Kauno apylinkės teismo nutartis, II-85-917/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: II-85-917/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00874-2023-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Pareiškėjas: R. S.

Kategorijos

16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.2.13Ekspertas ir specialistas (ANK 587 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-85-917/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00874-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.2.13; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Lukui Žižiui,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (toliau – ir Pareiškėjai) R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubausta už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., 21.29 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką R. S. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), arba, netenkinus šio prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalis nuostatas Pareiškėjos atžvilgiu.

Skunde nurodyta, kad Pareiškėja nepripažįsta padariusi nusižengimą. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., 22.50 val., Pareiškėjos kraujyje alkoholio koncentracija buvo 0,24 promilės. Teismų praktikoje taikoma Lietuvos teismo medicinos specialistų formulė, kad iš žmogaus organizmo per 1 valandą pasišalina 0,1–0,25 promilės alkoholio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 2023 m. rugpjūčio 18 d., apie 22 val., Pareiškėja vairavo automobilį Kauno mieste. Vairavo nedideliu, leistinu greičiu, kuriuo važiuojant galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą, žinomoje vietovėje. Vairuojant Pareiškėja nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė KET reikalavimų. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Sustabdyta policijos pareigūnų nevengė patikrinimo. 2023 m. rugpjūčio 18 d., 22.00 val., alkotesteriu pakartotinai patikrinus neblaivumo laipsnį, nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (pritaikius paklaidą – 0,41 promilės). Nesutikus su parodymais, 2023 m. rugpjūčio 18 d. 22.50 val., paimtas kraujo mėginys ir nustatytas 0,24 promilės neblaivumas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu Pareiškėja nesutinka, nes yra nubausta nepagrįstai. Vairavo transporto priemonę neviršydama leistinos neblaivumo normos. Teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose matyti, kad pateikiamuose ekspertizės aktuose nurodyta, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio asmens fermentinė sistema alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių per valandą. Teismų praktikoje taip pat yra Lietuvos teismo medicinos specialistų išaiškinimų, kad iš žmogaus organizmo per 1 valandą pasišalina 0,1-0,25 promilės alkoholio. Nuo policijos pareigūno neblaivumo laipsnio užfiksavimo, iki kraujo mėginio pridavimo pradėjo 50 minučių. Per šį laiko tarpą, atsižvelgiant į natūralius alkoholio pašalinimo procesus, praėjus laikui, alkoholio koncentracija kraujyje sumažėjo. Vidmarko formulės pagrindu atlikti skaičiavimai parodo, kad 50 minučių iki kraujo mėginio paėmimo, kraujyje buvo nuo 0,365 promilių iki 0,405 promilių (tai yra, 0,0025 promilių/min x 50 minučių = 0,125 promilių, 0,125 promilių + 0,24 promilių = 0,365 promilių ir 0,0033 promilių/min x 50 minučių = 0,165 promilių, 0,165 promilių + 0,24 promilių = 0,405 promilių). Faktinių aplinkybių vertinimas atitinka in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejones bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudos, tai yra, remiamasi palankiausiu skaičiavimu, pagal kurį etilo alkoholio koncentracija gaunama 0,325 promilės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi išaiškino, kad teisinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tik tada, kai etilo alkholio koncentracija yra virš 0,41 promilės. Esant 0,325 promilės – neblaivumo būsena netaikoma. Minėta Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto atliktas kraujo tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvada, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., 22.50 val., alkoholio koncentracija kraujyje buvo 0,24 promilės, teismų praktikos Lietuvos teismo medicinos specialistų formulė, kad iš žmogaus organizmo per 1 valandą pasišalina 0,1-0,25 promilės alkoholio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kur visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sudaro pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir panaikinti Institucijos Nutarimą. Dėl administracinės nusižengimo teisenos nutraukimo ir Nutarimo panaikinimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Jei teismas nemano, kad prašymas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, yra tenkintinas, Pareiškėja teismo prašo pakeisti Nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sustabdyta policijos pareigūnų Pareiškėja davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Pareiškėja nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Pareiškėja buvo sustabdyta vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, tai yra, nuo Pareiškėjos nesklido alkoholio kvapas, ji elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Pareiškėja išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio Pareiškėja nebuvo padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 19 metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti pilnu etatu, besirūpinanti mažamete dukra, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Pareiškėjos vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pareiškėja dirba vadove – vadybininke nekilnojamojo turto įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, kadangi Pareiškėja turi vykti į skirtingus nekilnojamojo turto objektus, esančius rytų ir vidurio Lietuvoje. Pareiškėja charakterizuojama kaip patikima, pareiginga, atsakinga, sąžininga ir jautri kolegų atžvilgiu darbuotoja. Jokių tarnybinių nusižengimų ar papeikimų nėra gavusi. Netekusi teisės vairuoti Pareiškėja netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Pareiškėja augina mažametę dukrą D. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Duktė lanko Kauno (duomenys neskelbtini) gimnaziją, 4 klasę, taip pat plaukimo treniruotes Kauno plaukimo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ baseine, šokių pamokas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir papildomas MB „(duomenys neskelbtini)“ matematikos pamokas. Teisė vairuoti reikalinga ir siekiant užtikrinti saugų dukros patekimą į mokymo įstaigas, treniruotes, šokių pamokas. Pareiškėja yra išsiskyrusi, dukrą augina viena, kitų asmenų, kas galėtų padėti nėra. Teisė vairuoti yra reikalinga ir norint pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus, daugybinėmis ligomis sergančiais tėvas, tai yra, mama M. Y. ir viena akimi nematančiu tėvu J. Y.. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo, jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Taip pat Pareiškėja rūpinasi tėvų maistu, vaistais, finansine padėtimi, nuveža juos į miesto renginius. Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis, teismų praktika.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. R. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės. Byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Žodinio bylos nagrinėjimo metu R. S. nusižengimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgus į R. S. prašymus, nutarimu buvo paskirta minimali 800 Eur bauda ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, minimaliam, 6 mėnesių terminui, taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas – 12 mėnesių terminui. Skundo aprašomojoje dalyje Pareiškėja išreiškia dviprasmišką prašymą, t.ai yra, lygtais, ir nepripažįsta kaltės bei prašo panaikinti nutarimą, kuriuo ji nubausta ir tuo pačiu, lygtais, su nusižengimu sutinka, bei prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą. Institucija pabrėžia, kad R. S. prašymas dėl administracinės bylos nutraukimo, negali būti tenkinamas. R. S. kaltė administracinio nusižengimo byloje įrodyta bylos duomenimis ir įrodymais. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro vairuotojai būdami neblaivūs. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 43 punkte reglamentuota neblaivumo sąvoka: Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės...“. KET 14 punkte įtvirtintas reikalavimas, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems. Policijos pareigūnai vairuotoju neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu. laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Policijos pareigūnams 2023 m. rugpjūčio 18 d. sustabdžius R. S. jos neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmuoju tikrinimu, 21.29 val., buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, antruoju – 21.46 val., 0,43 promilių neblaivumas. Alkotesterio galiojantis patikros sertifikatas Nr. 1937641 patvirtina, kad alkotesteriui Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini) patikra buvo atlikta 2023 m. birželio 2 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo. Alkotesterio Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini) patikros sertifikate nurodomos matavimo ribos ir prietaiso tikslumas – matuojant 0,01–1,00 ribose prietaiso paklaida sudaro +/- 0,017 promilių. Policijos pareigūnai vertindami alkotesterio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą R. S., apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, tai yra, 0,43 promilių neblaivumas, bei R. S. naudai paskaičiuojama prietaiso paklaidos ribos bei konstatuojama, kad R. S. buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ reglamentuoja transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. S. kraujas tyrimui paimtas 2023 m. rugpjūčio 18 d., 22.50 val., išvadoje konstatuojama, kad R. S. kraujyje nustatyta mažiausia 0,24 promilių etilo alkoholio koncentracija. Bylą nagrinėjantis pareigūnas vertina, kad R. S. policijos pareigūnų buvo sustabdyta ir patikrinta dėl girtumo 2023 m. rugpjūčio 18 d., 21.29 val., o jos kraujas patikrinimui paimtas 22.50 val., tai yra, po 1 val. 21 min. Atliktas tyrimas neparodo R. S. tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl R. S. neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus sustabdžius R. S. ir parodo realų jos neblaivumą automobilio vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tik patvirtina, kad R. S. automobilio vairavimo metu buvo neblaivi. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008; N444-1452/2009; N261-3165/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12- 2013). Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Institucijos manymu, taip pat neturėtų būti tenkinamas R. S. prašymas dėl administracinės poveikio priemonės netaikymo arba švelninimo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėja skunde nepateikė jokių išimtiniu aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Asmuo teiktame skunde nurodo tik vairuotojo pažymėjimo svarbą jo gyvenime, teigiamas charakteristikas, nuobaudų neturėjimą, užimtumą. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės arba švelninti paskirtą nuobaudą sutrumpinant paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Akcentuotina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-194/2018). Institucijos nuomone, R. S. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui ir sveikatai, netgi gyvybei. Tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėja R. S. nurodė, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivi, įpūtė 0,41 promilės antru pūtimu. Kadangi nustatytas neblaivumas buvo „ant ribos“, Pareiškėja nuvyko pasidaryti kraujo tyrimą. Kiek žino, priduoti kraujo mėginį tyrimui turi per 1 valandą, Pareiškėja tai padarė per 50 minučių. Kraujo tyrimas parodė, kad neblaivumas yra 0,24 promilės. Pripažįsta, kad pasielgė nederamai. Važiavo nedideliu greičiu, pažįstamoje vietoje. Tai yra pirmas nusižengimas, anksčiau nėra turėjusi pažeidimų. Teisė vairuoti reikalinga, kadangi rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, yra išsiskyrusi, vieniša mama, rūpinasi dukra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) R. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad R. S. 2023 m. rugpjūčio 18 d., 21.29 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Pareiškėja skundu su padarytu pažeidimu nesutiko ir prašė panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Pareiškėja policijos pareigūnų buvo sustabdyta 2023 m. rugpjūčio 18 d. neblaivumo patikrinimui. Patikrinus R. S. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu, atliktu 21.29 val., jai buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu, atliktu 21.46 val., nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą – 0,41 promilės). Šios aplinkybės užfiksuotos 2023 m. rugpjūčio 18 d. neblaivumo nustatymo akte (administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 6). Iš administracinio nusižengimo bylos taip pat nustatyta, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas Pareiškėjos neblaivumas, yra sertifikuotas, patikros sertifikato Nr. 1937641 (administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 17). Šis sertifikatas patvirtina, kad minėto alkotesterio patikra atlikta 2023 m. birželio 6 d., o patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d. Taigi patikrinimo metu ši matavimo priemonė atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, alkotesterio rodmenys bei tikrinimo laikas buvo įtraukti į neblaivumo nustatymo aktą, jame nurodant ir alkotesterio modelį bei numerį, atitinkančius patikros sertifikate nurodytus duomenis, su šiuo aktu pasirašytinai supažindintas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. R. S. sutiko su minėtame akte nurodytais alkotesterio patikrinimo rezultatais, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 straipsnis numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.

Pareiškėja pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pareiškėjos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Minėta išvada nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų, kadangi, kaip matyti iš minėtos išvados kopijos, R. S. kraujo mėginys paimtas 22.50 val., taigi po patikros alkotesteriu praėjus daugiau nei vienai valandai (1 val. 4 min.).

Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.

Nors medicinos įstaigos pateiktose išvadose nurodoma, kad asmuo medicinos įstaigoje neviršijo leistino 0,40 promilių, neblaivumo laipsnio, tačiau kaip minėta aukščiau asmuo į gydymo įtaigą nuvyko 1 val. 4 min., po policijos patikrinimo alkotesteriu, patikrinimo metu Pareiškėjos neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, todėl ji galėjo išblaivėti dėl natūralių procesų organizme. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad praėjus 15 minučių po pirmojo tikrinimo, antruoju tikrinimu jai buvo nustatytas 0,03 promilės mažesnis girtumas. Kartu tai reiškia, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir medicinos įstaigos išvados nėra jokių prieštaravimų, nes alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja.

Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių skiriant ekspertizę siekiant nustatyti R. S. girtumą vairavimo metu. Nors specialistai ekspertizės atlikti negalėjo, vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. V. pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio, o per 64 min. (toks laiko tarpsnis nuo antrojo alkoholio koncentracijos matavimo alkotesteriu 21.46 val. iki kraujo paėmimo ligoninėje 22.50 val.) galėtų buvę būti pašalinta 0,106 – 0,266 promilių. Iš to sektų retrospektyviai paskaičiuotos tikėtinos koncentracijos kraujyje 21.46 val. – 0,346 – 0,506 promilės. Pastebėtina aplinkybė, kad R. S. pirmuoju matavimu (21.29 val.) buvo nustatytas dar didesnis, 0,46 promilių girtumo lygis. Tarp matavimų alkotesteriu bei vėliau tyrimui paimto kraujo ėminio ištyrimo rezultatų yra nuoseklus koncentracijos mažėjimas, kas rodo buvusią alkoholio eliminacijos iš organizmo fazę, kuri pasiekiama per 1–2 val. nuo paskutinės alkoholio dozės suvartojimo. Alkoholio šalinimo greitis priklauso nuo pasiektos alkoholio tolerancijos (pripratimo prie alkoholio) ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis esminės įtakos alkoholio šalinimo greičiui neturi.

Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008; N444-1452/2009; N261-3165/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20T4-09-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12- 2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikrinimo alkotesteriu gauti rezultatai, geriausiai atspindi R. S. būseną vairavimo metu. Pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra.

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. S. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Nustatyta, kad R. S. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti tiesiogiai susijusi jos darbinėmis funkcijos, netekusi teisės vairuoti, netektų ir galimybės dirbti. Pareiškėja yra išsiskyrusi, vieniša motina, augina mažametę dukrą, rūpinasi senyvo amžiaus ligotais tėvais. Nei skunde, nei teismo posėdžio Pareiškėja nenurodė, jog ji yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais, kad be jos niekas kitas to padaryti negali. Taip pat, su skundu Pareiškėja pateikė ir 2014 m. spalio 21 d. ištuokos liudijimą, kuriame nurodyta, kad P. S. įsipareigoja kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui teikti po 500,00 Lt. Minėta aplinkybė patvirtina, kad nors ir Pareiškėja viena augina mažametę dukrą, tačiau nėra vienintelis ją išlaikantis asmuo. Nagrinėjamu atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, kuris buvo pažeistas įvykdžius tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021).

Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. buvo skirta 800 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 800 eurų iki 1 100 eurų, ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Pareiškėjai paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonės buvo minimalios. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė