Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-498/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
1A-2-498/2016
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-01210-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
M. P.
Nukentėjusysis
N. P.
Advokatai
Kęstutis Gudynas, Jelena Koltakova
Kategorijos

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-2-498/2016

Teisėja Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01210-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, Evelinai Dzenytei,

dalyvaujant prokurorams Virginijui Mizarui, Aušrai Rimkevičiūtei,nuteistajam M. P. (M. P.) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,nukentėjusiajai N. P. ir jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai,rusų kalbos vertėjai Veronikai Rybalčenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas devyniems mėnesiams laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Įpareigojimui vykdyti nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš M. P. priteista N. P. 2000 litų už jai suteiktą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. P. nuteistas už tai, kad 2013-12-23 apie 22.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais sutuoktinę N. P. bei tyčia jai sudavė vieną kartą į galvą plastmasiniu 1 litro talpos medaus pripildytu kibirėliu, padarydamas viršugalvio sumušimą ir nežymiai sutrikdydamas N. P. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalį jį išteisinti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu ir paskirta bausme nesutinka, kadangi jokios nusikalstamos veikos nepadarė. M. P. skunde nurodo, kad byloje nustatyta, kad visi apklausti liudytojai situacijos, buvusios 2013 m. gruodžio 23 d. apie 23 val. jų bute, nematė. Liudytojos L. K. teigimu, nukentėjusioji atėjusi pas ją į namus ir pasakiusi, kad aš neva sudaviau kibirėliu per galvą, iškvietusi greitąja pagalbą. Liudytoja I. S. iš viso supainiojo laiką teigdama, kad triukšmą bute girdėjus ir greitosios pagalbos automobilį mačiusi tą dieną apie pietus. Liudytoja G. G. iš viso nieko nežinanti apie įvykį, o situaciją jų šeimoje apibudinanti vadovaujantis N. P. pasakojimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi ir nukentėjusiosios parodymais, kurie atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusios tarpusavio santykius, yra tendencingi.

Apeliantas skunde nurodo, kad su sutuoktine N. P. santykiai įtempti, bendravimas buitiniu lygiu vyksta, tačiau kalbasi jie nedaug. Gyvena kartu apie 30 metų, užaugino du sūnus, Skunde teigiama, kad žmona apeliantui priekaištauja dėl bet kokių buitinių dalykų. Jis yra emocionalus žmogus, todėl jų aiškinimaisi vyksta garsiai. Taip pat buvo ir 2013 m. gruodžio 23 d., ginčas vyko garsiau kaip derėtų. Apsipykus, M. P. nurodo, kad nuėjo į savo kambarį. Jokio smurto žmonos atžvilgiu jis nevartojo ir jos nemušė.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nevertino prieštaravimus, kurie yra byloje esančioje 2014 m. gegužės 2 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, gydytojas neurologas padarė galutinė išvadą apie trauminę galvos smegenų ligą ūmiu periodu, lengva forma. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad N. P. nustatytas viršugalvio sumušimas, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių bendrą lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nepakanka bei nurodė, kad gydymo įstaigoje išsakyti nusiskundimai galėjo būti sąlygoti ir padidėjusio kraujospūdžio ligos. Šią savo išvadą specialistė vertino kaip sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau kuo tai motyvavo, nenurodė. Taip pat išvadoje įrašyta, kad gydymo įstaigoje išsakyti nusiskundimai galėjo būti sąlygoti ir padidinto kraujospūdžio ligos.

M. P. skunde nurodo, kad apklausta teismo posėdžio metu specialistė S. B. paaiškino, kad nustatytą nusistovintį horizontalų nistagmą ji vertino kaip sužalojimo požymį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai specialisto išvados duomenis ir specialistės parodymus duotus teisme vertino kaip vienas kitą papildančią visumą, nekreipė dėmesio į šių faktinių duomenų priešpriešą.

Skunde nurodoma, kad klinikiniuose medicininiuose dokumentuose, kuriais remtasi ruošiant teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), gydytojas neurologas horizontalų nistagmą įvardijo kaip objektyvųjį sveikatos sutrikdymo požymį, kuris lėmė jo diagnozę apie trauminę galvos smegenų ūmaus periodo ligą. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje šie duomenys atmesti, nurodant, kad objektyvių duomenų apie galvos smegenų sukrėtimą nepakanka. Tai reiškia, kad specialistas atmetė nistagmą kaip kūno sužalojimo (žmogaus kūno audinių ar organų funkcijos pažeidimą) požymį ir tuo pačiu išvadoje nurodytas kitas požymis-galvos sumušimas, tačiau tokia išvada teismo specialisto išvadoje niekuo nemotyvuota. Tik apklausus teismo medicinos specialistę teisme ji nustatytą nistagmą priskyrė kūno sužalojimo požymiui - galvos sumušimui, aiškiai prieštaraudama pati sau.

Apeliantas skunde rašo, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nenustačius N. P. sužalojimo požymių. Aptartuose medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta žmogaus kūno audinių anatominio vientisumo pažeidimo. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas viršugalvio sumušimas nepatvirtintas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nurodo, kad M. P. inkriminuojamas žmonos sužalojimas paremtas tik subjektyviais tvirtinimais, t.y. tik pačios nukentėjusiosios paaiškinimu teisme bei jos aiškinimu medicinos darbuotojams. Tai reiškia, kad nėra nustatyta veiką nustatančio požymio - kūno sužalojimo, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji N. P. prašo palikti galioti 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo netenkinti. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad teisme išnagrinėti duomenys atitinka LR BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad M. P. kaltė įrodyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojų L. K., I. S., G. G. parodymais.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su 2013-12-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nukentėjusiajai N. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Skunde teigiama, kad išvada prieštaringa ir neatitinka kitų medicininių dokumentų. Apeliantui kėlė abejonių specialisto išvadoje nurodytos išvados, kad nukentėjusiosios gydymo įstaigoje išsakyti nusiskundimai galėjo būti sąlygoti ir padidėjusio kraujospūdžio ligos. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą M. P. pateikė prašymą atlikti medicininę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, gavęs M. P. prašymą paskirti medicininę ekspertizę, siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą (LR BPK 324 straipsnio 6 dalis). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta specialistė S. B. ir 2015 m. vasario 24 d. nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė ir 2016-04-21 gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 193,194).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir palyginusi jame užfiksuotus duomenis ir padarytas išvadas su 2013-12-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17), specialistės S. B. parodymais (t. 1, b. l. 106,107,147-150), konstatuoja, kad šių tiriamųjų dokumentų išvados ir specialistės parodymai dėl nukentėjusios sumušimo iš esmės sutampa. Visi minėti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai N. P. buvo padarytas viršugalvio sumušimas. Ekspertizės akte, taip pat konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nerasta jokių objektyvių klinikinių duomenų apie anksčiau buvusį bet kokios kilmės horizontalų nistagmą, todėl vertintina, kad jis išsivystė po 2013-12-23 patirto viršugalvio sumušimo. Specialisto išvados apeliantui sukeltas abejones, kad gydymo įstaigoje išsakyti nusiskundimai galėjo būti įtakoti ir padidinto kraujospūdžio ligos, paneigia ekspertizės akte padarytos išvados, kad viršugalvio sumušimo objektyvūs požymiai galėjo išnykti iki apžiūros VTMR 2013-12-27 ir galėjo išlikti tik skausmingumas čiuopiant, bei išvados 4 punkte konstatuojama, kad viršugalvio sumušimas padarytas kietu, buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai N. P. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. 2013-12-23 smūgiuojant jai į viršugalvio sritį plastmasiniu 1 litro kibirėliu su medumi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu buvo pašalintos visos abejonės dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Specialisto išvados patikimumas ir liečiamumas su kitais bylos įrodymais yra akivaizdus. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija neabejoja atliktos komisinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, kuriose išsamiai atsakyta į užduotus klausimus, išanalizuoti medicininiai dokumentai ir padarytos išvados, kurias sugretinus su byloje esančiais kitais įrodymais (liudytojų parodymais, specialisto išvada, ekspertės S. B. parodymais), nekyla jokių abejonių, kad M. P. 2013-12-23 nukentėjusiajai N. P. padarė viršugalvio sumušimą, smūgiuojant jai į viršugalvio sritį plastmasiniu 1 litro kibirėliu su medumi.

Atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados patvirtina ir papildo ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadas dėl N. P. padaryto sveikatos sutrikdymo. Ekspertizės išvadose konstatuojama, kad N. P. buvo padarytas sumušimas ir fizinio skausmo sukėlimas, sumušimas padarytas kietu buku daiktu, horizontalus nistagmas išsivystė po 2013-12-23 patirto viršugalvio sumušimo. Specialisto išvadose nurodyta, kad N. P. padarytas viršugalvio sumušimas yra vertinamas kaip sužalojimas, padarytas kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Siejant specialisto ir ekspertizės išvadas tarpusavyje akivaizdu, kad N. P. patirtas viršugalvio sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantas M. P. skunde nurodo, kad nei viena iš apklaustų liudytojų įvykio tiesiogiai nematė ir pirmos instancijos rėmėsi tendencingai nukentėjusiosios parodymais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos I. S., L. K., G. G. tiesiogiai nematė pačių smūgių sudavimo, bet jų parodymus vertinant visų byloje surinktų objektyvių duomenų kontekste, jų įrodomoji reikšmė abejonių nekelia. Taip pat pažymėtina, kad teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-250-942/2016, 2K-170/2014 ir kt.).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Liudytoja I. S., gyvenanti gretimai N. P., 2013-12-23 už sienos girdėjo triukšmą, M. P. balsą, necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l.107,108), parodė, kad triukšmaujama ne pirmą kartą. Liudytoja L. K. su N. P. bendravo po įvykio, iškvietė greitąją pagalbą, kartu su ja buvo ligoninėje, apibūdino jos būseną, parodė, kad nukentėjusiajai skaudėjo galvą, buvo labai susinervavusi, spaudimas aukštas (t. 1, b.l. 108, 109). Iš liudytojos G. G. parodymų spręstina, kad tarp sutuoktinių vyksta konfliktai. Atkreiptinas dėmesys, kad vertindamas liudytojų parodymus pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, yra įrodyta, nepaisant neatitikimų liudytojos I. S. parodymuose apie įvykio laiką. Teismas rėmėsi tais duomenimis, kuriuos patvirtina keli šaltiniai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija liudytojų parodymus laiko patikimais, netiesiogiai patvirtinančiais 2013-12-23 22.30 val. vykusį konfliktą tarp sutuoktinių M. P. ir N. P., kurio metu N. P. buvo sumušta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios N. P. parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Vertinant nukentėjusiosios parodymus su byloje nustatytais faktiniais duomenimis, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta. N. P. nurodyta jai padaryto sumušimo lokalizacija iš esmės atitinka specialisto ir ekspertizės akto išvadas.

Teisėjų kolegija patikrinus apelianto M. P., nukentėjusiosios N. P., ekspertės S. B., liudytojų I. S., L. K., G. G. parodymus, ekspertų išvadas bei vadovaudamasis šių įrodymų visuma, konstatuoja, kad M. P. savo sutuoktinei N. P. sudavė smūgį į viršugalvio sritį plastmasiniu vieno litro talpos kibirėliu su medumi ir taip smurtaudamas padarė viršugalvio sumušimą, kuris specialisto išvadose įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir fizinio skausmo sukėlimą, t. y. padarė nusikalstamas veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą LR BK 140 straipsnio 2 dalis numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę M. P. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo pateiktas atstovavimo išlaidų kvitas 434 eurų sumai (t.1, b. l. 144), susijęs su nukentėjusiosios N. P. atstovavimu Kauno apygardos teisme. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis M. P. atžvilgiu paliekamas galioti ir nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos nėra per didelės, todėl jos priteistinos iš nuteistojo M. P..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atlikus įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. P. padarė LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas ir tenkinti M. P. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo M. P. priteisti N. P. 434 Eur (Keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) advokato atstovavimo išlaidų patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaOlegas Šibkovas