- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-758/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delminta“
- Atsakovas
- Ž. C., G. C.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės „Delminta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-131-413/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Delminta“ ieškinį atsakovams Ž. C. ir G. C. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalys 2008 m. liepos 2 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2008-07/02 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas (rangovas) atliko modulinių sistemų montavimo darbus atsakovės (užsakovo) komercinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbus ieškovas užbaigė 2008 m. rugsėjo 25 d., vienašališkai pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2008 m. spalio 13 d. pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DEL 08/106 bendrai 335 465,93 Lt sumai. Atsakovė, 2008 m. liepos 3 d. sumokėjusi ieškovui 103 584,00 Lt (30 000,00 eurų) avansą ir būdama skolinga už atliktus darbus 231 881,93 Lt, nuo 2008 m. gruodžio 11 d. vienašališkai Sutartį nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovas 2008 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą ir patikslinęs reikalavimus prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 231 881,93 Lt skolą už atliktus darbus, 13 912,80 Lt delspinigius, 5 proc. metinių palūkanų ir 11,84 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad darbus atliko Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2008 m. rugpjūčio 20 d.). Darbai buvo atliekami pagal iš anksto šalių suderintą projektinę dokumentaciją. Rangovas reguliariai pildė užsakovo pateiktą Statybos darbų žurnalą ir darbų atlikimo metu užsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, išskyrus žurnale 2008 m. rugpjūčio 25 d. nurodytus defektus dėl sienų angose sumontuotų durų staktų tarpų su apdailinėmis plytelėmis. Rangovas 2008 m. rugsėjo 1 d. įteikė asmeniškai užsakovui pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau pastarasis akto nepasirašė ir jo negrąžino. Užsakovui pareiškus žodines pastabas dėl estetinių darbų trūkumų, rangovas pradėjo trūkumų šalinimo darbus. Užsakovo reikalavimu, jam pareiškus, kad visi darbai atlikti nekokybiškai, 2008 m. rugsėjo 24 d. darbai buvo sustabdyti. 2008 m. spalio 7 d. ieškovas faksu gavo užsakovo pranešimą apie kitą dieną numatomą atlikti statybos darbų ekspertizę, tačiau nei apie ekspertizės laiką, nei ekspertus daugiau informacijos nesuteikė. 2008 m. spalio 13 d. užsakovui buvo išsiųstas reikalavimas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pakartotinai pateiktas pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktas ir pateikta apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą DEL 08/106. Tačiau užsakovas už darbus neapmokėjo ir darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė. Ieškovo nuomone, užsakovo argumentai dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir atsisakymo apmokėti už atliktus darbus yra teisiškai nepagrįsti, kadangi rangovas atliko visus Sutartimi numatytus darbus; statybos darbų objektas – pastatas (duomenys neskelbtini), komisijos 2008 m. spalio 20 d. aktu pripažintas tinkamu naudoti; užsakovas pradėjo naudoti rangovo darbo rezultatą pagal paskirtį ir gauna iš to pajamas; užsakovas neprašė pripažinti negaliojančiu vienašališkai rangovo pasirašyto darbų priėmimo akto; eksperto A. Z. 2008 m. spalio 1 d. ataskaita nesudaro užsakovui pagrindo atsisakyti apmokėti už darbus, kurių jis neginčija; atsakovų veiksmai prieštarauja CK 6.200, 6.256, 6.644, 6.662 straipsnių nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad rangovas atliko darbus pažeisdamas Sutarties 8 punkto reikalavimus, t. y. neperdavė darbų etapais, kaip tai numatyta Sutarties priede Nr. 2, dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutarties 6 punkto nuostatas, t. y. priimti darbus etapais ir laiku už juos atsiskaityti. Pagal Sutarties 8.4 papunktį atsakovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, jeigu nustatomi atliktų darbų trūkumai. Rangovo darbų trūkumai nurodyti Statybos žurnale, kuriuos ieškovas atsisakė ištaisyti. Be to, ieškovas nesurašė paslėptų darbų akto, kaip to reikalauja Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-37 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nuostatos. Pagal CK 6.655 straipsnį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Kadangi ginčo atveju darbai buvo atlikti netinkamai ir nebuvo perduotas darbų rezultatas taip, kaip numatyta sutartyje, ieškovo reikalavimus prašė pripažinti nepagrįstais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų Ž. C. ir G. C. ieškovui UAB „Delminta“ 125 881,93 Lt skolos už atliktus darbus, 7 552,91 Lt delspinigių ir 11,84 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2008 12 01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovams po 3 910,68 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo 19,06 Lt, o iš atsakovų po 11,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad šalys 2008 m. liepos 2 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2008-07/02, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo sumontuoti atsakovų (užsakovo) objekte modulinių pertvarų sistemą, o užsakovas įsipareigojo sudaryti būtinas montavimo darbams atlikti sąlygas, priimti darbus ir sumokėti sutartą kainą pagal Sutarties priedus Nr. 1, 2, 3. Pagal Sutarties 8.1, 8.2, 8.3 punktus, atliktų darbų perdavimas turėjo būti organizuojamas etapais (sutarties priedas Nr.2), darbų etapų pabaiga įforminama darbų priėmimo-perdavimo aktais, pagal darbų perdavimo aktus pateikiamos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Teismas taip pat nustatė, kad nurodytos darbų atliktų darbų perdavimo tvarkos ieškovas nesilakė, t. y. darbų rezultatas buvo perduotas ne etapais ir ne pagal atliktų darbų pobūdžius (frontus), bet visas iš karto. Dėl šios priežasties teismas vertino kaip pagrįstus užsakovo argumentus, kad rangovas pažeidė nurodytas Sutarties nuostatas, kas lėmė tolimesnį šalių ginčą.
Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad rangovas atliko darbus su trūkumais, tačiau šalys nesutaria dėl atliktų darbų trūkumų dydžio, - ieškovo nuomone, šie trūkumai yra nežymūs (estetinio pobūdžio), atsakovų nuomone, ieškovo atlikti darbai turi esminių trūkumų (darbai atlikti pažeidžiant Sutarties priedą Nr. 3). Pažymėjo, kad kokybės reikalavimų pažeidimas grindžiamas Sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 reikalavimų nesilaikymu.
Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog sutartimi šalys susitarė, kad modulinių pertvarų darbai bus atliekami pagal Prancūzijos gamintojo „Hoyez“ sistemą. Nustatyta, jog kilus šalių ginčui, atsakovė, remdamasi CK 6.662 straipsnio 5 dalies nuostatomis, užsakė ekspertizę, kurią atlikęs ekspertas A. Z. konstatavo, kad statybos objekte rangovas neįvykdė rangos sutarties bei tiekėjo ir gamintojo firmos „Hoyez“ modulinių pertvarų įrengimo ir sienų apdailos sistemų montavimo instrukcijos reikalavimų, o sumontuotų modulinių pertvarų bei sienų kolonų aptaisymo kokybė neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės. Teismui nustačius, kad pirmoji ekspertizė neatsakė į visus pateiktus klausimus ir atsakovei pateikus specialisto išvadą apie preliminarią darbų trūkumų pašalinimo kainą, sudarančią 159 671,60 Lt, byloje buvo paskirta komisijinė atliktų darbų techninė-ekonominė ekspertizė. Ekspertai konstatavo, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį atliktų darbų didelė dalis yra nekokybiška ir pagal Sutartyje suderintus įkainius tokių darbų vertė sudarytų 106 000 Lt be PVM; rangovas, sumontuodamas aukštesnes nei 3000 mm modulines pertvaras ir panaudodamas labai silpną 590 mm konstruktyvą, neužtikrino modulinių pertvarų tvirtumo, stabilumo, atsparumo smūgiams, dėl ko dauguma pertvarų neatitinka atitikties deklaracijoje Nr. 6-09/09 nurodytų modulinių konstrukcijų profilių „Hoyez“ H7 reikalavimų ir yra pavojingai nesaugios; dėl plonesnių pertvarų buvo panaudota mažiau mineralinės vatos ir mažiau metalo konstrukcijų; rangovas naudojo plonesnį mineralinės vatos sluoksnį nei nurodyta atitikties deklaracijoje; kolonų apdaila visiškai netinkama (nesilaikyta „Hoyez“ sistemos ir simetriškumo reikalavimų). Teismas pažymėjo, kad ekspertų išvadas dėl nekokybiškai atliktų darbų iš dalies pripažino ir pats rangovas, be to, ši aplinkybė patvirtinta ir kitais bylos įrodymais (Statybos darbų žurnalo išrašais apie užsakovo nurodytus darbų trūkumus, užsakovo pretenzijos rangovui ir paklausimas modulinių pertvarų „Hoyez“ gamintojui). Šių įrodymų visetas teismui leido manyti, kad rangovas atliko pagal Sutartį dalį darbų, kurių vertė 106 000 Lt, nekokybiškai, todėl teismas vertino, jog abejoti ekspertų išvadomis nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ekspertui S. M. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statinių grupei priskirti gyvenamieji ir negyvenamieji namai. Statinio ekspertizės darbo sritis – statybos darbų technologija. Dėl šios priežasties teismas vertino, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad šis ekspertas neturi tinkamos kvalifikacijos pateikti išvadą ginčo klausimu.
Konstatavus nekokybiškai atliktų darbų faktą, teismas atsakovų atsikirtimų į ieškinį argumentus pripažino pagrįstais ir prašomą priteisti 231 881,93 Lt sumą už atliktus darbus sumažino nekokybiškai atliktų darbų verte (106 000 Lt). Sumažinus pagrindinę išieškotiną sumą, atitinkamai mažino iki 7 552,91 Lt prašomus priteisti delspinigius. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio (pagal CK 6.210 str. 1 d.) ir 11,84 proc. dydžio (pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.37 straipsnio nuostatas, ieškovas turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš paminėtų įstatymų, kai sutartyje šalys dėl palūkanų nesusitarė, prašyti priteisti palūkanas, tačiau negali prašyti abejais įstatymais numatytų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų darbų objektas (statinys) skirtas komercinei veiklai vykdyti, teismas pagrįstomis pripažino ieškovo prašomas priteisti 11,84 Lt palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (CK 1.5 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Delminta“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 106 000 Lt skolos ir 6 359,89 Lt delspinigių priteisimo, ir priimti naują sprendimą - UAB „Delminta“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos ir atliktos dvi ekspertizės, abiem atvejais užduodant tuos pačius klausimus. Pirmąją ekspertizę atliko ekspertas K. B., o antrąją - V. Š. ir S. M.. Atlikęs pirmąją ekspertizę, K. B. dėl duomenų trūkumo neturėjo galimybės atsakyti į du iš septynių jam pateiktų klausimų, tačiau į kitus klausimus jis atsakė ir pateikė aiškias išvadas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šias išvadas ir priimdamas sprendimą vadovavosi išskirtinai antrąja ekspertize, kuri palanki išskirtinai atsakovams. Pažymėtina, kad ekspertams V. Š. ir S. M. buvo pateikti tokie patys duomenys kaip ir ekspertui K. B., tačiau tai nesutrukdė jiems atsakyti į visus teismo pateiktus klausimus, nors nėra aišku, kokiais parametrais jie grindė savo išvadas. Tai leidžia abejoti antrosios ekspertizės, kaip įrodymo byloje, patikimumu. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje yra daug vienas kitam prieštaraujančių įrodymų (pirmoji ekspertizė prieštarauja antrajai), tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs byloje įrodinėtų aplinkybių bei neįsitikinęs, jog įrodymai yra pakankami daryti išvadą apie aplinkybės dėl ieškovo sąlygotų defektų fakto ir masto tikėtiną egzistavimą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tokie defektai ir jų vertė konstatuoti, laikytina nepagrįsta ir neteisėta.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad ekspertui S. M. išduoti atestatai nesuteikia teisės šiam ekspertui atlikti ypatingo statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizes (S. M. išduotas atestatas suteikia teisę atlikti statinio projekto ekspertizę bei statinio dalinę ekspertizę), nors būtent šio eksperto atliktais pastato konstrukcijų įrengimo kokybės vertinimais vadovavosi teismas.Užsakovė privalėjo vykdyti ieškovo atliekamų statybos rangos darbų techninę priežiūrą, bet to nedarė, todėl nagrinėjamoje byloje nustačius galimai rangovo įvykdytus darbų defektus, yra pagrindas taikyti CK 6.259 str. 1 d. sumažinant rangovo (ieškovo) atsakomybę ar nuo jos visai atleidžiant, nes užsakovui tinkamai nevykdžius privalomos darbų priežiūros, tokie statybos rangos darbų trūkumai būtų sąlygoti abiejų šalių (rangovo ir užsakovo) kaltės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, į šią aplinkybę neatsižvelgė, tokią aplinkybę patvirtinančio įrodymo (pirmosios ekspertizės) netyrė ir nevertino, todėl nepagrįstai skundžiamu sprendimu 106 000 Lt sumos atlyginimą priskyrė išskirtinai ieškovo atsakomybei.
Atsiliepimas
Atsakovai Ž. ir G. C. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto visas atsakovų turėtas išlaidas. Atsakovai atsiliepime iš esmės pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus jų nurodytus pirmosios instancijos teisme. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju patikimesniu įrodymu nustatant tiesą byloje yra laikytina antroji ekspertizė. Pažymi, kad apelianto teiginiai apie netinkamą eksperto S. M. kvalifikaciją yra nepagrįstai klaidinantys teismą. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas darbus atliko jau įrengtose patalpose, todėl darbai nėra susiję su statinio konstrukcijomis. Papildomai atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti keistinas dar labiau mažinant ieškovui priteistą sumą, nes faktiškai atsakovams ieškovo padarytų statybos rangos darbų defektų ištaisymas kainuos ne 106 000 Lt, bet 159 671,60 Lt, be to, teismas neatsižvelgė, kad atsakovai ieškovo direktoriui A. M. už atliktus darbus papildomai sumokėjo 26 000 Lt. Taigi, atsakovų nuomone, ieškovui priteistina suma turėtų būti mažinama šiomis sumomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Pagal 2008 m. liepos 2 d. rangos sutartį Nr. 2008-02/02 ieškovas UAB ,,Delminta“ įsipareigojo atsakovei Ž. C. priklausančiame pastatytame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti pertvarų, sienų, kolonų montavimo darbus, tam panaudojant modulinius ,,Hoyez“ montavimo modulius ir apsiuvimo konstrukciją. Darbai turėjo būti atliekami skirstant objektą į darbų frontus pagal modulinių sistemų tipus: durys su staktomis sienų angose (I-II aukšte), sienų apdaila ir durys su staktomis sienų angose (III aukšte), aklinos pertvaros ir durų moduliai pertvarose (III aukšte), stiklinės pertvaros ir durų moduliai pertvarose (III aukšte), stiklinės pertvaros su durimis prie laiptinės (I, II, III aukšte).
Atliekant šiuos darbus nustatyta, kad, pirmiausia, rangovas nevykdė sutarties sąlygų 8 skyriaus 1 p. dėl montavimo darbų užbaigimo ir priėmimo, t. y. kad atliktų darbų perdavimas organizuojamas etapais. Nagrinėjamu atveju rangovas statybos darbus bandė priduoti vienu metu, akivaizdu, kad nepriduodant darbų etapais, užsakovas negalėjo kontroliuoti atliktų darbų apimties ir kokybės, laiku atsiskaityti su rangovu, kaip tai numato rangos sutarties 3.5,3.6 punktai.
Pažymėtina, kad rangovas nesurašė ir paslėptų darbų aktų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. 211 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“ patvirtinimo pakeitimo“, nes rangovas, nesurašęs paslėptų darbų aktų, negalėjo toliau vykdyti darbų dėl pertvarų. Paslėptų darbų aktas savo esme leidžia įvertinti atlikto darbo ir panaudotų medžiagų charakteristikas bei kokybę, atitikimą projektinei dokumentacijai.
Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad valstybinė komisija priėmė pastatą ir pripažino tinkamu naudoti ir nenurodė defektų, nėra esminė, nes vidinių pertvarų kokybė nebuvo vertinama, modulinių pertvarų konstrukcija surenkama jau įrengtose patalpose.
Komisijinė techninė-ekonominė ekspertizė nustatė, kad UAB ,,Delminta“ ne visus darbus atliko pagal rangos sutartį, plonesnės pertvaros – 590 mm sunaudojo mažiau mineralinės vatos ir mažiau metalo konstrukcijų. Panaudotos statybinės medžiagos neatitinka nustatytų reikalavimų, dalis apdailos medžiagų yra ne ,,Hoyez“ lengvai išardomi profiliai, pertvarose panaudotas plonesnis sluoksnis mineralinės vatos, negu nurodyta atitikties deklaracijoje. Pažeisti techniniai reikalavimai, nes sumontuota aukštesnės nei 3000 mm modulinės pertvaros, panaudotas labai silpnas 590 mm konstruktyvas ir tik stiklinėse pertvarose naudojo H7 konstruktyvo sistemą. Dauguma pertvarų yra daugiau kaip 3 m aukščio ir neatitinka deklaracijoje Nr. 6-09/09 nurodytų modulinių konstrukcijų profilių ,,Hoyez“ H7 reikalavimų ir yra pavojingai nesaugios. Kolonų apdaila neatitinka ,,Hoyez“ modulinės sistemos reikalavimų. Rangovo UAB ,,Delminta“ atliktų darbų defektų pašalinimo kaina pagal rangos sutartyje Nr. 2008-07/02 suderintus įkainius yra 106 000 Lt be PVM (b. l. 185-196, T. 2).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencijos statybos darbų technologijos srityje, komisijinės ekspertizės išvadas dalinai atitinka ir kitų byloje dalyvavusių ekspertų išvados, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.
Pagrįsdamas apeliacinio skundo argumentus apeliantas nurodo statybos darbų žurnalą Nr. 2 dėl komercinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota statybos eiga ir užsakovo pareikštos pretenzijos, tačiau nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, kad toks žurnalas statybos eigoje buvo pildomas formaliai. Pats ieškovas iš esmės neginčijo, kad kai kuriuos darbus atliko su trūkumais, tačiau jo požiūriu šie trūkumai yra nežymūs. Pagrindinė nesutarimų tarp šalių priežastis ir yra padarytos žalos dydis.
Atsiliepime į UAB ,,Delminta“ apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė delspinigius ir palūkanas, nemažino ieškinio 26 tūkst. litų, kuriuos Ž. C. už atliktus darbus papildomai sumokėjo ieškovo direktoriui A. M.. Pažymėtina, kad nesutikdami su teismo sprendimu atsakovai turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą, tačiau nustatyta tvarka jie šia teise nepasinaudojo (CPK 301 str.). Sumažindamas priteistiną sumą, pirmosios instancijos teismas atitinkamai mažino ir delspinigius.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis yra palanki atsakovams, tačiau jie nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidos jiems nėra priteistinos.
2012 m. balandžio 2 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovas UAB ,,Delminta“ buvo atleistas nuo dalies 2 247 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina valstybės biudžetui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Delminta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2 247 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybės biudžetui.