, papildomai sutartį persirašė dar 7 metams ir 2017 metais pabaigė mokėti. Ekskavatorius su palūkanomis kainavo antra tiek, ką sumokėjo už naują. Įvykio dienai ekskavatorius buvo tvarkingas, pagal priėmimo aktą buvo įlenkta rankena, vienas posūkio stiklas išdaužtas, jisai važiavo, dirbo. Tai metais nebuvo su ekskavatoriumi jokių problemų nei su varikliu, buvo kažkokie smulkūs gedimai, gal koks saugiklis, kartais pakeisdavo saugiklį, relę, pastovai dirbo nuo pat pavasario. Ekskavatoriaus perdavimo-priėmimo aktą pasirašė realiai jį apžiūrėdami, M. matė patį ekskavatorių, gerai nepamena. Žalą įvertino (duomenys neskelbtini), surašė detalių kainas, kurias atsiuntė iš Vilniaus. Nustatant žalą M. iš viso nesirodė, tegul dabar jam sumoka rinkos kainą už ekskavatorių ir tegul remontuojasi pats. Ekskavatorius dar yra nesuremontuotas, stovi toks, koks yra, neveikia, iš pat pradžių, kai jį parsivežė, bandė dirbti vieną ar dvi dienas, bet nepadirbo. Nuo to įvykio ekskavatorius stovi, nedirba. Skambinosi į prokuratūrą ir klausė, ar galima jį remontuoti, pasakė, kad laukti iki teismo. Rinkos kaina ekskavatorius vertas apie 50 tūkstančių eurų. Bendrovei buvo padaryta didelė žala, jeigu šiandien jį reikėtų suremontuoti, jis neturi tiek pinigų, nes įmonės neatsiskaito, laisvų pinigų nėra, apyvartinių lėšų nėra, neseniai iš banko pasiėmė 15 tūkstančių eurų apyvartinėms lėšoms, pasirašė vekselį, žmona laidavo. Įmonė turi bankinių įsipareigojimų. M. priimant į darbą, kai surašė ekskavatoriaus perdavimo-priėmimo aktą dar pasirašė materialinės atsakomybės sutartį dėl ekskavatoriaus. M. buvo neišmokėtas atlyginimas ir atėjęs M. pasakė, kad tuos pinigus (atlyginimą) apie 1000 eurų palieka už ekskavatoriaus atkėlimą, remontą, parvežimą, kraną. Su M. buvo pasirašę dėl žalos atlyginimo vekselį 15 tūkstančių eurų sumai, bet tas vekselis prie M. akių buvo sunaikintas, kadangi M. šeimoje prasidėjo skyrybos, buto dalybos, tyčinės skyrybos. Civilinis ieškinys susideda iš sąmatos, viso darbo, važinėjimo, dar neįtraukė negautų pajamų. M. sumokėjo 1071,58 eurų, nes jis pats geranoriškai paliko tuos pinigus. Dėl apgadinimų M. neginčijo. Prieš įvykį M. jo neinformavo apie atsiradusius gedimus, (duomenys neskelbtini) dirbo visą mėnesį. Bendrovės pajamos 2018 metais buvo apie 800 tūkstančių eurų. Įmonės neatsiskaito, kai kurios bankrutuoja, bendrovė turi bankinių įsipareigojimų, bendrovei padaryta didelė žala.
Galimas laiduotojas A. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Su tėčiu gyvena viename mieste, yra kalbėję apie jo padarytą nusikaltimą. Jis yra valstybės tarnautojas, karys savanoris, dirba vairavimo mokykloje ir pačiam tenka darbuotis su tais, kurie ateina į kursus pažeidėjams, turi pakankamą bagažą žinių, kad galėtų padėti tėčiui. Su savo šeima, vaikais dažnai lankosi pas tėvus, bendrauja, todėl mano, kad kitas žmogus negalėtų įdėti tiek pastangų, kiek jis jau yra įdėjęs, kito žmogaus negalėtų rasti, kuris galėtų padėti. Mano, kad gali daryti įtaką tėvui. Yra vedęs, augina du vaikus, nuo jo namų iki tėčio namų nedidelis atstumas, 10 minučių dviračiu. Su tėčiu susitinka kartą ar du kartus į savaitę, pasiskambina telefonu, jų santykiai draugiški. Tėtis papasakojo apie tą įvykį, kurį padarė dėl priklausomybės, kas yra liga, gal ne nuo priklausomybės, bet nuo dvasios silpnumo, tam tikrais momentais nesusitvarkyti su tuo, su kuo kiti žmonės susitvarko, todėl mano, kad jo pavyzdys yra tas, kad jis neina tėčio keliu, gyvenime daro žymiai daugiau. Iki tam tikro momento tėtis buvo jo mokytojas, o dabar mano, kad jis jam turi atiduoti. Apie įvykį žino, žino bylos eigą, todėl nori padėti. Kokių veiksmų ėmėsi tėtis, kurie padeda atsikratyti priklausomybės alkoholiui, tai yra konfidenciali informacija, bet gali atskleisti, kad tai yra anoniminių alkoholikų susirinkimai (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Į patį pirmąjį susitikimą jis padėjo nueiti, nes pats nebūtų sugalvojęs, neturėjo jėgų nueiti, todėl jis jį tenai nuvedė. Tai padeda. Tėtis dabar yra jau pakeitęs savo statusą iš dirbančio tapo pensinio amžiaus, tikrai tokių veikų nebedarys, jo dedamos pastangos padės. Laidavimą prašo taikyti be užstato.
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, griovyje yra nuvirtęs ant dešinio šono ekskavatorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ekskavatorius priekiu nuvirtęs link (duomenys neskelbtini) pusės. Išdužęs dešinės pusės langas. (t. 1, b. l. 12-21)
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistui E. G., apžiūros metu nustatyta, kad ant priekinės ir galinės ašių yra sudvigubinti, nedehermetizuoti ratai. Ekskavatoriaus viršutinė konstrukcijos dalis apsukta, t. y., ekskavatoriaus viršutinės konstrukcijos priekis atsuktas link važiuoklės galinės dalies. Ekskavatoriaus galinės atramos bei priekyje esantis verstuvas pakelti. Dviejų dalių strėlė nuleista ir greitos jungties galu remiasi į pagrindą, kaušo nėra. Ekskavatoriaus viršutinė konstrukcijos dalis: ekskavatoriaus kabinoje nėra dešinės pusės šoninio stiklo (anga užklijuota plėvele), kairės pusės šoninis galinis stiklas suskeldėjęs, deformuota kabinos priekiniame kairiajame kampe esanti (-s) rankena/vamzdis bei kabinos priekinis apatinis kairysis kampas, kabinos priekyje suskilę abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, abu priekiniai žibintai, suskilęs priekinio, dešinės pusės posūkio rodiklio stiklas, kabinos viršutiniame galiniame kairės pusės kampe esančio oranžinio švyturėlio gaubtas suskilęs ir apvyniotas permatoma juosta, nėra valstybinio numerio dešinės pusės apšvietimo lemputės ir gaubto ant jo, o kairės pusės apšvietimo žibinto gaubtas apklijuotas permatoma juosta. Ekskavatoriaus viršutinės konstrukcijos korpuso dešiniojo šono viršutinė dalis pastumta nuo dešiniojo šono link kairiojo šono, deformuota dešinės pusės šono galinėje dalyje esančių durų viršutinė dalis ir durų rėmo konstrukcija, virš minėtos vietos ekskavatoriaus korpuso viršuje, galiniame dešinės pusės kampe sulaužytas apdailos gaubtas. Dešiniajame šone deformuoti vamzdžiai/rankenos, kairiau šių vamzdžių įtrūkęs korpuso dešinio šono priekinės dalies gaubtas. Strėlės viršutinės dalies dešinėje pusėje ir dešiniajame šone deformuoti hidrauliniai vamzdžiai, o ties abiejų pusių cilindrų kotų tvirtinimo vietomis ištrūkę hidraulinių žarnelių antgaliai. Ekskavatoriaus apatinė konstrukcijos dalis: deformuoti dešinės pusės apatinis laiptelis ir viršutinio laiptelio priekinė dalis, nuskobta galinės ašies, dešinės pusės išorinės padangos paviršius pagal protektorinės dalies išorinį kraštą, taip pat minėtos padangos išorinėje pusėje pažeistas gumos paviršius. Deformuotas kairės pusės apatinis laiptelis bei virš minėto laiptelio esančios daiktadėžės korpuso konstrukcijos apatinė priekinė dalis. (t. 1, b. l. 27-48)
Iš transporto priemonės techninės apžiūros talono Nr. 0833790 matyti, kad ratinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros atlikimo data yra 2018 m. vasario 6 d., kitos apžiūros data yra 2020 m. vasario 6 d. (t. 1, b. l. 63)
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad ratinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) (2007 m. gamybos, variklio galia 106 kW, dyzelinas) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 50000 eurų. (t. 1, b. l. 70)
Iš specialisto išvados Nr. T-A 11150/2018(01) matyti, kad K. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 promilės etilo alkoholio. (t. 1, b. l. 74)
Iš 2018 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktos ekskavatoriaus preliminarios remonto sąmatos matyti, kad į sąmatą įtrauktos dalys: stiklas - 617,10 eurų, daiktadėžė - 2916,10 eurų, gaubtas - 2117,50 eurų, rėmas - 2819,30 eurų, gaubtas - 871,20 eurų, rankena - 701,80 eurų, montavimo k-tas - 5432,90 eurų, vamzdis (kiekis, vnt. 2) - 1476,20 eurų, vamzdis (kiekis, vnt. 4) - 1500,40 eurų, purkštukai (kiekis, vnt. 6) - 2511,96 eurų, kuro bakas - 5287,70 eurų, durys - 2395,80 eurų, papildom. medžiag. - 605 eurų, krautuvo pervežimas (kiekis, vnt. 1,4) - 1490,72 eurų, darbas (kiekis, vnt. 62) - 3751 eurų, viso nurodyta suma - 34494,68 eurų. (t. 1, b. l. 92)
Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 2 d. mechanizmų, transporto priemonių perdavimo - priėmimo akto Nr. 2 matyti, kad K. M. buvo perduotas ekskavatorius (duomenys neskelbtini), jo dokumentai, draudimo polisas, pažymėta, kad ekskavatorius tvarkingas, be defektų, išskyrus kabinos įlipimo rankena įlenkta, kabinos kampas įlenktas apačioje, įskilęs pr. žibinto stiklas. (t. 1, b. l. 101)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas
Kaltinamojo K. M. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę – ratinį ekskavatorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio ekskavatorius nuvažiavo nuo kelio į kelkraštį ir nuvirto ant dešinio šono bei buvo apgadintas ir tuo padaryta didelės 20703,10 eurų turtinės žalos (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis, kurioje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pati nusikalstama veika gali būti padaroma tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyčine kaltės forma. Tokios nuostatos įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme reiškia, kad yra netoleruojamas apsvaigusio nuo alkoholio asmens (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) dalyvavimas eisme – tokia veika pati savaime pripažįstama nusikalstama. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko veika pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, požymis nėra įtrauktas į kitų baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Šioje byloje kaltinamojo K. M. padaryta veika, numatyta baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, be kitų požymių, turi ir požymį, kad kelių transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (KET 14 punkto pažeidimas). Kadangi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidė ir baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 9 dalis (galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas nustatė tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei į kasacinio teismo praktiką, kaltinamojo K. M. veiksmai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,47 promilės), atskirai pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuojami.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis K. M. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ar pagal laidavimą (t. 1, b. l. 138), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 139-140), dirba (t. 1, b. l. 141, 142), vedęs, gyvena su šeima (IS LITEKO duomenys), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis K. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir nuoširdžiai gailisi, yra vyresnio amžiaus asmuo, jam labai padeda ir daro teigiamą įtaką jo sūnus A. M. (t. 2, b. l. 36, 37, 38, 39, 41, 42-44), jis atsiprašė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) (buvusio darbdavio) ir su juo susitaikė, atlygino dalį žalos bei susitarė dėl likusios turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 46). Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. M. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, vykdys susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl, atsižvelgus į prokurorės, į civilinio ieškovo ir jo atstovo advokato poziciją, kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, jam susitaikius su civiliniu ieškovu (duomenys neskelbtini), patvirtintas jo ir civilinio ieškovo sudarytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi.
Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris kaltinamojo K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi kaltinamasis K. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ekskavatorių vairavo, kai jo kraujyje buvo 2,47 promilės etilo alkoholio, metų laikotarpyje administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (t. 1, b. l. 139-140), vairavo vakare, kaimo vietovėje, trumpą atstumą – važiavo pastatyti ekskavatorių po darbo į bazę, kur eismas nebuvo intensyvus, tačiau keliantis pavojų jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams, todėl kaltinamajam K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be paminėtų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu susitarė ir susitaikė, byloje nėra duomenų, kad jis yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, ar kitus teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pagal baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Pažymėtina, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal baudžiamojo kodekso VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018)
Remiantis baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019) Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018) Pažymėtina ir tai, kad teismas, svarstydamas baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019)
Nagrinėjamu atveju K. M., būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta 2,47 promilės etilo alkoholio, vairavo ratinį ekskavatorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), todėl įvykio metu jo vairuotas ekskavatorius pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kadangi minėtas ekskavatorius priklauso trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo apie jo panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl gali būti konfiskuojama minėto ekskavatoriaus vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ informacinė pažyma, iš kurios matyti, kad tokios transporto priemonės – ratinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 50000,00 eurų. (t. 1, b. l. 70) Prokurorė, įvertinusi bylos aplinkybes, siūlė konfiskuoti ekskavatoriaus vertės be PVM (39500,00 eurų) dalį – iki 10000,00 eurų. Kadangi K. M. ne nuteisiamas, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su civiliniu ieškovu – ekskavatoriaus savininku bei susitarus su juo dėl žalos atlyginimo, nereiškiant daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo įsidarbinimą ir norą atlyginti padarytą žalą, į ekskavatoriaus metus, jo naudojimą ir nusidėvėjimą, pakankamai didelę nustatytą vidutinę vertę, suvaržančią atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, vadovaujantis teismui suteikta diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti pakaks turto vertės dalies konfiskavimo ir konfiskuotina 2000,00 eurų vertės suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalimi, K. M. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su civiliniu ieškovu, teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas ar nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, bei baudžiamojo kodekso 74 straipsniu, išaiškintinos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, į bausmės laiką kaltinamajam K. M. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 5 d., 17.00 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d., 14.30 val., tai yra, viena para. (t. 1, b. l. 151-152, 155-156)
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam K. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t. 1, b. l. 181-183)
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 39796,28 eurų turtinės žalos atlyginimo už ekskavatoriaus sugadinimą kaltinamajam K. M.. (t. 1, b. l. 90-106) Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriuo kaltinamasis K. M. su civiliniu ieškovu (duomenys neskelbtini) susitarė dėl 15000,00 eurų turtinės žalos atlyginimo, iš kurios 2000,00 eurų kaltinamasis sumokėjo susitarimo pasirašymo metu, o likusią 13000,00 eurų sumą susitarė sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, sumokant kas mėnesį susitartą pinigų sumą, paskutinę įmoką sumokant iki 2020 m. kovo 27 d. Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad pretenzijų dėl turtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje transporto priemonei – ratiniam ekskavatoriui neturi ir ateityje neturės, išskyrus susitarimo dėl žalos atlyginimo tinkamą vykdymą. Esant šioms aplinkybėms, likusi baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalis – 24796,28 eurų atmestina. (BPK 112, 113, 115 str.)
2019 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos nutarimu nuo 2019-04-18 iki 2019-10-18 civilinio ieškinio užtikrinimui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t. 1, b. l. 146, 147-150)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ekskavatorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, draudimo blankas, grąžinti (duomenys neskelbtini) direktoriui K. Č. (t. 1, b. l. 54-56, 57-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 67 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312-313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, K. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti turto vertės dalį – 2000,00 (du tūkstančius) eurų.
Patvirtinti K. M. ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. Č. 2019 m. rugsėjo 19 d. pasirašytą susitaikymo protokolą ir susitarimą (su 2019 m. rugsėjo 25 d. klaidos ištaisymu) dėl turtinės žalos atlyginimo:
1.1. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo už savo veiksmus. Padarytą transporto priemonei – ratiniam ekskavatoriui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turtinę žalą civiliniam ieškovui, kurią šalys bendru sutarimu ir abipusiu kompromisų keliu laiko neatlygintą – 15000 Eur dydžio, kaltinamasis ją įsipareigoja atlyginti per 6 mėnesius nuo sutarimo sudarymo dienos, pirmą mokėjimą – 2000,00 Eur sumai atliekant šio susitarimo pasirašymo metu, o likusią dalį – 13000,00 Eur sumokant grynais arba mokėjimo pavedimu į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
1. iki 2019-10-31 sumokant 2166,66 Eur;
2. iki 2019-11-30 sumokant 2166,66 Eur;
3. iki 2019-12-31 sumokant 2166,66 Eur;
4. iki 2020-01-31 sumokant 2166,66 Eur;
5. iki 2020-02-28 sumokant 2166,66 Eur;
6. iki 2020-03-27 sumokant 2166,66 Eur.
1.2. Savo kaltę pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį pripažįsta pilna apimtimi.
1.3. Pasižada ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų.
2.1. Pareiškia, kad pretenzijų dėl turtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos byloje Nr. 1-820-287/2019 transporto priemonei – ratiniam ekskavatoriui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturi ir ateityje neturės, išskyrus šio protokolo 1 p. nurodytų sąlygų tinkamą vykdymą. Kaltinamajam nesumokėjus nors vienos įmokos, civilinis ieškovas įgyja teisę į visos skolos išieškojimą, atėmus sumokėtas sumas.
2.2. (duomenys neskelbtini) nereikalauja, kad K. M. būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bei prašo baudžiamąją bylą Nr. 1-820-287/2019 nutraukti, nes jie susitaikė.
3. Šio susitarimo sudarymo bei tvirtinimo teisinės pasekmės šalims yra žinomos.
Išaiškinti K. M., kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, ar nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti K. M., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis atsako pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Į bausmės laiką K. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 5 d., 17.00 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d., 14.30 val., tai yra, vieną parą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalį dėl 24796,28 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ekskavatorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, draudimo blanką, grąžintus (duomenys neskelbtini) direktoriui K. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei.
2019 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos nutarimu nuo 2019-04-18 iki 2019-10-18 civilinio ieškinio užtikrinimui paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) uždraudžiant turtu disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.