Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos priimto Rašto, kuriuo atsisakyta patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat byloje ginčijamas Komisijos Sprendimas.

5.1. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė V. G. (80/207 žemės sklypo), H. G. (154/1035 žemės sklypo), J. D. (241/1035 žemės sklypo) (pareiškėjai), P. L. D. (16/69 žemės sklypo). Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, plotas - 0,1035 ha.

Vėliau minėtas 0,1035 ha Žemės sklypas, ant kurio stovi Gyvenamasis namas, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 49SK-570 (14.49.109 E.) buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas naujas 0,04 ha žemės sklypas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G.. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. įsiteisėjęs sprendimas.

5.2. Administracija 2016 m. vasario 22 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikė teisę statytojai (turinčiam statytojo teisę asmeniui) – J. D. (pareiškėjai), pagal projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1618-807/2017, pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovams J. D. ir Administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Inspekcijos ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiu Administracijos 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigojo atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžianti dokumentą, pertvarkyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Žemės sklype; 3) atsakovei J. D. per nustatytą terminą nepertvarkius statinio, įpareigojo ją per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. išardyti pastatytas ar perstatytas statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, dalis ir sutvarkyti statybvietę.

5.5. Pareiškėja apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog užstatymo tankio nuokrypis sudaro 3,1 proc. Teismas pagrįstai sutiko su Inspekcijos argumentu, kad atsakovė Administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, statybą leidžiantį dokumentą, t. y. 2016 m. vasario 22 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. D. išdavė neteisėtai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas.

5.6. Taigi, pareiškėja, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą bei jame jai nustatytus įpareigojimus, turėjo parengti pakoreguotą vienbučio Gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, rekonstrukcijos projektą, kurio pagrindu ji galėtų prašyti Administracijos išduoti jai naują statybą leidžiantį dokumentą; šiuo tikslu pareiškėja 2021 m. vasario 5 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutarti su UAB (duomenys neskelbtini), kurie įsipareigojo parengti Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, suderinti ši projektą su atsakingomis institucijomis bei gauti statybą leidžiantį dokumentą; pareiškėja ir UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 5 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto.

5.7. Taip pat pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl to paties teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino, t. y. teismas, be kita ko, nusprendė:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-01 sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 (paliktą nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4 656/2020), vykdymą dalyje, kuria atsakovė J. D. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atidėti iki 2023-02-13;

- atsakovei J. D. iki nustatyto 2023-02-13 termino nepertvarkius statinio, įpareigoti ją per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016-02-22 išduotą leidimą rekonstruoti Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę.

Vėliau šis terminas nebebuvo tęsiamas (atidedamas), t. y. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė pratęsti terminą teismo sprendimo įvykdymui.

5.8. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją, kuriame prašė patvirtinti Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto pasiūlymo rengimo užduotį.

Administracija 2023 m. sausio 12 d. Atsakymu, atsakė į pareiškėjos 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą. Atsakyme Administracija rėmėsi 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojusio bendrojo plano sprendiniais ir nurodė, jog žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kurios ribose, be kita ko, draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinti negali.

5.9. Pareiškėja 2023 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) jos įgaliotas architektas per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė Administracijai pakoreguotą Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą.

Patikrinusi šį projektą, Administracija 2023 m. gegužės 15 d. pateikė 3 pastabas. Vienoje iš šių pastabų buvo nurodyta, kad „ Rekonstruojamas neypatingas statinys Kultūros paveldo teritorijos, Vilniaus senamiesčio (duomenys neskelbtini), apsaugos zonoje. Vadovaujantis STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedo nuostatomis, visų paskirčių naujai statomi ir rekonstruojami neypatingieji statiniai kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, yra laikomi visuomenei svarbiais. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Reglamento VIII skyriaus 60 punktu, statytojas privalo apie numatomo statinio projektavimą informuoti visuomenę Reglamento VIII skyriuje ir 13 priede numatyta tvarka: tvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį > informuoti visuomenę > gauti vyriausiojo miesto architekto pritarimą projektiniams pasiūlymams“.

Administracija į pareiškėjos 2023 m. birželio 7 d. prašymą atsakė 2023 m. birželio 13 d. skundžiamu Raštu, nurodydama Reglamento nuostatas dėl savivaldybės mero (jo 8 įgalioto savivaldybės vyriausiojo architekto) kompetencijos įvertinti projektinių pasiūlymų užduoties projektą ir jam pritarti / nepritarti; taip pat nurodė, kad vadovaujantis 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – BP) (duomenys neskelbtini) sprendiniais, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas vienas iš tekstinių BP reglamentų (duomenys neskelbtini)pažymėtose Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinės ribinės (duomenys neskelbtini) triukšmo zonos, atitinkančios nakties triukšmo rodiklio (duomenys neskelbtini) kontūrą, ribose draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo paskirties pastatus; įrengti pirmiau išvardintos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius; keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į pirmiau išvardintas paskirtis; planuoti teritorijas rekreacijai pirmiau nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti, taip pat draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus.

Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, pakartojo, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduoties „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui“ tvirtinti negali.

5.11. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos Raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją.

Komisija 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė.

Komisija nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją su prašymais patvirtinti Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto pasiūlymo rengimo užduotį ne vieną kartą. Pareiškėja teikė Administracijai 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą patvirtinti Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto pasiūlymo rengimo užduotį ir pakartotinai teikė 2023 m. birželio 7 d. Prašymą patvirtinti Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto pasiūlymo rengimo užduotį, kartu su šiais prašymais pateikdama projektinius pasiūlymus. Pareiškėja papildomai prie anksčiau su 2022 m. gruodžio 28 d. prašymu teiktų dokumentų pridėjo tik 2014 m. balandžio 25 d. gautus specialiuosius architektūros reikalavimus. Komisija taip pat nustatė, jog argumentų dėl to, kad prie 2023 m. birželio 7 d. Prašymo pridėtas dokumentas (specialieji architektūros reikalavimai) keistų 2023 m. birželio 7 d. Prašymo, lyginant jį su 2022 m. gruodžio 28 d. prašymu, turinį nepateikta. Pareiškėja neteikė ir argumentų dėl to, jog jos 2023 m. birželio 7 d. Prašymas, tame tarpe ir teikiami parengti projektiniai pasiūlymai, pagal savo turinį iš esmės skirtųsi nuo 2022 m. gruodžio 28 d. prašymo ir teikiamų projektinių pasiūlymų Administracijai turinio ar kad buvo iš esmės pakoreguoti ir kaip konkrečiai pakoreguoti. Komisija, įvertinusi abiejų pareiškėjos pateiktų 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. birželio 7 d. prašymų turinį (vertinant prašymus ir prie jų pateiktus projektinius pasiūlymus kaip visumą), sutiko su atsakovės teiginiais, kad jie iš esmės yra tapatūs. Komisija Sprendime nurodė, kad pareiškėja skunde nesutinka su Administracijos Raštu tuo aspektu, jog Administracija taiko nuo 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojusį bendrąjį planą. Tuo tarpu Administracijos teigimu, pareiškėjos prašymas buvo vertinamas pagal galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus, be to, pareiškėja iš esmės buvo sutikusi su Administracijos pozicija dėl naujo bendrojo plano taikymo, išdėstyta 2023 m. sausio 12 d. Atsakyme. Komisija pažymėjo, jog statinio projektai turi būti rengiami vadovaujantis privalomais projekto rengimo dokumentais, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentais bei galiojančiais teisės aktais. Komisija nurodė, jog pareiškėja nesutinka su naujo bendrojo plano reglamento taikymu, teigdama, jog Administracija bendrojo plano sprendinius taiko atgaline tvarka, remiasi bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 punktu. Komisija akcentavo, kad bendrojo plano Aiškinamojo rašto dalies „Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento“ I skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ pirmo skirsnio „Bendrojo plano santykis su kitais galiojančiais TPD ir statybą leidžiančiais dokumentais“ 2 punkte nustatyta, kad bendrojo plano reikalavimai netaikomi suprojektuotiems objektams, kuriems iki bendrojo plano patvirtinimo buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai; 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kai iki bendrojo plano įsigaliojimo nerengiant detaliojo teritorijų planavimo dokumento parengti statinių projektiniai pasiūlymai suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu, statinių projektai gali būti baigiami rengti, vadovaujantis iki bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir pačiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.4 papunktyje. Šiuo atveju bylos duomenys aiškiai rodo, kad nors pareiškėjai Administracija buvo išdavusi 2016 m. vasario 22 d. leidimą rekonstruoti, tačiau jis teismo buvo pripažintas negaliojančiu, o duomenų, kad iki bendrojo plano įsigaliojimo buvo parengti statinio projektiniai pasiūlymai, kurie būtų suderinti su atsakingu Administracijos padaliniu, byloje nėra (Komisijos vertinimu, tik tokiu atveju statinio projektas galėtų būti baigiamas rengti vadovaujantis iki bendrojo plano įsigaliojimo galiojusiais reglamentais), todėl Komisija sprendė, kad Administracija pagrįstai vadovavosi galiojančiu bendruoju planu.

5.12. Pareiškėja, nesutikdama su minėtais Administracijos Raštu ir Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su Komisijos Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus <...>. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais <...>; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

8. Reglamento 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“ (toliau – 13 priedas) nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju. Reglamento 13 priedo IV skyrius reglamentuoja projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Reglamento 13 priedo 2 punkte nustatyta, kad 13 priedo nuostatos taikomos rengiant projektinius pasiūlymus Reglamento 60 punkte nurodytais atvejais; rengiant projektinius pasiūlymus minėtame punkte nenurodytais atvejais, 13 priedo reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Reglamento 13 priedo 10 punkte nustatyta kas nurodoma projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje. Pagal Reglamento 13 priedo statytojas projektinių pasiūlymų rengimo užduotį kartu su šio priedo 9 punkte nurodytais dokumentais teikia derinti savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės vyriausiajam architektui) (11 punktas); savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės vyriausiasis architektas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, įvertina jo atitiktį šio priedo 10 ir 11 punkto reikalavimams (12 punktas); savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės vyriausiasis architektas), atsižvelgdamas į konkretų atvejį (situaciją), numatomą statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nurodyti numatomų statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kitus parametrus (13 punktas). Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės vyriausiasis architektas), vadovaudamasis Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, jei reikia, nurodo pastatų ir (ar) statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą, kitus parametrus ir per 5 darbo dienas jam pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba raštu praneša statytojui priežastis, dėl ko nepritaria (14 punktas) (Reglamento redakcijoje, galiojusioje iki 2023-04-29, nurodytas subjektas: savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)).

9. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės vyriausiasis architektas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, įvertina jo atitiktį nustatytiems reikalavimams ir jam pritaria arba nepritaria, pranešdamas nepritarimo priežastis.

10. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja Administracijai teikė 2023 m. birželio 7 d. Prašymą patvirtinti Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto pasiūlymo rengimo užduotį.

Tačiau Administracija (t. y. vyriausiasis miesto architektas) į pareiškėjos Prašymą, minėta, atsakė skundžiamu 2023 m. birželio 13 d. Raštu, kuriame pakartojo, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduoties „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui“ tvirtinti negali.

Minėta ir tai, kad Rašte nurodyta, jog vadovaujantis 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ((duomenys neskelbtini)) sprendiniais, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas vienas iš tekstinių BP reglamentų (duomenys neskelbtini) pažymėtose Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinės ribinės ((duomenys neskelbtini)) triukšmo zonos, atitinkančios nakties triukšmo rodiklio (duomenys neskelbtini) kontūrą, kurio ribose draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo paskirties pastatus; įrengti pirmiau išvardintos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius; keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į pirmiau išvardintas paskirtis; planuoti teritorijas rekreacijai pirmiau nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti; taip pat draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus.

11. Pareiškėja skunde nesutinka su Raštu iš esmės tuo aspektu, jog Administracija taiko nuo 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojusį BP; teigia, jog Administracija BP sprendinius taiko atgaline tvarka. Pareiškėja remiasi BP aiškinamojo rašto 2 punktu.

Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

12. Visų pirma, BP Aiškinamojo rašto dalies „Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento“ I skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ pirmo skirsnio „BP santykis su kitais galiojančiais TPD ir statybą leidžiančiais dokumentais“ 2 punkte nustatyta, kad BP reikalavimai netaikomi suprojektuotiems objektams, kuriems iki BP patvirtinimo buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Taip pat 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kai iki BP įsigaliojimo nerengiant detaliojo teritorijų planavimo dokumento parengti statinių projektiniai pasiūlymai suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu, statinių projektai gali būti baigiami rengti, vadovaujantis iki BP įsigaliojimo galiojusiais reglamentais. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir pačiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. Nr. 1-972 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ 2.4 papunktyje.

Gi nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nors pareiškėjai Administracija buvo išdavusi 2016 m. vasario 22 d. leidimą rekonstruoti, tačiau jis teismų buvo pripažintas negaliojančiu. Taigi, teismams panaikinus statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį, situacija buvo grąžinta į padėtį iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pabrėžtina, kad galioja bendras teisės principas, jog iš neteisės teisė nekyla (neatsiranda) (ex injuria jus non oritur). Tad pareiškėja neteisėto leidimo išdavimo faktu negali remtis, siekdama pateisinti nurodyto teisinio reguliavimo taikymą. Todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai yra taikomas BP aiškinamojo rašto 2 punktas ir pan. Pareiškėja turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir šiuo atveju nėra sprendžiama dėl galiojančio / esamo statybą leidžiančio dokumento, nes tokio paprasčiausiai nėra. Pareiškėjai teikiant naują prašymą dėl projektinių pasiūlymų ir kt. šiuo atveju galioja naujas BP ir išimtis, numatyta BP aiškinamojo rašto 2 punkte, nėra taikoma pareiškėjai. Tuo pačiu visiškai nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad Administracija BP sprendinius taiko atgaline tvarka.

Be to, byloje nėra duomenų, kad iki BP įsigaliojimo pareiškėjos buvo parengti nauji statinio projektiniai pasiūlymai, kurie būtų suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu, todėl ir šiuo aspektu yra pagrindas išvadai, kad Administracija pagrįstai vadovavosi nuo 2021 m. birželio 8 d. galiojančiu BP ir jo sprendiniais.

13. Tai, kad Gyvenamasis namas yra pastatytas, t. y. rekonstruotas dar 2008 m., iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės. Panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, teismai išsprendė savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Vien tai, kad objektas yra pastatytas, nereiškia, kad jis pastatytas (rekonstruotas) teisėtai, tą ir pripažino teismai, panaikindami statybą leidžiantį dokumentą. Tad pareiškėja privalėjo iš naujo atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ginčo Gyvenamojo namo rekonstrukcija. Pareiškėjai anksčiau minėtu bendrosios kompetencijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo pateikti aiškūs savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmai bei terminai, tačiau pareiškėja jų neįgyvendino; ji tai privalėjo padaryti iki 2023 m. vasario 13 d.

Kaip matyti iš bylos (šalių atstovai teismo posėdžio metu pripažino), šiuo metu vyksta priverstinis vykdymo procesas. Taigi, net ir panaikinus pareiškėjos skundžiamą Raštą, šiuo metu esanti teisinė padėtis iš esmės niekaip nepasikeistų, nes yra pasibaigęs atidėtas teismo sprendimo įvykdymo terminas, o pareiškėja jo nėra įvykdžiusi, tad teismo sprendimas yra vykdomas priverstine tvarka.

14. Teismas pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal BP sprendinius žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tame tarpe žemės sklypas ant kurio stovi ginčo Gyvenamasis namas, patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas vienas iš tekstinių BP reglamentų (duomenys neskelbtini)pažymėtose Vilniaus oro uosto esamo lėktuvų kilimo ir tūpimo tako perspektyvinės ribinės ((duomenys neskelbtini)) triukšmo zonos ir pan., kuriose draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija skundžiamu Raštu visiškai pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjos Prašymu teiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“.

16. Teismas sutinka su Administracijos teiginiais, kad skundžiamas Raštas iš esmės atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis, motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas. Bet kokiu atveju, formalūs trūkumai, negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Raštą, juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos, Administracijos Rašte priimtas sprendimas pareiškėjos atžvilgiu jai buvo suprantamas ir aiškus, ji teikė atitinkamus argumentus.

Be to, priimant skundžiamą Raštą buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, skundžiamą Raštą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – vyriausiasis miesto architektas, kuris veikė savo kompetencijos ribose.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas Administracijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti ir Komisijos Sprendimą. Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Administracijos Rašto panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti Prašymą nagrinėti iš naujo.

Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

18. Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų plačiau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Administracija įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.