- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-536-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05298-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- R. O.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-536-280/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 28 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3356-812/2014 pagal pareiškėjo R. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6333-902/2012 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. O. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6333-902/2012 LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, panaikinti 2012-09-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6333-902/2012 ir priimti naują sprendimą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu civilinėje byloje 2-6333-902/2012 patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą ir pripažino patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,31 kv.m valstybės nuosavybe kaip bešeimininkį turtą. Teismo procesą prašo atnaujinti dėl to, kad sprendime teismas nusprendė dėl pareiškėjo R. O., neįtraukto į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių. Nurodo, kad 2011-05-16 nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 56,87 kv.m bendro ploto. 2011-05-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo viešame registre. Pareiškėjas gavo ieškovo VMI ieškinį ir patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1005-837/2014, kuriuose, vadovaujantis paminėtu teismo sprendimu, reikalaujama panaikinti pareiškėjo buto teisinę registraciją ir išardyti jo buto sieną, kurią pareiškėjas įgijo kartu su butu. Iš pateiktų reikalavimų pareiškėjas daro išvadą, kad sprendžiant greta jo buto esančios patalpos perdavimo valstybei klausimą, jis turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nes pareiškėjo buto ar greta esančios patalpos perplanavimas tiesiogiai susijęs su jo nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo R. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-6333-902/2012 atmetė, priteisė iš R. O. į valstybės biudžeto pajamas 34,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu Nr. 2-6333-902/2012 tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą ir nekilnojamojo turto objektą – patalpą, bendras plotas 68,31 kv.m., esančią adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės nuosavybės teise valdomą patalpą ir pareiškėjo buto kambarius, pažymėtus plane indeksais 2-1 ir 2-2, skiria bendra siena. AB „Geometra“ vykdant valstybei priklausančios patalpos kadastrinių matavimų ir bylos suformavimo darbus, paaiškėjo, kad patalpos durų angos yra užmūrytos, be to, nesutampa teismo sprendime nurodytas patalpos plotas su kadastrinių matavimų metu nustatytu patalpų plotu atsakovams neteisėtai užmūrijus patalpų duris bei ieškovės patalpos sąskaita pasididinus buto (duomenys neskelbtini), plotą bei įregistravus VĮ Registrų centre buto kadastrinių duomenų pakeitimus. Teismas nurodė, kad kilęs tarp šalių ginčas gali ir turi būti sprendžiamas civilinėje byloje pagal VMI ieškinį Rimantui Obeliūnui, R. B., A. B. ginčo teisenos tvarka, o paaiškėjusios aplinkybės Lietuvos valstybei siekiant atlikti patalpos kadastrinius matavimus, kol jų tikrumas nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neįtakoja teismo sprendimo pripažinti patalpą, 68,31 kv.m. bendro ploto, esančią (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybe bei nesudaro pagrindo teigti, kad byloje dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn pareiškėjas R. O. turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, o jo neįtraukus teismas sprendimu pasisakė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu proceso metu iki teismo ir teisme pareiškėjas nereiškė pretenzijų į prašomą pripažinti bešeimininkiu turtą.
Pareiškėjas R. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad jam įsigyjant butą jokių durų angų nebuvo, todėl ieškovo VMI reikalavimas pareiškėjui priklausančiame bute buvusias angas atidaryti pažeidžia R. O. materialiąsias teises ir yra pagrindas procesui atnaujinti. Tikėtina, kad ieškovui atidarius ten buvusias angas, jis gali pareikalauti ir servituto – laisvo vaikščiojimo į priklausančias patalpas per pareiškėjo butą. Atskirajame skunde nurodoma, kad apie turto pripažinimą bešeimininkiu ir pretenzijas pareiškėjas sužinojo tik gavęs ieškinį civ. b. Nr. 2-1005-837/2014. Proceso atnaujinimo atveju pretenzijų pareiškėjas nurodė nereikšiantis, tik prašysiantis teismo įpareigoti naują turto savininką pasidaryti atskirą įėjimą, kad nebūtų pažeidinėjamos pareiškėjo teisės.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartį palikti nepakeistą, o R. O. atskirąjį skundą ir prašymą priteisti atstovavimo išlaidas atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija patvirtino, kad R. O. žinojo apie patalpos perdavimą valstybei bei apie problemą su patekimų į patalpą, todėl pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, bet nepateikė prašymo įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu. VMI ir R. O. nesutarimai dėl užmūrytų durų angų turėtų būti sprendžiami civilinėje byloje Nr. 2-1005-837/2014 pagal VMI negatorinį ieškinį, kuris taip ir nebuvo pradėtas nagrinėti, kadangi pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Pareiškėjas R. O., kreipdamasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodė, kad sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-6333-902/2012, teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto R. O. teisių, t. y. egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta aplinkybė. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
Apeliantas pareiškime nurodė, kad pripažinus valstybei nuosavybę į patalpą Nr. 35/60172, esančią (duomenys neskelbtini), šios patalpos perplanavimas susijęs su pareiškėjo materialinėmis teisėmis ir nuosavybe, o atskirajame skunde pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1005-837/2014 ieškovo VMI prie FM reikalavimas atidaryti buvusias angas į ieškovo patalpas pažeidžia jo teises, tačiau taip pat nurodė pretenzijų į buvusį bešeimininkį turtą nereiškiantis. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad byla, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, buvo iškelta dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, joje nebuvo keliami ir nagrinėjami reikalavimai dėl šio turto - patalpos perplanavimo, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti. Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6333-902/2012 tik pripažino, jog minėta patalpa (duomenys neskelbtini), nebuvo privatizuota, šiuo metu neturi savininko, todėl nuosavybės teise priklauso valstybei. R. O. interesus toks sprendimas būtų galėjęs pažeisti tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų buvęs šios patalpos valdytojas ar turėtų kitokių turtinių interesų šios patalpos atžvilgiu, tačiau R. O. pats pripažįsta, kad tokių interesų neturi ir pretenzijų į turtą nereiškia. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimtu sprendimu R. O. teisės ir interesai nebuvo pažeisti, teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai dėl R. O. teisių ir interesų šiame sprendime nepasisakė, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra.
Atskirajame skunde R. O. nurodė, jog atnaujinus procesą, jis neprieštarautų turto bešeimininkiu pripažinimui ir perėjimui valstybės nuosavybėn, tačiau prašytų teismo įpareigoti turto savininką pasidaryti atskirą įėjimą, kad nebūtų pažeidinėjamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Apeliantui paaiškintina, kad jis turi teisę ieškinį su tokiais reikalavimais reikšti atskirai ar paduoti priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1005-837/2014 pagal VMI negatorinį ieškinį, tam atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra reikalinga.
Prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6333-902/2012 yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.