- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2-1848-221/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00267-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- notarei J, uždarajai akcinei bendrovei „Idea & realty“, Kauno miesto 23-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Ūkio bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei J. M., atsakovo atstovei advokatei D. I. Vinklerytei, trečiajam asmeniui notarei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Ūkio bankas, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Idea & realty“, Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarei J. M. dėl laidavimo įrašo vekselyje ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu V. J. laidavimą pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį; pripažinti negaliojančiu 2011 m. vasario 8 d. vykdomąjį įrašą, padarytą 2006 m. rugpjūčio 25 d. paprastojo vekselio pagrindu, ieškovo V. J. atžvilgiu; iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 161-167).
Ieškovas ieškinyje, kurį tiek jis, tiek atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Antura“ vekselis 314 640 Lt išduotas tos pačios dienos kredito sutarties Nr. 06/03-257 pagrindu. Prie sutarties buvo sudaryti papildomi susitarimai, tačiau nei kredito sutartyje, nei papildomuose susitarimuose nenumatytas nei reikalavimas, nei susitarimas dėl minėto vekselio užtikrinimo laidavimu. Papildomame susitarime Nr. 1 tik kalbant apie 200 000 Lt vertės vekselį, akcentuota, kad būtent šis vekselis yra dar ir laiduojamas. Todėl kredito sutarties pasirašymo ir vekselio išdavimo metu jokio vekselio laidavimo kredito sutartis nereikalavo ir šalys dėl tokio papildomo užtikrinimo nesitarė. Ieškovas nurodė, kad buvo UAB „Antura” direktorius ir kredito sutartį su AB Ūkio bankas pasirašė UAB „Antura” vardu, kaip jos įgaliotasis asmuo pavedimų santykių pagrindu. Analogiškai ir vekselį 300 000 Lt sumai ieškovas išdavė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Antura” tuometinis vadovas, ką patvirtina ir pats vekselio įrašas, t. y. pasirašant aiškiai nurodyta, jog pasirašo „direktorius V. J.”, ant vekselio uždėtas UAB „Antura” antspaudas, vekselyje nurodyti UAB „Antura” rekvizitai. Ieškovą su UAB „Antura” siejo išimtinai darbiniai santykiai, bendrovės akcijų ieškovas neturėjo, todėl jis, kaip fizinis asmuo, nebuvo suinteresuotas įmonės skolų padengimu savo asmeniniu turtu. Jeigu ieškovas būtų laidavęs už įmonės prisiimtus įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, akivaizdu, jog įmonės antspaudas nebūtų buvęs uždėtas, o būtų užtekę tik ieškovo parašo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo siekiama nesąžiningais būdais ieškovą padaryti laiduotoju, buvo paprašyta pakartotinai uždėti įmonės antspaudą, taip išgaunant ir ieškovo parašą jam tą antspaudą patvirtinant, o atsakovui (per darbuotojus) vėliau, t. y. be ieškovo žinios, padarant įrašą apie laidavimą. Apie savo, kaip laiduotojo, įsipareigojimus ieškovas sužinojo tik gavęs raštą iš antstolio apie AB Ūkio bankas pateiktą vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad papildomu susitarimu kredito sumą padidinus iki 950 000 Lt, vekseliai 300 000 Lt ir 200 000 Lt sumoms turėjo būti grąžinti UAB „Antura“, kadangi buvo išduotas kitas vekselis 950 000 Lt sumai, apimantis tas ankstesnes sumas. Todėl 300 000 Lt sumai išrašytu vekseliu atsakovas apskritai neturi reikalavimo teisės nei į įmonę, nei į ieškovą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pranešimo jam, kaip laiduotojui, per vekselyje nustatytą terminą nepateikė. Pranešimas apmokėti vekseli vekselio davėjui – UAB „Idea&realty“, kuri perėmė UAB „Antura“ teises ir pareigas, taip pat buvo išsiųstas pažeidžiant ĮPVĮ 40 straipsnio imperatyvą. Vekselis mokėjimui pateiktas per anksti. Dėl šių priežasčių išieškojimas pagal vekselį nei iš ieškovo, nei iš trečiojo asmens ne ginčo tvarka nebuvo ir nėra galimas, o išieškojimas iš laiduotojo ne ginčo tvarka jau vien šiuo pagrindu turi buti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį pateiktais atsiliepimais, kuriuos atstovė palaikė teismo posėdžio metu, atsakovas AB Ūkio bankas prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51-53, 190-191). Nurodė, jog ieškinio motyvai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Antura“ paprastasis vekselis, laiduotas ieškovo V. J., turėjo būti grąžintas šiai bendrovei, ir kad ieškovo laidavimo prievolė pagal šį vekselį pasibaigė dėl prievolės novacijos UAB „Antura“ išrašius naujus vekselius, paneigiami 2011 m. liepos 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2382-828/2011. V. J., būdamas šios bylos dalyviu, savo laidavimo 2006 m. rugpjūčio 25 d. vekselyje neginčijo. Nors kredito sutartyje vekselio laidavimas nebuvo paminėtas, tačiau šios bendrovės surašyto minėto vekselio pirmoje pusėje ieškovas pasirašė iš tiesų kaip UAB „Antura“ direktorius, nes vekselyje prie V. J. parašo nurodytas bendrovės pavadinimas, įmonės kodas, jos buveinė, ieškovo pareigos – direktorius. Kitoje vekselio pusėje prie įrašo „Laiduota“ įrašytas ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, namų adresas. Tokiu būdu ieškovas niekaip negalėjo nesuprasti įrašų ir išdėstytų rekvizitų skirtumo, nesuprasti, kad antruoju atveju ties įrašu „Laiduota“ jis pasirašo ir įsipareigoja jau kaip fizinis asmuo. Šalia laidavimo įrašo uždėtas UAB „Antura“ antspaudas vertintinas kaip neturintis įtakos įrašo pobūdžiui ir teisėtumui ir jis neįrodo, jog ieškovas, pasirašydamas ties savo asmeniniais rekvizitais, nesuprato, jog prisiima asmeninę prievolę. Be to, su ieškovu apie būtinybę jam asmeniškai laiduoti ginčo vekselį ne kartą kalbėjo banko darbuotojai. Kredito sutartyje sąlyga V. J. asmeniškai laiduoti vekselį nebuvo įrašyta per klaidą, kuri buvo ištaisyta vėlesniuose kredito sutarties pakeitimuose jau įrašant šią sąlygą. AB Ūkio bankas pareigą pateikti apmokėti vekselį įvykdė laiku ir tinkamai. Neįteiktieji pranešimai V. J. buvo siunčiami registruotais laiškais tuo pačiu adresu, kuriuo jis gyvena iki šios dienos. Ieškovas neteisus, teikdamas, kad AB Ūkio bankas pažeidė ĮPVĮ 40 straipsnį, numatantį vekselio pateikimo apmokėti tvarką. Ieškovas pasirašė vekselį, kurio apmokėjimo terminas yra „jį pateikus“, todėl vekselyje nurodyto jo pateikimo apmokėti termino AB Ūkio bankas nepažeidė.
Atsiliepimais į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį trečiasis asmuo „Idea & realty“ prašė teismo ieškovo V. J. patikslintą ieškinį tenkinti (1 t., b. l. 61-63, 186-187). Nurodė, kad tam tikrų su ieškovo išreikšta valia dėl laidavimo išdėstytų argumentų negali nei patvirtinti, nei paneigti. Sutinka su patikslinto ieškinio argumentu, jog ieškovas niekada nebuvo gavęs 2011 m. sausio 26 d. rašto Nr. 160-03-144 ir 2011 m. sausio 28 d. rašto Nr. 160-0362, kadangi tai patvirtina išrašas iš Lietuvos pašto siuntų paieškos. Patvirtina, jog 2012 m. vasario 17 d. raštas Nr. 160-03-269 buvo adresuotas būtent jam, t. y. UAB „Idea & realty“, o ne ieškovui, todėl šio rašto ieškovas negalėjo ir neturėjo gauti. Taigi, nebuvo informuotas apie vekselio neapmokėjimą per vekselyje numatytą terminą. Be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui apie vekselio neapmokėjimą taip pat nebuvo pranešta per nustatytą terminą.
Trečiasis asmuo 23-iojo notarų biuro notarė J. M. pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 108), kurį palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Antura“ išduoto vekselio pagrindu 2011 m. vasario 8 d. išdavė vykdomąjį įrašą, reikalaujantį išieškoti iš skolininko UAB „Idea & realty“ ir laiduotojo V. J. vekselio turėtojo AB Ūkio banko naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Vekselyje yra visi privalomi rekvizitai, jis neturi jokių formalių trūkumų, yra teisėtas ir galiojantis, o vekselio turėtojas atliko visus veiksmus reikalingus vykdomajam įrašui gauti. Vekselio apmokėjimo terminas yra „jį pateikus“, ir pačiame vekselyje yra nurodyta, kad vekselio turėtojas gali jį pateikti apmokėjimui per 61 mėnesį nuo jo išrašymo dienos, o tai reiškia, kad bet kuriuo metu per šį laikotarpį, skaičiuojant nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. Vekselio turėtojas pateikė notarei įrodymus, kad nepraleidus aukščiau nurodytų terminų išsiuntė laiduotojui ir skolininkui reikalingus pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išklausius ieškovo V. J. (2 t., b. l. 18), jo atstovės advokatės J. M. (2 t., b. l. 18-19), atsakovo atstovės advokatės D. I. V. (2 t., b. l. 20-22), trečiojo asmens notarės J. M. (2 t., b. l. 22) paaiškinimus, išnagrinėjus bylos medžiagą, susipažinus su vykdomojoje byloje Nr. 0102/11/00498 esančiais dokumentais, konstatuotina, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. tarp UAB „Antura“, atstovaujamos direktoriaus V. J. ir AB Ūkio bankas buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06/03-257, pagal kurią UAB „Antura“ buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas, numatant jo paskirtį - patalpų pirkimui ir apyvartinių lėšų papildymui (1 t., b. l. 11-21). Prievolės įvykdymas užtikrintas tos pačios dienos paprastuoju vekseliu 314 640 Lt sumai, kuris laiduotas V. J. (1 t., b. l. 22). 2007 m. balandžio 26 d. tarp šalių buvo pasirašytas sutarties papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo kredito suma padidinta iki 500 000 Lt, numatant, kad šių papildomų lėšų grąžinimo užtikrinimui UAB „Antura“ pasirašys vekselį 200 000 Lt sumai su 4,88 proc. metinėmis palūkanomis, o direktorius V. J. jį laiduos (1 t., b. l. 23). 2007 m. liepos 9 d. prie sutarties buvo pasirašytas dar vienas papildomas susitarimas Nr. 2, kuriuo kredito suma padidinta iki 950 000 Lt, kartu numatant, kad bus pasirašomas UAB „Antura“ vekselis 950 000 Lt sumai su 4,88 proc. metinėmis palūkanomis ir kad bus laiduotas direktoriaus V. J. (1 t., b. l. 24-25). 2009 m. rugpjūčio 7 d. papildomu susitarimu prie minėtos kredito sutarties AB Ūkio bankas ir UAB „Antura“ pakeitė tam tikrus sutarties punktus (1 t., b. l. 26-27). Ieškovas direktoriaus pareigas bendrovėje „Antura“ ėjo iki 2009 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 93). Vėliau vieninteliu UAB „Antura“ akcininku tapo UAB „Idea & realty“, kurios 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „Antura“ prijungiant ją prie UAB „Idea & realty“ (1 t., b. l. 30). Šio sprendimo pagrindu 2010 m. gruodžio 30 d. UAB „Idea & realty“ perėmė tiek visą UAB „Antura“ turtą, tiek ir jos teises, pareigas, prievoles bei įsipareigojimus bei buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 28-31, 64, 78-80, 84). Taigi, UAB „Idea & realty“ perėmė ir prievolę pagal kredito sutartį AB Ūkio bankas. Tarp trečiojo asmens ir AB Ūkio bankas vyko susirašinėjimas dėl minėtos kredito sutarties vykdymo (1 t., b. l. 85-92, 95-102). 2010 m. gruodžio 30 d. 2011 m. sausio 6 d. raštais AB Ūkio bankas reikalavo grąžinti pagal kredito sutartį suteiktą kreditą, nurodydamas, kad negrąžinus kredito sutartis bus nutraukta vienašališkai (1 t., b. l. 81, 83). 2011 m. sausio 21 d. AB Ūkio bankas pranešė UAB „Idea & realty“, jog 2011 m. sausio 21 d. vienašališkai nutraukė 2006 m. rugpjūčio 26 d. kredito sutartį bei apie tai pranešė papildomai 2011 m. sausio 24 d. (1 t., b.l. 75-76). 2011 m. sausio 26 d. AB Ūkio bankas siuntė UAB „Idea & realty“ bei laiduotojui V. J. reikalavimą apmokėti 2006 m. rugpjūčio 25 d. vekselį (1 t., b. l. 73, 171) bei 2011 m. sausio 28 d. raštais informavo, kad bus pradėta skolos pagal vekselį išieškojimo procedūra (1 t., b. l. 72, 173, 174-175). 2011 m. vasario 8 d. Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarė J. M. išdavė vykdomąjį įrašą registro Nr. 871 išieškoti iš skolininko UAB „Idea & realty“ bei laiduotojo V. J. vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 314 640 Lt vekselio sumą (1 t., b. l. 36), kuris 2011 m. vasario 21 d. buvo pateiktas vykdymui antstoliui S. R. (vykdomoji byla Nr. 0102/11/00498). Antstolis tą pačią dieną priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymą išsiuntė V. J. (1 t., b. l. 32). 2011 m. vasario 22 d. areštavo skolininkui V. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atliko kitus vykdymo veiksmus (1 t., b. l. 33-34; vykdomoji byla).
2011 m. vasario 17 d. AB Ūkio bankas UAB „Idea & realty“ siuntė reikalavimą apmokėti 2007 m. liepos 9 d. vekselį (1 t., b. l. 35) bei pranešė apie vykdomojo įrašo 2006 m. rugpjūčio 25 d. vekselio pagrindu pateikimą antstoliui (1 t., b. l. 66). UAB „Idea & realty“ kilo abejonių dėl 2011 m. sausio 26 d. ir 2011 m. vasario 17 d. reikalavimų apmokėti vekselius (1 t., b. l. 67) bei pranešė apie iškeltą bylą ir prašė susilaikyti nuo minėtų vekselių naudojimo (1 t., b. l. 65). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė UAB „Idea & realty“ ieškinį prašant įpareigoti AB Ūkio bankas grąžinti 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2007 . balandžio 26 d. vekselius (1 t., b. l. 55-56). Sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas, atmetus UAB „Idea & realty“ apeliacinį skundą (1 t., b. l. 57-60).
Taigi, neginčytinai nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. tarp UAB „Antura“, atstovaujamos direktoriaus V. J. ir AB Ūkio bankas buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06/03-257, pagal kurią UAB „Antura“ buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas (1 t., b. l. 11-21). Prievolės įvykdymas užtikrintas tos pačios dienos paprastuoju vekseliu 314 640 Lt sumai, kuris laiduotas V. J. (1 t., b. l. 22). Ieškovas nesutinka, jog vekselį laidavo asmeniškai.
Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų išduodamus, akceptuojamus, perduodamus ir laiduojamus vekselius pasirašo asmenys, turintys šią teisę pagal juridinių asmenų įstatus (nuostatus), arba minėtųjų asmenų įgaliotieji asmenys (Vekselių naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 10 punktas). Vekselio apmokėjimas gali būti užtikrinamas laiduojant visą sumą arba jos dalį. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laiduojama įrašius žodį „laiduota“ arba kitą atitinkamą žodį, laiduotojas vekselį arba jo pratąsą pasirašo. Laiduoti galima už vekselio davėją arba kiekvieną kitą pagal vekselį įsipareigojusį asmenį (Įstatymo 32, 33 straipsniai, Taisyklių 13 punktas).
Kaip matyti iš pateikto 2006 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Antura“ išduoto paprastojo vekselio, jame yra visi paprastojo vekselio rekvizitai (Įstatymo 77 straipsnis). Vekselis pasirašytas vekselio davėjo UAB „Antura“ direktoriaus V. J., o kitoje vekselio pusėje padarytas įrašas „Laiduota“, įrašytas ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, namų adresas (1 t., b. l. 22). Ieškovas nebuvo nuoseklus aiškindamas, kaip atsirado įrašas „Laiduota“. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje jis nurodė, kad įrašas padarytas vėliau banko darbuotojų, šalia jo papildomai banko darbuotojų prašymu uždėto įmonės antspaudo, kurį jis patvirtino savo parašu bei to antspaudo patvirtinimo data (1 t., b. l. 6, 163-164). Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo pasakyti, ar įrašas „Laiduota“ jau buvo padarytas, ar jis įrašytas vėliau, aiškino, kad pasirašė dėl to, kad prašė banko darbuotojai uždėti antspaudą, nes kiti buvo neryškūs, kad neskaitė, ką pasirašąs ir pan. (2 t., b. l.). Tačiau jokių įrodymų, kad įrašai padaryti ne vienu metu, kad antspaudas uždėtas papildomai banko darbuotojų prašymu, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nepateikė. Nors procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog prašys skirti ekspertizę ištirti pateiktą vekselį, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė tokio prašymo. Taigi iš pateikto vekselio, jame padarytų įrašų, šalių paaiškinimų, teismas sutinka su atsakovo atstovės nuomone, jog ieškovas niekaip negalėjo nesuprasti įrašų ir išdėstytų rekvizitų skirtumo, nesuprasti, kad antruoju atveju ties įrašu „Laiduota“ jis pasirašo ir įsipareigoja kaip fizinis asmuo. Ieškovo argumentas, jog antspaudas šalia įrašo „Laiduota“ patvirtina, jog įsipareigojimo laiduoti jis asmeniškai neprisiėmė, atmestinas. Šis UAB „Antura“ antspaudas vertintinas kaip neturintis įtakos įrašo pobūdžiui ir teisėtumui (Taisyklių 15 punktas) ir jis neįrodo, jog ieškovas, pasirašydamas ties savo asmeniniais rekvizitais, nesuprato, jog prisiima asmeninę prievolę. 2003 m. gruodžio 3 d. vekselis, kuriame padarytas kitoks įrašas dėl laidavimo, nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo valios nebuvimo padarant įrašą dėl laidavimo 2006 m. rugpjūčio 25 d. vekselyje.
Esant nurodytoms aplinkybėms šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atmestini ieškovo argumentai, kad vekselio laidavimo prievolė baigėsi dėl novacijos, nes 2006 m. rugpjūčio 25 d. paprastasis vekselis turėjo būti grąžintas UAB „Antura“, kuri buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, bei kad kredito sutartis jos pasirašymo ir vekselio išdavimo metu nereikalavo laidavimo. Teismas pažymi, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė UAB „Idea & realty“ ieškinį prašant įpareigoti AB Ūkio bankas grąžinti 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2007 m. balandžio 26 d. vekselius (1 t., b. l. 55-56). Sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas, atmetus UAB „Idea & realty“ apeliacinį skundą (1 t., b. l. 57-60). Taigi, ieškovo dėstomos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip nustatyta, skolininkė UAB „Antura“ reorganizuota prijungiant ją prie UAB „Idea & realty“, kuri, kaip nurodė ir pats ieškovas, perėmė visą UAB „Antura“ turtą, teises, pareigas, prievoles bei įsipareigojimus (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), taigi prievolė nėra pasibaigusi ir ją trečiasis asmuo pripažįsta. Pažymėtina, jog ieškovo nurodyta CK 2.101 straipsnio 2 dalies norma tik suteikia teisę kreditoriui, bet neįstatyminę pareigą reikalauti iš reorganizuojamo juridinio asmens įvykdyti prievolę prieš terminą ar ją nutraukti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011), aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė. Vekselio viešo patikimumo savybė reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokios prievolės subjektai negali remtis jos atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio viešo patikimumo savybė sąlygoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Taigi, nepagrįsti ieškovo argumentai, susiję su vekselio atsiradimo pagrindu. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad, esant laidavimo santykiams, reikalavimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į pagrindinį skolininką, bet ne į laiduotoją (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Vekselio laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis), o skolininkas ir laiduotojas kreditoriui atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditorius turi teisę pasirinkti, kas turi vykdyti prievolę (ĮPVĮ 49 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (ĮPVĮ 34 straipsnio 3 dalis).
Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu
Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988) 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko; kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), užprotestuoto vekselio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio sumos dalis. Prašyme nurodoma, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, išaiškino, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Tačiau aplinkybe, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme (ĮPVĮ 40 straipsnis) nustatytus terminus, gali gintis suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyta aplinkybė, kad vekselis jam nebuvo pateiktas apmokėti, negali paneigti vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui atsakovė siuntė reikalavimus apmokėti vekselį (1 t., b. l. 73, 171) bei informavo, kad bus pradėta skolos pagal vekselį išieškojimo procedūra (1 t., b. l. 72, 173, 174-175) (ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje esantys pranešimai bei Lietuvos pašto korespondencijos siuntų sąrašai (1 t., b. l. 147-152, 174-175; 2 t., b. l. 7) patvirtina, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Idea & realty“ pranešimai apie vekselio neapmokėjimą buvo siunčiami vekselyje jų pačių nurodytais adresais registruotu paštu. Duomenų apie tai, kad ieškovo adresas yra pasikeitęs, byloje nėra. Pažymėtina, jog ieškovas tokį pat adresą nurodęs ir ieškinyje. Todėl nurodytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovui buvo tinkamai pranešta apie neapmokėtą vekselį.
Teismas nesutina su ieškovo argumentu, kad vekselis apmokėjimui pateiktas per anksti. Kaip matyti, vekselis išrašytas apmokėjimui jį pateikus (ĮPVĮ 35 1 dalies 1 punktas), bet ne per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Toks vekselis turi būti pateiktas apmokėjimui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, tačiau vekselio davėjas šį laiką gali sutrumpinti arba pratęsti (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš ginčo vekselio pratąsos, vekselio pateikimo apmokėjimo terminas vekselio davėjo pratęstas numatant, jog apmokėjimui vekselis turi būti pateiktas per 61 mėnesį nuo jo išrašymo dienos. Kadangi vekselis išrašytas 2006 m. rugpjūčio 25 d., tai jis turėjo būti pateiktas apmokėjimui iki 2011 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas pateikė vekselį apmokėjimui 2011 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 73, 141), taigi nepažeidžiant ĮPVĮ nustatytų terminų (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas nesutina su ieškovo argumentu, jog vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad 2011 m. vasario 8 d. Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarei J. M. išduodant vykdomąjį įrašą registro Nr. 871 išieškoti iš skolininko UAB „Idea & realty“ bei laiduotojo V. J. vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 314 640 Lt vekselio sumą (1 t., b. l. 36) buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Danutės g. 25-30, Panevėžyje, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.