- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-1100-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-32784-20-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 07.49 val. statomo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), rankos delnu nemažiau dviejų kartų sudavė S. P. į veidą pataikydamas į kairį ir dešinį skruostus, po ko ranka sugriebė jam už gerklės, S. P. nukritus ant žemės, nemažiau dviejų kartų spyrė į krūtinės ląstos kairę pusę padarydamas odos nubrozdinimus kakle, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairių VI-VII šonkaulių lūžimus ir tokiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padarytų sužalojimų S. P. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. Š. teisme apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, neginčijo kaltinamojo akto ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodo prokuroras. Buvo šeštadienio rytas, su šeima buvo išvykę iš Kauno. Paskambino kaimynas ir pasakė, kad kažkas įvažiavo į tokią krūvą prie jų namo. Kadangi buvo išvykę, todėl iškvietė policiją. Atvažiavo policija, bet nutarė, kad ir jie grįžta namo. Grįžę namo pamatė policiją ir S. P., ir matė, kaip mašina įvažiavusi į krūvą prie namo. Pasikvietė S. P., kad parodytų kaip situacija įvyko, ir tuo metu pastebėjo, kad namo siena nubrozdinta. Tada suėmė pyktis, nesusivaldė ir trenkė S. P., todėl galėjo padaryti žalą nukentėjusiajam. Patvirtina, kad yra pilnai atlyginęs žalas, nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo. Pažada ateityje nenusikalsti.
Kaltinamajam A. Š. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. Š. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
-nukentėjusiojo S. P. parodymais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 07.00 val. būdamas neblaivus automobiliu, Audi A4, valstybinių numerių nepamena, nes šis automobilis buvo ne jo, įvažiavo į kaimynystėje statomo namo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir užvažiavo ant ten esančios žvyro krūvos. Statomo namo savininkas A. Š. dėl to pasipiktino ir pasivedęs jį tarp pastato ir žvyro krūvos, jiems būnant dviese, delnu nemažiau dviejų kartų trenkė jam į veidą pataikydamas į abu veido skruostus. Po to iš karto viena ranka sugriebė jam už gerklės, kuria ranka, nurodyti negali, nes buvo streso būsenoje. Tuomet jis nukrito ant žemės, tačiau dėl kokios priežasties nukrito, nurodyti negali. Neatsimena, ar jis dėl jo kaltės nukrito ant žemės, ar pats neišlaikė lygsvaros, tačiau, jam nukritus ant žemės, A. Š. jam spyrė ties krūtinės kairės pusės ląsta. Negali nurodyti, kiek tiksliai kartų jam spyrė, ar tai buvo vienas kartas, ar keli, neatsimena, tačiau po spyrių iš karto pajuto fizinį skausmą, kaip vėliau buvo nustatyta, jam lūžo 6-as ir 7-as šonkauliai. Kiek žino, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b.l. 9-11, 60-61);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1985/2020(02) nustatyta, kad odos nubrozdinimai kakle, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairių VI-VII šonkaulių lūžimai S. P. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-08-15. Odos nubrozdinimai kakle galėjo būti padaryti rankų pirštais sugriebus už kaklo. Poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje su VI-VII šonkaulių lūžimais galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek ir pačiam krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Dėl šonkaulių lūžimų sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.104);
-liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad 2020-08-15 ryte, galėjo būti apie 07.00 val., jis buvo kartu su S. P., pastarasis vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4, kurio valstybinio numerio šiuo metu neatsimena. S. P. vairavo, o jis sėdėjo šalia. S. P. nesuvaldęs automobilio įvažiavo į žvyro krūvą. Dėl šio įvykio atvyko policijos pareigūnai ir, kaip jis suprato, namo, kurio teritorijoje buvo žvyro krūva, šeimininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. S. P. kartu su namo šeimininku nuėjo apžiūrėti namo, o jis liko stovėti prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuris stovėjo gatvėje. Netrukus išgirdo šauksmą: "muša" ir tuomet policijos pareigūnas nuėjo iki tos žvyro krūvos pasižiūrėti, kas vyksta. Tuomet jis pamatė, kai ateidinėjo policijos pareigūnas kartu su S. P., kuris sunkiai ėjo, bei to namo šeimininkas. Jiems atėjus, S. P. nukrito prie tarnybinio automobilio, sakė, kad jam skauda šoną ar šonkaulius. Tuomet pareigūnas paklausė S. P., ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, ir jam buvo iškviesti medikai. S. P. jam pasakė, kad jam trenkė į šonkaulius, sakė, kad jam skauda, kad sunku kvėpuoti, nurodė, kad trenkė namo šeimininkas, į kurio teritoriją jie įvažiavo automobiliu. Ar daugiau kažką sakė, neatsimena, nes jis buvo išsiblaškęs. Jis pats nematė, kaip buvo sumuštas S. P., nes pastarasis nuėjo su namo šeimininkui už tos žvyro krūvos. Jis namo šeimininkui jokių pretenzijų neturi. S. P. buvo sulaužyti šonkauliai, pastarasis jam pats tai papasakojo po to, kai grįžo iš medikų. S. P. nesiskundė jokiais skausmais, nepatyrė tikrai jokių kūno sužalojimų, kai jie įvažiavo į žvyro krūvą, nebuvo didelio greičio, dėl ko nei vienas jokių kūno sužalojimų nepatyrė (b.l. 72-73);
-liudytojo S. N. parodymais nustatyta, kad 2020 metų rugpjūčio mėnesį jis išgirdo būdamas savo namuose adresu, (duomenys neskelbtini), kažkokį triukšmą. Pažiūrėjęs per langą pamatė kaimynystėje automobilį ir du vaikinus, suprato, kad tie vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs, kad įvažiavo į svetimą namų valdą, galbūt net kažką sugadino. Jo kaimynystėje namą statosi, kiek jam žinoma, A. Š., jie yra apsikeitę kontaktais. Dėl to jis paskambino A. Š. ir pasakė, kas vyksta jo namų valdoje. Atsiliepė kaimyno žmona, kuriai viską pasakė, ir jie iškvietė policijos pareigūnus. Būdamas namuose per langą matė, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, taip pat matė, kai atvažiavo A. Š. su žmona prie savo namo. Nieko daug papasakoti, kas ir kaip vyko, negali, nes viską stebėjo su protarpiais iš namų. Matė, kai A. Š. būdamas prie savo namų, nepasakys, kurioje tiksliai vietoje, apsistumdė tarpusavyje, o po to sudavė rankos delnu tam vyrukui, kuris buvo įvažiavęs į jo namų valdą su automobiliu, per veidą. Kas ir kaip vyko toliau, jis negali pasakyti, nes konflikto pabaigos galėjo ir nematyti. Nematė to vyro, kuris gavo rankos delnu per veidą, krentančio ant žemės. Matė, kai tie du vyrukai, kol dar nebuvo atvykusi policija ir šeimininkai, abu aktyviai bandė išstumti automobilį, kažką kišo po automobiliu, viską darė, kad išvažiuotų iš ten. Nematė to momento, kai jie išlipo iš automobilio, matė tik, kai jie vaikščiojo aplink automobilį. Kad bent vienas iš jų būtų sužeistas, nepastebėjo, nes elgėsi gana aktyviai. Atkreipė dėmesį į tai, kad abu buvo neblaivūs, nes vaikščiodami labai svirduliavo. Jam tie vyrai, kurie įvažiavo į A. Š. kiemą, visiškai nepažįstami (b.l. 86-87 );
-liudytojos G. Š. parodymais nustatyta, kad su teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį susipažino, parodymus duoti sutiko. 2020 metų rugpjūčio mėnesį, kuomet neblaivūs asmenys įvažiavo į jos su vyru A. Š. statomą namą adresu, (duomenys neskelbtini), ji su vyru atvyko į vietą, nes jiems pranešė kaimynas ir nurodė, kad buvo įvažiavęs automobilis šalia jų namo ir asmenys bandė pasišalinti, nurodė, kad buvo du vyrai. Ji su vyru tai sužinoję iškarto vyko prie savo statomo namo, o prieš vykstant, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jau buvo vietoje. Ji pamatė atvykusį automobilį prie jų namo, kuris stovėjo prie smėlio krūvos, matė po ratais lentas, kaip suprato, asmenys ruošėsi išvažiuoti iš ten. Taip pat matė du jai nepažįstamus vyrus ir policijos pareigūnus. Vienas iš vaikinų kalbėjosi su policijos pareigūnų, kitas buvo prie automobilio, kuris buvo jų namo valdoje. Ką tas vyras darė tuo metu, pasakyti negali, neatsimena. A. Š. paklausė policijos pareigūnų, kuris čia iš tų vyrų įvažiavo į jų valdą, ir pasiėmęs už rankos tą vyrą nusivedė prie jų namo, prie garažo vartų. Ji šalia nebuvo, bet visą situaciją stebėjo iš toliau. Juos skyrė atstumas apie 10 metrų, dėl to ji viską matė ir girdėjo. Pokalbio tarp jos vyro ir to vyriškio, kuris įvažiavo į jų valdą, nepapasakos, tačiau matė, kai jos vyras stumtelėjo tą vyrą. Pastarasis vyras stumtelėjo atgal A. Š.. Tuomet matė, kai jos vyras du kartus rankos delnu sudavė tam vyriškiui į veidą. Abu rėkė vienas ant kito, matė, kai tas vyras nukrito ant žemės. Vyriškis buvo neblaivus, todėl negali pasakyti, dėl ko jis nukrito ant žemės. Ji aiškiai matė, kad jos vyras daugiau jam nieko nedarė, nebuvo jokio spyrio koja, nes, kai tas vyriškis nukrito ant žemės, atbėgo ir policijos pareigūnai. Po to jam jokie smūgiai suduoti nebuvo. Konfliktą galėjo matyti kaimynas S. N., nes jų namų teritorija ribojasi (b.l. 91-92);
-liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad 2020-08-15 dirbant Kauno AVPK Kauno m. Patrulių rinktinėje, 1-ojoje kuopoje, 1 -ajame būryje, su kolega G. A., buvo gautas pranešimas, kad adresu, (duomenys neskelbtini), automobilis įvažiavo prie namo į žvyro krūvą, asmenys galimai buvo neblaivūs. Atvykus nurodytu adresu, kieme rado automobilį AUDI A4, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o prie automobilio buvo akivaizdžiai neblaivūs du asmenys. Kaip vėliau paaiškėjo, patikrinus asmens tapatybes, tai buvo S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmenų paklausus, kas įvyko, pastarieji paaiškino, kad įvažiavo į kiemą ir nebegali išvažiuoti, kadangi automobilis įstrigo smėlio krūvoje. Paklausus asmenų, kuris iš jų vairavo minėtą automobilį, S. P. teigė, kad vairavo jis, bet automobilis priklauso šalia buvusiam asmeniui - G. K.. Alkotesteriu buvo patikrintas S. P. blaivumas ir buvo nustatytas 1,50% promilių girtumas. Taip pat buvo patikrintas ir automobilio savininko blaivumas, nustatytas 1,98% promilių girtumas. G. K. nurodė, kad važiavo minėtu automobiliu, tačiau buvo kaip keleivis. S. P. buvo surašytas protokolas už administracinius nusižengimus. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir pastato savininkas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad turi pretenzijų S. P. dėl per eismo įvykį apgadinto jo pastato. A. Š. buvo neblaivus. Jis, kaip ir jo kolega, matė, kai A. Š. nuėjo su S. P. kažkur prie namo, kur įvyko įvykis, bet ko jie ten nuėjo, jis nežinojo. Abu vyrai tarpusavyje kažką pabendravo ir nuėjo, jie su kolega jų nestebėjo. Jo kolegai prireikė kažkurio iš asmenų ir jis nuėjo pažiūrėti, kur jie yra. Jis tuomet taip pat nuėjo paskui kolegą G. A., bet šiek tiek atsiliko. Atėjus prie namo, tarp namo ir žvyro krūvos pamatė, kad S. P. buvo suklupęs ant žemės ir verkė. Ar kažką sakė, neatsimena, negali pasakyti. S. P. pats sugebėjo atsistoti, bet matėsi, kad jam skaudėjo, jis sunkiai ėjo, bet sugebėjo eiti pats. Priėjęs prie tarnybinio automobilio jis pradėjo skųstis skausmais, verkė, buvo susiėmęs už pilvo, sakė, kad jam skauda, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Paties fakto, kai S. P. buvo suduoti smūgiai, nei jis, nei kolega G. A. nematė. A. Š., jiems atėjus prie jų, kuomet S. P. buvo ant žemės, nesakė, kad būtų sumušęs S. P.. Pastarasis, jiems atvažiavus, akivaizdžiai buvo sveikas, jis kasė žvyrą, jokiu skausmu nesiskundė, neatrodė sužalotas. Jau būnant prie tarnybinio automobilio, S. P. nurodė, kad jį sumušė A. Š., ir piktinosi, kodėl jį sumušė. Tai jis girdėjo kartu su kolega G. A.. Matė, kai G. K. vieną kartą delnu sudavė per veidą A. Š.. Pretenzijų G. K. neturėjo, skausmais nesiskundė. Smūgis buvo suduotas prieš tai, kuomet S. P. galimai sužalojo A. Š. (b.l. 81);
-liudytojo G. A. parodymais nustatyta, kad 2020-08-15 dirbant Kauno AVPK Kauno m. Patrulių rinktinėje, 1-ojoje kuopoje, 1-ajame būryje su kolega M. S., buvo gautas pranešimas, kad adresu, (duomenys neskelbtini), automobilis įvažiavo į žvyro krūvą prie namo, asmenys galimai buvo neblaivūs. Atvykus nurodytu adresu, kieme rado automobilį AUDI A4, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o prie automobilio buvo akivaizdžiai neblaivūs du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo patikrinus asmens tapatybes, tai buvo S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmenų paklausus, kas įvyko, pastarieji paaiškino, kad įvažiavo į kiemą ir nebegali išvažiuoti, kadangi automobilis įstrigo smėlio krūvoje. Paklausus asmenų, kuris iš jų vairavo minėtą automobilį, S. P. teigė, kad vairavo jis, bet automobilis priklauso šalia buvusiam asmeniui - G. K.. Alkotesteriu buvo patikrintas S. P. blaivumas ir nustatytas 1,50% promilių girtumas. Taip pat buvo patikrintas ir automobilio savininko blaivumas, jam buvo nustatyta 1,98% promilių girtumas. G. K. nurodė, kad važiavo minėtu automobiliu, tačiau kaip keleivis. S. P. buvo surašytas protokolas už administracinius pažeidimus. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir pastato savininkas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad turi pretenzijų S. P. dėl per eismo įvykį apgadinto jo pastato. A. Š. buvo neblaivus. Matė, kai A. Š. nuėjo su S. P. kažkur prie namo, kur įvyko įvykis, bet ko jie ten nuėjo, jis nežinojo, jis su kolega M. S. jų nestebėjo. Netrukus jam prireikė kažkurio iš nurodytų asmenų, ir jis nuėjo pažiūrėti, kur jie buvo. Jo kolega M. S. šiek tiek vėliau taip pat atėjo. Pirėjus prie namo iš priekio nuo pagrindinio kelio, tarp namo ir žvyro krūvos pamatė, kad S. P. gulėjo ar klūpėjo, tiksliai pasakyti negali, jis buvo susirietęs ant žemės, verkė ar kažką sakė, dabar neatsimena. S. P. pats atsistojo, bet matėsi, kad jam skaudėjo, jis pats sunkiai ėjo. Priėjęs prie tarnybinio automobilio S. P. pradėjo skųstis skausmais, verkė, buvo susiėmęs už pilvo, sakė, kad jam skauda, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. Š., kai jis M. S. atėjo prie jų ir kuomet S. P. buvo ant žemės, nesakė, kad būtų sumušęs S. P.. Pastarasis, tik jiems atvažiavus, akivaizdžiai buvo sveikas, jis kasė žvyrą ir neatrodė sužalotas, jokiais skausmais nesiskundė. Tik po to, kai buvo nuėjęs su A. Š., pradėjo skųstis, kad jam skauda, ir jau būdamas prie tarnybinio automobilio nurodė, kad jį sumušė A. Š., ir piktinosi, kodėl jį sumušė. Jis nematė, kai buvo suduota kitam asmeniui - G. K. (b.l. 77);
-garso įrašo su BPC apžiūroje nurodyta, kad 2020-08-15 06.44 val. ir 06.48 val. G. Š. skambino į BPC ir pranešė, kad prie jų statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kažkokie girti asmenys įlėkė į žvyro krūvą ir dabar atsikasinėja mašiną Audi 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 94-95);
-garso ir vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kai S. P. pareigūnams sako, kad jam trenkė į veidą, į šonkaulius, visur trenkė, jam skauda šonkauliu, jis visiškai dėl nieko nekaltas, norės rašyti pareiškimą. G. Š. reiškia pretenzijas sutuoktiniui A. Š., kad jis kiša savo rankas, dabar pats turės susimokėti, ganyti tuos debilus, kam to reikia. A. Š. teigia, kad jie patys žino, už ką (b.l. 96).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. Š. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad A. Š. kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje, rankos delnu nemažiau dviejų kartų sudavė S. P. į veidą pataikydamas į kairį ir dešinį skruostus, po ko ranka sugriebė jam už gerklės, S. P. nukritus ant žemės, nemažiau dviejų kartų spyrė į krūtinės ląstos kairę pusę padarydamas odos nubrozdinimus kakle, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairių VI-VII šonkaulių lūžimus ir tokiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padarytų sužalojimų S. P. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjęs M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 955,89 eur turtinės ir 7000 eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 28-38). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs S. P. paaiškino, kad su kaltinamuoju pasirašė draugišką susitarimą dėl žalos atlygino, kaltinamasis jo atsiprašė ir nukentėjęs jam atleido (1 t., b.l. 167). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitarime nurodoma žala šiam momentui jau yra pilnai atlyginta. Esant tokiai procesiniai situacijai (atlygintam civiliniam ieškiniui), procesas nukentėjusiojo S. P. civilinio ieškinio yra nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu 75,20 eur sumai (1 t., b.l. 43-46). Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. A. Š. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.). Tačiau teismas įvertina faktines aplinkybes, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. pateikė rašytinius dokumentus, kuriais patvirtino aplinkybes, jog pervedė Kauno Teritorinėms ligonių kasoms 70 eurų (1 t., b.l. 168), tokiu būdu beveik atlygindamas šio civilinio ieškovo ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį. Esant likusiai nepadengtai civilinio ieškinio sumai, t.y. 5,20 eur, ši suma priteistina iš kaltinamojo A. Š. civilinio ieškovo naudai.
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas rašytinis susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios dėl žalos atlyginimo, šie proceso dalyviai žodžiu išsakė teigiamas savo pozicijas dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo (1 t., b.l. 167). Prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Prokuroras dėl susitaikymo neprieštaravo.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 straipsnio, tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas A. Š. baudžiamosios atsakomybės ribas, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis atsiprašymą priėmė, šalys susitarė dėl civilinio ieškinio išmokėjimo, prašė bylą nutraukti susitaikius. Tokį nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymą palaikė ir prokuroras, kuris taip pat prašė teisme atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiu susitaikė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 118-120), sveikas (1 t., b.l. 134,131). Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė, pažadėjo naujai nebenusikalsti. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir pats teismui prisižadėjo. Anksčiau A. Š. nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – S. P., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu S. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl nukentėjusiojo S. P. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinio ieškovo Kauno Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. Š. priteisti 5,20 eur (penkis eurus dvidešimt centų) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).