Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-13 · Civilinė byla Nr. e2A-1278-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
e2A-1278-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01770-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Slaugivita“
Atsakovas
viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1278-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01770-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Slaugivita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5111-345/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Slaugivita“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Slaugivita“ pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti atsakovės, vykdant supaprastinto atviro konkurso „Medicinos įrangos pirkimas“, pirkimo Nr. 188118, (toliau – Pirkimas, Konkursas) procedūras, priimtus sprendimus – 2017 m. liepos 4 d. rašte „Pranešimas apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ priimtą sprendimą atmesti UAB „Slaugivita“ pasiūlymą pirmajai Pirkimo daliai ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte „Pranešimas apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ priimtą sprendimą atmesti UAB „Slaugivita“ pasiūlymą pirmajai Pirkimo daliai; nustatyti pasiūlymų eilę ir pirmosios Pirkimo dalies laimėtoja pripažinti UAB „AE Medical“; 2) nustatyti pasiūlymų eilę ir pirmosios Pirkimo dalies laimėtoju pripažinti UAB „Slaugivita“ pasiūlymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pirmai Pirkimo daliai pasiūlymą, tačiau 2017 m. liepos 4 d. sprendimu perkančioji organizacija jos pasiūlymą atmetė, nes pasiūlytos funkcinės lovos neva neatitinka Konkurso sąlygose keliamų techninių reikalavimų – Konkurso sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto (dėl lovos išorinių matmenų) ir 7.1 punkto (dėl čiužinio platformos aukščio reguliavimo parametrų). Nesutikdama su atsakovės sprendimu, ieškovė pateikė pretenziją. Atsakovė pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto reikalavimus, o dėl Konkurso sąlygų 2 priedo lentelės 7.1 punkto kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo. 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė raštu informavo apie pasiūlymo atmetimo priežastis. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 7.1 punkto dėl pasiūlytos čiužinio platformos aukščio reguliavimo charakteristikos. Ieškovė tvirtino, kad jos siūlomos prekės atitinka kokybės standartus, gaminys skirtas specialiai paskirčiai - medicininiam naudojimui, atitinka Konkurso sąlygų reikalavimų charakteristikas ir yra net geresnės – čiužinio platforma gali būti pakeliama ne tik iki Konkurso sąlygų reikalaujamo 74 cm+/-2 cm aukščio, bet net iki 80+/-2 cm, kas turėtų būti vertinama kaip technologinis pranašumas, o ne trūkumas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės UAB „Slaugivita“ 843,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei VŠĮ Vilniaus miesto klinikinei ligonei, be to, nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vertindama ieškovės pasiūlymą, perkančioji organizacija nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, neapribojo tiekėjų konkurencijos bei nepažeidė viešųjų pirkimų tikslo.Teismas darė išvadą, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: funkcinių lovų „Newcare V2“ gamintojo H. Pardo SL2 paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad funkcinių lovų „Newcare V2“ aukštį darbuotojas gali nusistatyti pagal savo poreikį, lovos aukštį įtakoja ir kiti veiksniai (pvz., funkcinėse lovose naudojami 10-15 cm storio čiužiniai), Britų anesteziologijos žurnalo publikacija „Aukštesni operaciniai stalai suteikia geresnį gerklų vaizdą atliekant trachėjinę intubaciją“ ir Europos reanimacijos žurnalo „Reanimacija“ publikacija „Tiesioginės ir video laringoskopijos palyginimas, atliekant skubią intubaciją, krūtinės spaudimo metu“, neįrodo, kad ieškovės siūlomos funkcinės lovos čiužinio platformos pakėlimo aukštis nepadarys žalos pacientui.Ieškovės teiginį, kad V. K. nuomonė, kuria vadovavosi atsakovės viešųjų pirkimų komisija, atmesdama ieškovės pasiūlymą, turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi jis yra atsakovės darbuotojas, todėl gali būti suinteresuotas palaikyti atsakovės poziciją, teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Pirkimo procedūrų metu perkančiosios organizacijos komisijos nario V. K. (ne)šališkumo ir (ne)kompetencijos nei ieškovė, nei kiti tiekėjai neginčijo. Objektyvių duomenų dėl šio viešųjų pirkimo komisijos nario šališkumo ar netinkamos kompetencijos ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė, todėl vien jos argumentai, kad V. K. suinteresuotas palaikyti perkančiosios organizacijos poziciją, teismo nuomone, nesudaro pagrindo abejoti šio komisijos nario paaiškinimų pagrįstumu.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią perkančioji organizacija nėra laisva plačiai interpretuoti pirkimo sąlygas, ir ieškovės pasiūlymą įvertino laikantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Šią išvadą, teismo nuomone, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas, jog perkančioji organizacija privalo laikytis savo Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir, jei Pirkimo sąlygose nurodyta, kad lova negali būti pakeliama aukščiau nei 74 cm +/- 2 cm (t. y. 76 cm), tokiu atveju ieškovės pasiūlymą, kuriuo siūlomų lovų pakėlimo aukštis 80 +/- 2 cm, turi būti atmestas. Teismas atmetė ieškovės motyvus, kad, atmesdama ieškovės pasiūlymą, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ imperatyvias teisės normas, nes pirmosios Pirkimo dalies laimėtoju pripažinta net 20 procentų didesnę kainą nei ieškovė pasiūlius įmonė, kadangi ieškovė šio klausimo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nekėlė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Slaugivita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlytos čiužinio platformos aukščio reguliavimo charakteristikos neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų. Ieškovės pasiūlytos čiužinio platformos charakteristikos yra netgi geresnės – čiužinio platforma gali būti pakeliama ne tik iki Konkurso sąlygų reikalaujamo 74 cm +/- 2 cm aukščio, t. y. turi platesnį pakėlimo aukščio diapazoną, kas turėjo būti vertinama kaip techninis pranašumas, o ne trūkumas ar neatitikimas Konkurso sąlygoms. Atsakovė tvirtina, kad reanimacijoje naudojamų funkcinių lovų charakteristikas nustatė atsakovės intensyvios terapijos skyriuje dirbantys gydytojai, tačiau lieka neaišku, kodėl, gavusi ieškovės pretenziją, atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo. Taip išeina, kad, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba būtų išaiškinusi, jog ieškovės siūlomų funkcinių lovų pakėlimo aukštis atitinka Konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, tokiu atveju atsakovė būtų nepaisiusi savo pačios darbuotojų nuomonės ir įsigijusi lovas, kurios neatitinka jos darbuotojų poreikių. Perkančiosios organizacijos pozicija, kad ieškovės siūlomų lovų pakėlimo aukštis neatitinka jos gydytojų poreikių, yra formalus ir deklaratyvus.Perkančioji organizacija savo pozicijos pagrįstumą grindžia jos pačios darbuotojo V. K. paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad 76 cm funkcinių lovų aukštis yra maksimalus ir saugus lovos aukštis. Minėti paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip neobjektyvūs ir nepagrįsti vien dėl to, kad V. K., kaip atsakovės darbuotojas, gali būti suinteresuotas palaikyti būtent atsakovės poziciją. Atsakovės darbuotojas nepagrįstai siaurai ir klaidingai aiškina Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 7.1 punkto reikalavimus dėl čiužinio platformos aukščio, kuriame numatytas aukštis įvardijamas kaip: „Būtina nuo 38 cm +/- 2 iki 74 cm +/- 2 cm.“. Techninės specifikacijos 7.1 punkte nurodomas būtinasis darbinio aukščio diapazonas, bet ne maksimalus aukštis, kaip teigiama atsakovės darbuotojo paaiškinime. Ieškovės siūlomos čiužinio platformos aukščio reguliavimo charakteristikos (nuo 40 cm iki 80 +/- 2 cm), atitinka techninės specifikacijos 7.1 punkte nustatytąjį būtiną aukščio diapazoną. Vien tai, kad ieškovės siūloma čiužinio platforma gali būti pakeliama iki 80 +/- 2 cm, negali prieštarauti Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 7.1 punkto reikalavimams. Ieškovės siūlomų funkcinių lovų „Newcare V2“ gamintojo Industrias H. Pardo SL atstovai paaiškino, kad kiekvienu atveju lovos aukščio patogumas yra individualus dalykas, priklausantis nuo darbuotojo ūgio. Ieškovės siūlomų lovų aukštį darbuotojas gali nusistatyti pagal savo poreikius. Be to, lovos aukščiui įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz. naudojamų čiužinių storis.Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. liepos 24 d. atsakymas yra neobjektyvus bei paremtas prielaidomis ir klaidingomis prezumpcijomis. Pirkimo sąlygose niekur nėra nurodyta, kad lova negali būti pakeliama aukščiau nei 76 cm, kaip interpretuoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų tarnybos prielaida, kad tai, jog buvo nustatyta viršutinė riba 76 cm, reiškia, jog lova negali būti pakeliama aukščiau nei 76 cm, gali būti lengvai paaiškinama – Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 7.1 punkte nustatyta viršutinė riba 76 cm buvo tam, kad būtų užtikrinta, jog čiužinio platforma būtų pakeliama bent iki 76 cm. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, paskelbiant ieškovės pasiūlymą laimėtoju, būtų itin laisvai interpretuojamos Pirkimo sąlygos. Ieškovės pasiūlyta lova gali būti reguliuojama ieškovės Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 7.1 punkte nurodytame aukščio diapazone. Platesnis aukščio diapazonas yra techninis pranašumas. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kaip platesnis lovų reguliavimo diapazonas galėtų pakenti lovos funkcionalumui, kliudyti naudoti lovą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu ar sukelti pacientams kokią nors žalą. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius jos siūlomų funkcinių lovų saugumą, atitikimą Pirkimo sąlygoms ir tokioms lovoms keliamiems techniniams standartams. Atsakovė VŠĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundu argumentus:Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad perkančioji organizacija klaidingai įvertino ieškovės pasiūlytą tariamą prekių techninį pranašumą kaip neatitikimą Konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimams. Pirkimo sąlygose aiškiai numatyta, kad lovos čiužinio platformos aukštis turi būti reguliuojamas – minimalus aukštis 36 cm, o maksimalus 76 cm. Kitokios čiužinio platformos aukščio reguliavimo techninės charakteristikos, t. y. jog lovos čiužinio pakėlimo aukštis gali būti iki 80 +/- 2 cm ar dar aukščiau, Pirkimo sąlygose nebuvo numatytos. Tuo tarpu ieškovės siūlomų čiužinių platformos aukščio parametrai nurodyti techninių charakteristikų aprašyme (originale) yra nuo 40 cm iki 80 cm +/- 2 cm, todėl atsakovės viešųjų pirkimų komisija, remdamasi pirkimų komisijos nario gydytojo anesteziologo V. K. ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. liepos 24 d. išaiškinimu, pagrįstai priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Būtent perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui priklauso teisė apibrėžti pirkimo objektą ir jam keliamus techninius reikalavimus.VPĮ 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų reikiamą informaciją. Gavusi ieškovės pretenziją, atsakovė sustabdė Pirkimo procedūras ir, siekdama visapusiškai ir objektyviai įvertinti ieškovės pretenziją, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo, ar ieškovės pasiūlytas lovos pakėlimo diapazonas atitinka Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 7.1 punkto reikalavimus. Tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, jog perkančiosios organizacijos nustatyti maksimalūs lovos apkėlimo parametrai negali būti viršijami, ieškovės pretenzija buvo atmesta. Tai, jog buvo kreipiamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, tik patvirtina, kad atsakovė ne formaliai vertino ieškovės pretenziją, o griežtai laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų principų ir tikslų. Apeliantė nei Pirkimo procedūrų vykdymo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių pretenzijų dėl viešųjų pirkimų komisijos nario V. K. šališkumo ir nekompetencijos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas apskritai neturėtų būti nagrinėjamas. Be to, minėtas argumentas dėl atsakovės darbuotojo nešališkumo ir nekompetencijos yra niekuo nepagrįstas. Priimant ginčijamą 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą buvo remiamasi ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, bet ir viešojo pirkimo komisijos narių išaiškinimais bei Pirkimo dokumentų sąlygomis, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvada negali būti suabsoliutinama. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis visų įrodymų visetu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Medicinos įrangos pirkimas“, apie kurį buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) 2017 m. birželio 7 d. Pirkimas skirstomas į dvi dalis: pirmoji Pirkimo dalis – funkcinių lovų pirkimas, ir antroji Pirkimo dalis – ilgalaikis EKG registratoriaus pirkimas (e. bylos t. 1, b. l. 35). Pirmoje Pirkimo dalyje dalyvavo dvi tiekėjos: UAB „Slaugivita“ – pasiūlyta kaina 20 848,30 Eur, ir UAB „AE Medical“ – pasiūlyta kaina 24 950,20 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 10–11). 2017 m. liepos 4 d. įvertinusi ieškovės pasiūlymą, atsakovė nustatė, kad ieškovės siūlomos lovos neatitinka Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų: Konkurso sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto (išorinių lovos matmenų) ir 7.1 punkto (čiužinio platformos aukščio reguliavimo parametrų), todėl informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas yra atmetamas (e. bylos t. 1, b. l. 57). Nesutikdama su pasiūlymo atmetimu, ieškovė 2017 m. liepos 11 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti 2017 m. liepos 4 d. sprendimą ir grąžinti ją į Pirkimo procedūras (e. bylos t. 1, b. l. 16–19). 2017 m. liepos 18 d. rašte perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovės pretenziją tenkina iš dalies: dėl Konkurso sąlygų 2 priedo lentelės 2 punkto (dėl lovos išorinių matmenų) atsakovė nustatė, kad ieškovės pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus; dėl Konkurso sąlygų 2 priedo lentelės 7.1 punkto (dėl čiužinio platformos aukščio reguliavimo parametrų) perkančioji organizacija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo pateikimo (e. bylos t. 1, b. l. 20). Įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. liepos 24 d. atsakymą ir viešųjų pirkimų komisijos nario V. K. paaiškinimus , 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. IS-1657 (2.22) ieškovės pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 61.2 punkto reikalavimų (tiekėjos siūlomos čiužinio platformos aukščio reguliavimo charakteristikos – nuo 40 cm iki 80 +/- 2 cm, neatitinka Konkurso sąlygų reikalaujamos charakteristikos – nuo 38 cm +/- 2 cm iki 74 cm +/- 2 cm) (e. bylos t. 1, b. l. 21, 22–24; 149–150). 2017 m. rugpjūčio 2 d. viešųjų pirkimų komisijos sprendimu Nr. IS-1658 (2.22) pirmosios Pirkimo dalies laimėtoja buvo paskelbta UAB „AE Medical“ (e. bylos t. 1, b. l. 25). 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovės UAB „Slaugivita“ ieškinys, kuriame prašoma: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei patikslinti atsakovės, vykdant Pirkimo procedūras, priimtus sprendimus – 2017 m. liepos 4 d. rašte „Pranešimas apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ priimtą sprendimą atmesti UAB „Slaugivita“ pasiūlymą pirmajai Pirkimo daliai ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte „Pranešimas apie pasiūlymo atmetimo priežastis“ priimtą sprendimą atmesti UAB „Slaugivita“ pasiūlymą pirmajai Pirkimo daliai; 2) nustatyti pasiūlymų eilę ir pirmosios Pirkimo dalies laimėtoja pripažinti UAB „Slaugivita“ pasiūlymą“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vertindama ieškovės pasiūlymą, perkančioji organizacija nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, neapribojo tiekėjų konkurencijos bei nepažeidė viešųjų pirkimo tikslo, todėl 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlytos čiužinio platformos aukščio reguliavimo charakteristikos neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų; 2) perkančioji organizacija savo pozicijos pagrįstumą grindžia tik jos pačios darbuotojo V. K. paaiškinimais, kurie turėtų būti vertinami kaip neobjektyvūs ir nepagrįsti; 3) Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. liepos 24 d. atsakymas yra neobjektyvus bei paremtas prielaidomis ir klaidingomis prezumpcijomis; 4) nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, paskelbiant ieškovės pasiūlymą laimėtoju, būtų itin laisvai interpretuojamos Pirkimo sąlygos.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. IS-1658 (2.22), kurio teisėtumas, be kita ko, yra kvestionuojamas šioje byloje, Konkurso laimėtoja buvo paskelbta kita tiekėja - UAB „AE Medical“ (t. 1, b. l. 25), kuri nėra nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu asmeniu.Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės 2017 m. liepos 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimus, kuriais atmestas UAB „Slaugivita“ pasiūlymas pirmajai Pirkimo daliai; nustatyta pasiūlymų eilė ir pirmosios Pirkimo dalies laimėtoja pripažinta UAB „AE Medical“. Akivaizdu, kad, pasisakydamas dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas sprendė ne tik dėl ieškovės UAB „Slaugivita“ ir atsakovės VŠĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninės teisių ir pareigų, bet ir dėl Konkurso laimėtojos UAB „AE Medical“ teisių ir pareigų apimties. Tuo atveju, jei ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai būtų buvę panaikinti, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kas suponuoja išvadą, kad Pirkimo procedūros toliau būtų tęsiamos VPĮ nustatyta tvarka, t. y. turėtų būti iš naujo vertinami tiekėjų, įskaitant ir UAB „AE Medical“, pasiūlymai ir sudaroma nauja pasiūlymų eilė. Tuo tarpu ieškinio reikalavimų atmetimo atveju su Konkurso laimėtoja UAB „AE Medical“ būtų pasirašoma viešojo pirkimo sutartis. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinai pirmos instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų negali išnagrinėti bylos iš esmės.Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Bet kuriuo atveju teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo, kuriam byla grąžintina nagrinėti iš naujo, dėmesį, į kasacinio teismo išaiškinimus, kurie buvo pateikti faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, kad vienas iš šalių ginčo aspektų, kuris tokiu atveju turi būti sprendžiamas pirmiausiai, kaip kvalifikuoti Techninės specifikacijos nuostatas pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalį, t. y. kokiu pirmiau nurodytu būdu ar jų deriniu ji parengta, nes nuo to priklauso tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms teikti lygiaverčius pasiūlymus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi VPĮ 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo pozicijos, jog perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus; nors neginčytina perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba, tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymas; jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos; neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 25 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją; lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą ginčo Konkursą laimėjusio tiekėjo, o šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.; 327 str. 1 d. 1 p.).Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 str.). Be to, susiklosčius tokiai situacijai, kai byla iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga būtų ir klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo reikalingumo nagrinėjamoje byloje palikti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėEgidija Tamošiūnienė