- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2-6333-902/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05298-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Parko
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Parko 39-ojo namo savininkų bendrijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl turto pripažinimo bešeimininkiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo pripažinti bešeimininkiu ir perduoti valstybės nuosavybėn nekilnojamojo turto objektą – patalpą, esančią Parko g. 39, Panevėžys, namo, kuriame yra patalpa registro Nr. 35/60172, patalpos bendras plotas 68,31 m³.
Suinteresuotas asmuo Parko 39-ojo namo savininkų bendrija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau 2011-03-23 pateikė prašymą Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame nurodė, kad Parko g. 39, Panevėžyje, yra likusi neprivatizuota patalpa, bendras plotas 68,31 m³, ir prašė perimti minėtą patalpą, kaip neturinčią savininko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo teismą pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Parko g. 39, Panevėžyje, yra likusi neprivatizuota patalpa, bendras plotas 68,31 m³. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialo 2000 m. liepos 3 d. rašto matyti, kad gyvenamasis namas, esantis Parko g. 39, Panevėžyje, nuo 1976 m. lapkričio 15 d. priklausė Panevėžio stiklo fabrikui. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis AB „Panevėžio stiklas“ privatizavimo metu nurodyta patalpa nebuvo apskaitoma įmonės balanse ir nebuvo įtraukta į šios įmonės akcinį (įstatinį) kapitalą, todėl privatizuojant įmonę Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, patalpa privatizuota nebuvo. Šį faktą taip pat patvirtina byloje esantis 2000-10-24 AB „Panevėžio stiklas“ pareiškimas, kuriame nurodoma, kad AB „Panevėžio stiklas“ balanse kaip turtas nėra apskaitomos patalpos, esančios Parko g. 39-81, Parko g. 39-157, Parko g. 39-176, Panevėžyje. 2011-04-12 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surašė išvadą „Dėl pripažintino bešeimininkiu statinio apskaitymo“ Nr. N102-165, kurioje nurodė, kad name esančiame Parko g. 39, Panevėžyje, kuriame yra patalpa, 1995-12-11 įkurta Parko g. 39-ojo namo savininkų bendrija, kurios kodas 148296987 ir nuo bendrijos įsikūrimo dienos už šios patalpos šildymą ir kitus mokesčius moka bendrija, kuri ja naudojasi. Komisija nutarė šių patalpų neapskaityti iki 2011-10-15, ir tik tada kai bendrija neįteisins nuosavybės pagal įgyjamąją senatį, inspekcija šį nekilnojamąjį turtą apskaitys kaip turtą kuris neturi savininko. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo duomenimis, nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu Parko g. 39, (bendras plotas 68,31 m³), Panevėžys, neįregistruoti. Parko 39-ojo namo savininkų bendrija 2011-05-23 raštu yra informavusi, kad neketina kreiptis į teismą dėl patalpos įteisinimo pagal įgyjamąją senatį.
Panevėžio AVMI 2011-05-23 turto apskaitos aktu Nr. N102-268 apskaitė patalpą, esančią Parko g. 39, Panevėžyje.
Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) nuostatomis, Panevėžio AVMI ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekė nustatyti patalpos, esančios Parko g. 39, Panevėžyje, savininkus, todėl kreipėsi 2011-06-08 į respublikinį laikraštį „Lietuvos žinios“ ir 2012-04-17 į vietos laikraštį „Panevėžio balsas“ bei skelbė siūlymus dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu.
Nuo turto apskaitymo dienos (nuo 2011-05-23) asmenų, turinčių teisių į patalpą, esančią Parko g. 39, Panevėžys, namo, kuriame yra patalpa registro Nr. 35/60172, patalpos bendras plotas 68,31 m³, neatsirado.
Pareiškėjas įvykdęs visas privalomas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras, kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybei. Įstatyme įtvirtinta, kad bešeimininkio daikto pasisavinimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 5 p.). Pagal CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga. Nagrinėjamu atveju bešeimininkiu prašoma pripažinti nekilnojamąjį daiktą – patalpą, bendras plotas 68,31 m³, esančią adresu Parko g. 39, Panevėžyje (namo kuriame yra patalpa registro Nr. 35/60172). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad namas, esantis Parko g. 39 Panevėžyje yra pastatytas 1976 metais. Aplinkybė, kad butas (gyvenamoji patalpa), yra name, pastatytame dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl CK 4.57 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje. Bešeimininkiu negali būti pripažintas daiktas, kuris turi savininką (CK 4.57 str. 1 d.), taigi bešeimininkiu negali būti laikomas daiktas priklausantis valstybei. Todėl būtina įvertinti nekilnojamojo daikto pobūdį bei nekilnojamojo daikto priklausomybei nustatyti reikšmingą teisinį reglamentavimą. Nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojo Butų kodeksas (neteko galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796), reglamentavęs su gyvenamosiomis patalpomis susijusius visuomeninius santykius. Gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose buvo priskiriamos butų fondui, kurį sudarė valstybinis, visuomeninis bei gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondas (Butų kodekso 4, 5 str.). 1964 metų Civilinio kodekso 98 straipsnis nustatė, kad valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę viena iš valstybės vykdytos socialinės–ekonominės politikos krypčių buvo privatizavimas – valstybinės ir visuomeninės nuosavybės išvalstybinimas ir perleidimas į privačią nuosavybę. Butų bei kitų gyvenamųjų patalpų perleidimą reglamentavo 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojęs Butų privatizavimo įstatymas (galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.), kurio 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose yra privatizavimo objektas. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas - patalpa, esanti Parko g. 39, Panevėžyje, bendras plotas 68,31 m³, buvo privatizuota įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad nekilnojamąjį daiktą-patalpą valdžiusi bendrija nepasinaudojo jai suteikta teise perduoti neprivatizuotą nekilnojamąjį daiktą – patalpą miestų, rajonų savivaldybių valdybų tolesniam valdymui, nereiškia, kad nekilnojamasis daiktas – patalpa tapo kieno nors kito, o ne liko valstybės nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2007). Nors iš bylos duomenų nustatyta, kad valstybei priklausantis nekilnojamasis daiktas – patalpa iki galo nėra apskaitytas, tačiau įrašo nebuvimas viešajame registre savaime nereiškia, kad valstybė neturi nuosavybės teisės į daiktą. Nenustačius, kad valstybei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis daiktas – patalpa buvo perleista privačion nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka, konstatuojama , kad šis turtas išliko valstybės nuosavybė. Kadangi valstybei priklausantis daiktas nėra bešeimininkis, šioje byloje negali būti taikomos nuosavybės teisės įgijimą į bešeimininkį daiktą reglamentuojančios teisės normos. Tačiau iš esmės pareiškėjas pareiškimu teismui siekia patvirtinti nekilnojamojo daikto – patalpos, bendras plotas 68,31 m³, esančios adresu Parko g. 39, Panevėžyje (namo kuriame yra patalpa registro Nr. 35/60172), priklausomybės nuosavybės teise valstybei faktą, todėl atsižvelgiant į būtinumą ginti viešąjį interesą, susijusį su valstybės teisių į įstatymų nustatyta tvarka neprivatizuotas patalpas pripažinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokiose bylose((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5str., CPK 3str.1d., 6d., 4d.),teismas tenkina pareiškimą, pripažindamas nekilnojamąjį daiktą – patalpą, bendras plotas 68,31 m³, esančią adresu Parko g. 39, Panevėžyje (namo kuriame yra patalpa registro Nr. 35/60172) valstybės nuosavybe.
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atstovauja valstybės interesus, todėl byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nekilnojamojo turto objektą – patalpą, bendras plotas 68,31 m³, esančią adresu Parko g. 39, Panevėžyje (namo kuriame yra patalpa registro Nr. 35/60172), pripažinti valstybės nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.