- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- e2-20160-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14461-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „STAKLIJA“
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis, Virgilijus Kaupas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „STAKLIJA“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „STAKLIJA“ vadovui Juozui Vaidžiuliui, advokatui Virgilijui Kaupui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. (V. U.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „STAKLIJA“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. U. (V. U.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–9) uždarajai akcinei bendrovei „STAKLIJA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „STAKLIJA“), kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), prašė panaikinti UAB „STAKLIJA“ direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 19/28-1 „Dėl atleidimo iš darbo“ (toliau – Įsakymas), grąžinti jį į darbą, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį energetiko–elektriko pareigoms, 2019 m. sausio 28 d. įmonės direktorius Juozas Vaidžiulis (toliau – įmonės direktorius) nurodė jam atvykti kitą darbo dieną (2019 m. sausio 29 d.) į darbą anksčiau, kad atliktų pagalbinius staklių pakrovimo darbus, tačiau kadangi staklių krovimas yra pavojingas darbas ir nepatenka į jo pagal darbo sutartį atliekamas darbo funkcijas, jis įmonės direktoriui pasiūlė kreiptis į specialistus, kurie tokį darbą galėtų saugiai atlikti, bei nurodė, kad sutiktų atlikti tokius darbus tik tuo atveju, jei tokio papildomo darbo atlikimas bus įtvirtintas oficialiai – jei įmonės direktorius priimtų įsakymą ir pateiktų jam instrukcijas, su kuriomis susipažinęs, jas galėtų pasirašyti. Nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. atvyko į darbą ir kartu su kitais įmonės darbuotojais, kurie atsakovės liepimu taip pat turėjo dalyvauti pakrovimo darbuose, kad gautų instruktavimą bei įsakymą dėl krovimo darbų atlikimo, tačiau įmonės direktorius susinervino ir grubiai, pakeltu tonu pareiškė, kad atsisako rašyti įsakymą, pradėjo rėkti ant jo: „Nenori dirbti – nedirbk ir stovėk!“, po tokių įmonės direktoriaus žodžių, jis nurodė, kad būtent, kiek jis žino, darbdaviui tenka pareiga užtikrinti jo ir kitų įmonės darbuotojų sveikatos ir gyvybės saugumą. Tokie žodžiai, ieškovo teigimu, itin supykdė įmonės direktorių, dėl ko jis dar garsiau pradėjo rėkti: „Išeik iš kabineto!“, pamatęs, kad su įmonės direktoriumi neįmanoma susikalbėti, jis apsisuko, norėdamas išeiti iš kabineto, bet staiga pajuto stiprų smūgį į petį, smūgis buvo toks stiprus, kad jis prarado pusiausvyrą, negana to, įmonės direktorius vijosi jį iš paskos ir grasinančiai šaukė: „Aš tau parašysiu įsakymą, aš tau parašysiu!“. Pažymėjo, kad dėl šio įvykio jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri, išnagrinėjusi jo skundą, pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad jis, atsisakydamas vykdyti darbdavės užduotį, elgėsi teisėtai ir teisingai, ir tai neturėtų jam užtraukti jokių teisinių pasekmių. Teigė, kad kitą dieną po kilusio konflikto, t. y. 2019 m. sausio 30 d., jam buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo (toliau – Įspėjimas), kuriame buvo nurodyta, kad įmonei užbaigus pastato rekonstrukcijos darbus, jo atliekama energetiko–elektriko darbo funkcija tapo pertekline ir nereikalinga bei darbovietėje nesant kitos laisvos darbo vietos, į kurią jis galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, taip pat turėdamas omenyje sunkią įmonės finansinę padėtį, su juo sudaryta darbo sutartis 2019 m. vasario 28 d. bus nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 2019 m. vasario 28 d. jam buvo įteiktas Įsakymas dėl atleidimo iš darbo, su kuo jis nesutinka, mano, kad jo atleidimas iš darbo nebuvo nulemtas ekonominių ar kitokių organizacinių pokyčių, atleidimą iš darbo lėmė kilęs konfliktas su įmonės direktoriumi. Pabrėžė, kad įmonėje jis dirbo nuo 2015 m. neterminuotos darbo sutarties pagrindu, t. y. nebuvo įdarbintas pastato rekonstrukcijos darbų laikotarpiui, atliko elektros priežiūros darbus atsakovei priklausiusiuose ir nuomojamuose pastatuose, esančiuose Žarijų g. 2E ir Žarijų g. 2F, Vilniuje, neretai jam teko atlikti darbus ir įmonės buveinėje, esančioje Lentvario g. 16, Vilniuje, jis buvo paskirtas atsakingu asmeniu už įmonės pastatų elektros ūkį, esančių tiek Žarijų g. 12, tiek Lentvario g. 16, Vilniuje. Pabrėžė, kad nors atsakovė teigia, jog jo atliekamos funkcijos buvo siejamos tik su pastato kapitaliniu remontu, tačiau užbaigus pastato remontą 2018 m. birželio mėn. ji neinicijavo darbo sutarties su juo nutraukimo, jis sėkmingai ir toliau dirbo įmonėje beveik 8 mėnesius, bet tik 2019 m. sausio 29 d. kilus konfliktui sužinojo, kad jo atliekama funkcija tapo pertekline dėl 2018 m. birželio mėn. užbaigto pastato kapitalinio remonto – jo pareigos niekada nebuvo siejamos išimtinai tik su įmonės įsigyto pastato rekonstrukcijos darbais. Ieškovo vertinimu, Įspėjime darbdavės nurodytas teiginys dėl sunkios įmonės padėties yra šabloniškas ir niekuo nepagrįstas, iki konflikto dienos jis niekada nebuvo įspėtas, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, kad trūksta darbo jam, įmonė įsiskolinimo Sodrai neturi, kartu pažymėdamas, kad įmonėje dirba ir daugiau darbuotojų, todėl tuo atveju, jei iš tiesų finansinė įmonės būklė yra sunki, darbdavė turėjo pareigą pagrįsti, kokiu kriterijumi remiantis buvo nuspręsta atleisti būtent jį. Ieškovo įsitikinimu, Įspėjime nurodyta priežastis yra fiktyvi, ja siekiama tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą, tačiau realiai joks pokytis, turintis įtakos jo atliekamoms funkcijoms, neįvyko, toks sprendimas buvo įmonės direktoriaus keršto veiksmai jam atsisakius dirbti pagal darbo sutartį nepriskirtus ir pavojingus darbus. Pabrėžė, kad įmonė verčiasi staklių prekyba bei nekilnojamojo turto nuoma, todėl šiems pastatams nuolatos būtina elektriko–energetiko priežiūra, tačiau daugiau elektrikų be jo įmonėje nėra, be to, jo žiniomis, nors įmonės eksploatuojamų elektros įrenginių galia viršija 100 kW, dėl ko įmonės elektros įrenginių priežiūrai turi būti paskirtas auštąją kategoriją (AK) turintis asmuo (jis tokią kategoriją turi), jį atleidus iš darbo darbdavė atsakingo asmens nėra paskyrusi, tokių darbuotojų, kuriuos minėtoms pareigoms paskirti galėtų, įmonė net ir neturi. Pabrėžė, kad įmonei elektrikas tebėra reikalingas, nes po jo atleidimo iš darbo 2019 m. kovo 26 d. elektros darbams atlikti su uždarąja akcine bendrove „RP Engineering“ (toliau – UAB „RP Engineering“) buvo sudaryta rangos sutartis, be to, 2019 m. kovo 27 d. įmonė sudarė techninės priežiūros sutartį su uždarąja akcine bendrove „Aktinis“ (toliau – UAB „Aktinis“), pagal kurią UAB „Aktinis“ buvo perduota jo vykdyta funkcija – dujų, šilumos, elektros ir vandens skaitiklių rodmenų nurašymas. Mano, kad jo atleidimas iš darbo gali būti pripažintas neteisėtu ir dėl to, jog buvo nesilaikyta teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų garantijas verslo perdavimo metu, nes nagrinėjamu atveju didžioji dalis jo vykdytų funkcijų buvo perduota kitiems juridiniams asmenims, tačiau buvo neužtikrintas darbo santykių tęstinumas, t. y. buvo pažeista jo teisė tęsti darbo santykius verslą perėmusioje įmonėje. Ieškovo įsitikinimu, darbdavė, prieš nuspręsdama jo vykdomas funkcijas perduoti kitiems verslo subjektams, t. y. perduodama dalį verslo, apie tai turėjo informuoti ir jį, tačiau jis informuotas nebuvo, darbdavė tiesiog nutraukė su juo darbo sutartį, tokiu būdu buvo grubiai pažeista jo teisė į darbo santykių tęstinumą. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos jam grįžti į buvusį darbą, nes atleidimo priežastys buvo visiškai formalios ir paremtos tik įmonės direktoriaus asmeniniu vertinimu, jis savo pareigas atliko tinkamai, darbas jam patiko, derėjo su jo kitu dirbamu darbu Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijoje – jam antras darbas yra reikalingas, nes pajamų iš darbo Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijoje pragyvenimui nepakanka. Pažymėjo, jog dėl, jo įsitikinimu, neteisėto atleidimo iš darbo patyrė ir tebepatiria neturtinę žalą – jis, netekęs darbo, išgyvena, nes darbas įmonėje jam labai patiko, jaučiasi netekęs savo svarbios gyvenimo dalies, nuo pat įspėjimo apie atleidimą iš darbo dienos jį kankina nuovargis, atleidus jį iš darbo situacija dar labiau pablogėjo – jam sunku užmigti, jį kankina nežinomybė, neapibrėžtumas, kas toliau vyks, ar galės toliau gyventi Lietuvoje ir dirbti, tuo labiau, kad šiuo metu jam yra 52 metai, o tokio amžiaus asmenų įsidarbinimo galimybės, ieškovo įsitikinimu, Lietuvoje yra ribotos, jis yra užsienio pilietis, o tai taip pat dažnai gąsdina darbdavius, be to, visa susiklosčiusi situacija yra socialiai neteisinga jo atžvilgiu, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad darbo santykių eigoje girdėjo kalbas, kad įmonės vadovas nori jį atleisti iš darbo; nuo 2018 m. liepos mėn. jam darbo netgi padaugėjo, darbo turėjo visam savo darbo laikui, prasidėjo projektų valdymas, aiškinosi, kaip patalpose panaikinti pelėsį, reikėjo surasti naujus nuomininkus, bendrauti su jais, šiuos darbus jam pavedė atlikti įmonės komercijos direktorius ir akcininkas A. B., su kuriuo jis dirbo tose pačiose patalpose, A. B. jam nurodydavo, ką dirbti, taip pat reikėjo suruošti katilinės dokumentaciją, energetiko darbo turėjo daug, elektriko darbo jau mažiau, su dujų ūkiu jis dirbti negali, katilinės darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas 2019 m. vasario 28 d. jo paskutinę darbo dieną; jo buvusi darbovietė buvo parengusi atsakovės pastato Žarijų g. 12 projektą ir jis įsidarbino pas atsakovę, dirbo pagal jo buvusios darbovietės parengtą atsakovės pastato Žarijų g. 12 projektą, pradžioje buvo įdarbintas pagal terminuotą darbo sutartį, paskui paprašė pakeisti jo darbo sąlygas: 2 val. padidinti darbo laiką, pridėti elektriko pareigas, kas buvo padaryta 2016 m., jis buvo įdarbintas pagal neterminuotą darbo sutartį, savo darbo pareigas kaip energetikas–elektrikas žinojo, jis buvo priimtas į darbą kaip projekto prižiūrėtojas, dirbo pagal A. B. nurodymus, įmonės vadovui nepranešdavo, ką dirba, nes jis tai žinojo; 2019 m. pradžioje dalyvavo inventorizacijos komisijoje, tai buvo papildomas darbas, už kurį jam buvo papildomai sumokėta.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 138–145).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovas įmonėje dirbti iš esmės buvo priimtas terminuotai – tik UAB „STAKLIJA“ naujai įsigyto pastato rekonstrukcijos laikotarpiui ir nepilnai darbo dienai, todėl 2018 m. vasarą atsirado organizacinės priežastys spręsti klausimą dėl ieškovo energetiko–elektriko darbo funkcijų, kaip perteklinių, panaikinimo, nes pastato kapitalinio remonto pabaiga ir su jo remonto metu atlikti darbai lėmė ieškovo darbo funkcijų pasibaigimą, t. y. ieškovo pareigybė tapo pertekline. Pabrėžė, kad įmonė, būdama verslo subjektu, turi teisę ir privalo savo verslą modeliuoti ir organizuoti taip, kaip jai atrodo tinkamiausia. Paaiškino, kad 2013 m. liepos 10 d. įsigijo gamybinį pastatą, adresu Žarijų g. 2E, Vilniuje, 2015 m. rugsėjo 14 d. su ieškovu sudarė darbo sutartį, kuria ieškovas buvo priimtas inžinieriaus–energetiko pareigoms terminuotam laikotarpiui – iki 2016 m. vasario 14 d., nustatant darbo dienos trukmę 2 valandas per dieną. Teigė, kad su ieškovu susitarė, jog jis faktiškai vykdys darbus, susijusius su UAB „STAKLIJA“ gamybinio pastato, adresu Žarijų g. 2E, Vilniuje, rekonstrukcijos dalimi – elektros vidaus tinklais. Pažymėjo, kad ieškovas jai pateikė duomenis apie turimą statybos specialisto kvalifikacijos atestatą specialiesiems statybos darbams – apsauginė ir gaisrinė signalizacija (iš jų vaizdo stebėjimas, įeigos kontrolė, perimetro apsauga), automatizavimas, 2015 m. spalio 12 d. įmonės direktorius išdavė įgaliojimą ieškovui įmonės vardu atstovauti įmonės interesams valstybės ir savivaldybės institucijose, atlikti veiksmus, susijusius su projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo gavimu, projektinės dokumentacijos pateikimu bei atsiėmimu, taip pat su pažymų dėl inžinierinių tinklų tiesimo (rekonstrukcijos) per valstybinę žemę išdavimu, prijungimo prie elektros tinklų techninėms sąlygoms gauti, analogiško turinio įgaliojimai ieškovui buvo išduoti ir 2016–2018 m. Nurodė, kad darbuotojui pateikus prašymą 2016 m. rugsėjo 26 d. jo darbo sutartis buvo pakeista, buvo susitarta, kad darbuotojo darbo funkcijos yra energetikas–elektrikas, nustatytas 740 Eur mėnesinis atlyginimas už 4 valandas per darbo dieną, nustatant 5 darbo dienų darbo savaitę, 2017 m. kovo 7 d. jis buvo paskirtas atsakingu už įmonės pastatų elektros ūkį, esančių Lentvario g. 16 ir Žarijų g. 12, Vilniuje. Pažymėjo, kad 2018 m. birželio 11 d. įmonės sudaryta komisija, dalyvaujant ieškovui, surašė ilgalaikio materialiojo turto, atlikus pastato, esančio Žarijų g. 2E, Vilniuje, kapitalinį remontą įvedimo į eksploataciją aktą, kuriuo patvirtino, kad įmonė 2013 m. liepos 10 d. įsigijo gamybinį pastatą, adresu Žarijų g. 2E, Vilniuje, nuo 2015 m. iki 2018 m. birželio mėnesio įmonė atliko pastato kapitalinį remontą, kurio kaina yra 433 431,85 Eur, tokiu būdu nuo 2018 m. liepos 1 d., t. y. baigus pastato kapitalinį remontą, ieškovo darbo funkcijos tebuvo atlikti kartą per mėnesį dujų, elektros bei vandens skaitiklių rodmenų užfiksavimą. Nurodė, kad 2019 m. sausio 20 d. su uždarąja akcine bendrove „Inovaciniai verslo sprendimai“ (toliau – UAB „Inovaciniai verslo sprendimai“), kaip paslaugų teikėja, sudarė staklių remonto ir aptarnavimo paslaugų sutartį, kuria paslaugų teikėja įsipareigojo atlikti garantinio aptarnavimo, pogarantinio ir kitų įrengimų remonto darbų paslaugas pagal įmonės pateiktas paraiškas, 2019 m. sausio 28 d. įmonės direktorius priėmė įsakymą Nr.19/01-28 „Dėl etato naikinimo“, kuriame nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad užbaigus įsigyto pastato (Žarijų g. 2E, Vilnius) rekonstrukcijos darbus, energetiko–elektriko funkcija įmonėje tapo nereikalinga, vadovaudamasis DK, panaikino energetiko–elektriko etatą nuo 2019 m. kovo 1 d. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 28 d. įmonėje įvyko ieškovo išprovokuotas darbo konfliktas tarp jo ir įmonės direktoriaus – kadangi ieškovas tomis dienomis nevykdė jokių darbo pareigų ir nebuvo gavęs jokių pavedimų, tai įmonės direktorius pasiūlė ieškovui padėti kitiems įmonėms darbuotojams atlikti staklių iškrovimą iš autotransporto priemonės, ieškovas pakeltu tonu ėmė šaukti ant įmonės direktoriaus, jog niekur jis neis, kol nebus išleistas įsakymas su nurodymu atlikti šį darbą, kadangi ieškovas nesutiko eiti kartu su kitais įmonės darbuotojais iškrauti staklių iš mašinos, tai įmonės direktorius paprašė ieškovo išeiti iš jo kabineto. Teigė, kad 2019 m. sausio 30 d. ieškovui įteikė Įspėjimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad įmonei užbaigus įsigyto pastato rekonstrukcijos darbus ieškovo atliekama energetiko–elektriko darbo funkcija tapo pertekline ir nereikalinga bei darbovietėje nesant kitos laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, taip pat turint omenyje sunkią UAB „STAKLIJA“ finansinę padėtį ir vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovą įspėjo, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 28 d. įmonės direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo 2019 m. vasario 28 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išmokant jam dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Teigė, kad 2019 m. kovo 27 d. su UAB „Aktinis“, kaip prižiūrėtoja, sudarė techninės priežiūros sutartį, kuria prižiūrėtoja įsipareigojo kiekvieną mėnesį vykdyti užsakovui priklausančių dujinių katilinių ir jose esančių įrenginių techninės priežiūros darbus, prieš šildymo sezono pradžią atlikti metinę (2 vnt.) profilaktiką ir katilinės bei šildymo sistemos hidraulinius bandymus, atlikti dujų, šilumos ir vandens skaitiklių rodmenų nurašymą kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, už suteiktas paslaugas įmonė UAB „Aktinis“ 2019 m. kovo ir balandžio mėn. sumokėjo po 90,75 Eur (įskaitant PVM). Atsakovės įsitikinimu, ieškovo argumentai, kad darbdavė perleido dalį verslo, todėl atleidžiant jį iš darbo buvo nesilaikyta teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų garantijas verslo perdavimo metu, nepagrįsti, grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Pažymėjo, kad ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą ieškovas iš esmės mano, jog UAB „STAKLIJA“ kaip darbdavės teisės ir pareigos perėjo tretiesiems asmenims, su kuriais įmonė sudarė ieškovo nurodytas sutartis, todėl ieškovas ieškinio reikalavimą dėl grąžinimo į darbą pareiškė netinkamam atsakovui, nes tokį reikalavimą turi reikšti ne UAB „STAKLIJA“, o tretiesiems asmenis, pasak ieškovo, perėmusiems UAB „STAKLIJA“ verslo dalį, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas vien šiuo pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo nediskredituojančiu pagrindu, t. y. ne dėl jo kaltės, todėl nėra pagrindo teigti, jog neteisėtas atleidimas iš darbo pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai, apribojo galimybes konkuruoti darbo rinkoje, suprantama, kad įmonės sprendimas atleisti ieškovą iš darbo sukėlė jam įtampą, neigiamų išgyvenimų, tačiau įmonė, spręsdama ieškovo atleidimo iš darbo klausimą, nesiekė jo pažeminti, sumenkinti, todėl, atsakovės įsitikinimu, pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovui nėra. Pabrėžė, kad ieškovui vertinant įmonės direktorių neigiamai, nesant ieškovo pasitikėjimo įmone, esant ieškovo ir įmonės direktoriaus konfliktiškiems santykiams, ieškovo efektyvus darbas įmonėje nebūtų įmanomas, jo eskaluojamas konfliktas, pradedant naują teisminį procesą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įtraukiant kitus įmonės darbuotojus, kelia įtampą visame kolektyve, todėl prašo ieškovo į darbą negrąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas Juozas Vaidžiulis papildomai paaiškino, kad kurį laiką kiekvieną mėnesį ieškovui sakydavo ir visi kiti tai žinojo, kad ieškovo darbai įmonėje baigėsi ir laikas jam išeiti iš įmonės; jam nebuvo žinoma, ką ieškovas papildomai dirbdavo, tai jis sužinojo iš bylos dokumentų, tai buvo spaudimas iš komercijos direktoriaus pusės, komercijos direktorius turėjo derinti sutartis, bet jis (komercijos direktorius) vertė ieškovą daryti jo (komercijos direktoriaus) darbą; jis (direktorius) dirba Lentvario g., o ieškovas su komercijos direktoriumi dirbo Žarijų g., jis (direktorius) į Žarijų g. nuvykdavo kartą per mėnesį, sakydavo ieškovui, kad ieškotųsi darbo, nes po pastato pridavimo jam elektriko darbo nebebuvo, vis laukė, tikėjosi, kad ieškovas susiras kitą darbą; buvo nupirktas pastatas Žarijų g. 12, leidimai buvo gauti du Žarijų g. 2E ir 2F, bet tai vienas pastatas, su vienu stogu; 2018 m. gruodžio mėn. samdyta buhalterinė įmonė parengė centralizuotai visiems darbuotojams darbo sutarčių pakeitimus, tame tarpe ir ieškovo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad dirba įmonėje pardavimų vadybininku; 2019 m. sausio 29 d. girdėjo garsų ieškovo ir įmonės direktoriaus kalbėjimą direktoriaus kabinete, tai buvo 1 min. įtemptas pokalbis, ieškovas reikalavo, kad direktorius parašytų įsakymą dėl krovimo darbų, bet direktorius atsisakė tai padaryti, jis pokalbį tik girdėjo, tačiau jų nematė, po pokalbio direktorius norėjo ieškovui parodyti, kokius kitus darbus jam dirbti sandėlyje, ieškovas krovimo darbuose, trukusiuose 2–3 val., nedalyvavo, anksčiau ieškovas buvo dalyvavęs krovimo darbuose, įsakymų nebuvo rašoma, ieškovas jų neprašydavo; jis (liudytojas) dirba Lentvario g. 16, kai būdavo elektros problemos būdavo pakviečiamas ieškovas, nežino, kiek ieškovas turėjo darbo, ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl etatų mažinimo, 2018 m. gruodžio mėn. mažiausiai porą kartų įmonės direktorius minėjo, kad ieškovas bus atleistas dėl etatų mažinimo; 2019 m. balandžio 12 d. buvo paprašęs ieškovo atvykti parodyti, kur rasti skaitiklius, nes to prašė naujai pasamdyta įmonė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad dirba įmonėje komercijos direktoriumi, taip pat kartu su įmonės direktoriumi po 50 proc. turi įmonės akcijų, su įmonės direktoriumi vyksta teisminiai procesai; ieškovas atliko naujo pastato kapitalinio remonto visus energetiko–elektriko darbus, paruošė projektą, tai buvo ieškovo esminiai darbai, dar papildomai ieškovas nupjaudavo žolę, nukasdavo sniegą, nurašydavo skaitiklių parodymus, prižiūrėjo elektros instaliaciją, tvarkė ūkio reikalus, ieškovui sumažėjo darbai baigus kapitalinį remontą, bet jis įmonei reikalingas, nes reikia prižiūrėti pastatą, gali įvykti gedimai, ieškovas yra geras specialistas, nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki dabar atsimena tik vieną gedimą, susijusį su signalizacija, kvietėsi ieškovą išspręsti problemą; ieškovo darbo santykių eigoje įmonės direktorius nėra minėjęs, kad atleis ieškovą iš darbo; jis (liudytojas) pavesdavo savo darbus atlikti ieškovui, t. y. sudaryti sutartis, nes ieškovas gerai dirba kompiuteriu; jis (liudytojas) derino naujojo pastato dokumentus visose institucijose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 63 pagrindu į darbą įmonėje inžinieriaus–energetiko pareigose priimtas nuo 2015 m. rugsėjo 15 d., darbo sutartis darbo santykių eigoje keista, nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. jis ėjo energetiko–elektriko pareigas, nustatant darbo dienos trukmę 4 valandas per darbo dieną, 5 darbo dienų darbo savaitę (el. b. t. I, b. l. 148–151), įmonės direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 19/01-28 „Dėl etato naikinimo“ nuo 2019 m. kovo 1 d. panaikintas energetiko–elektriko etatas (el. b. t. I, b. l. 158), 2019 m. sausio 30 d. ieškovui buvo įteiktas Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo (el. b. t. I, b. l. 16), įmonės direktorius 2019 m. vasario 28 d. priėmė Įsakymą, kuriuo ieškovas 2019 m. vasario 28 d. atleistas iš darbo ir darbo sutartis su juo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 17), ieškovas su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 22–24).
Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga; tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti <...>; pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites; šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; struktūriniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai turi būti realiai vykdomi. Struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės direktorius 2019 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 19/01-28 „Dėl etato naikinimo“, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad užbaigus įmonės Žarijų g. įsigyto pastato rekonstrukcijos darbus energetiko–elektriko darbo funkcija įmonėje tapo nereikalinga, nuo 2019 m. kovo 1 d. panaikino ieškovo užimtą energetiko–elektriko etatą (el. b. t. I, b. l. 158) ir 2019 m. sausio 30 d. ieškovui įteikė 2019 m. sausio 30 d. Įspėjimą dėl atleidimo iš darbo (el. b. t. I, b. l. 16), kuriame buvo nurodyta, jog įmonei užbaigus įsigyto pastato rekonstrukcijos darbus jo atliekama energetiko–elektriko darbo funkcija įmonėje tapo pertekline ir nereikalinga bei darbovietėje nesant kitos laisvos darbo vietos, į kurią jis galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, taip pat atsižvelgiant į sunkią įmonės finansinę padėtį, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2019 m. vasario 28 d. jis bus atleistas iš darbo ir darbo sutartis su juo nutraukta išmokant jam dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, įmonės direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. Įsakymu ieškovas 2019 m. vasario 28 d. buvo atleistas iš darbo ir darbo sutartis su juo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 17). Ieškovo įsitikinimu, jo atleidimas iš darbo nebuvo nulemtas ekonominių ar kitokių organizacinių pokyčių, jo atleidimo iš darbo priežastimi nurodyti organizaciniai pokyčiai fiktyvūs, jais buvo siekiama tik pagrįsti darbo sutarties su juo nutraukimą, tačiau realiai joks pokytis, turintis įtakos jo atliekamoms darbo funkcijoms, neįvyko, jo atleidimą iš darbo lėmė 2019 m. sausio 29 d. kilęs konfliktas su įmonės direktoriumi, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, kad sprendimą atleisti ieškovą iš darbo sąlygojo ne ieškovo nurodomas konfliktas, o įmonėje įvykę realūs darbo organizaciniai pokyčiai, dėl kurių ieškovo užimta pareigybė įmonei tapo perteklinė.
Byloje nėra ginčo, kad įmonės pastato, esančio Žarijų g. 2E ir 2F (buvęs adresas Žarijų g. 12), Vilniuje, rekonstrukcijos darbai buvo pabaigti 2018 m. birželio mėn., ką patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 26–27).
Pastebėtina, kak ieškovas nurodė, jog jo, kaip energetiko–elektriko, darbinės funkcijos įmonėje buvo ne tik elektros darbai, kuriuos jis atliko įmonės įsigyto pastato Žarijų g. rekonstrukcijos metu, jo darbinės funkcijos taip pat buvo atlikti elektros priežiūros darbus kituose atsakovės nuomojamuose pastatuose, be to, jis buvo paskirtas atsakingu asmeniu už įmonės pastatų elektros ūkį, esančių tiek Žarijų g., tiek Lentvario g. Bylos medžiaga šiuos ieškovo teiginius patvirtina – be esminių ieškovo atliktų elektros darbų, susijusių su įmonės pastato, esančio Žarijų g., rekonstrukcija (el. b. t. I, b. l. 152–157) – kad tai buvo ieškovo esminiai darbai patvirtino tiek pats ieškovas, tiek liudytojas A. B. teismo posėdžio metu, ieškovas dar papildomai šalindavo kasdienius dujų, elektros ir vandens gedimus atsakovės nuomojamuose pastatuose, turėjo pareigą nurašyti dujų, šilumos, elektros ir vandens skaitiklių rodmenis, buvo paskirtas už elektros ir dujų ūkį atsakingu asmeniu bei atliko kitus konkrečiu metu pavestus jam atlikti darbus (el. b. t. I, b. l. 20, 25, 159, 162–165, 193). Taigi, teismas sutinka su ieškovu, kad jo darbinės funkcijos nebuvo susijusios išimtinai tik su įmonės pastato, esančio Žarijų g., rekonstrukcija, tačiau akivaizdu, kad 2018 m. birželio mėn. pasibaigus šio pastato rekonstrukcijai didžiosios dalies ieškovo vykdytų jo esminių darbo funkcijų nebeliko, todėl jo darbo krūvis sumažėjo, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas A. B., parodęs, kad Žarijų g. pastato kapitalinio remonto visi energetiko–elektriko darbai buvo ieškovo esminiai darbai įmonėje, todėl baigus pastato kapitalinį remontą ieškovui darbai sumažėjo.
Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, įmonės direktorius jau 2018 m. rugsėjo mėn. svarstė, ar įmonei ekonomiškai naudinga ir tikslinga tęsti darbo santykius su ieškovu, ką patvirtina bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 159–161), tačiau tuo metu sprendimo nutraukti darbo santykius su ieškovu nepriėmė – darbo santykiai su ieškovu buvo tęsiami, nes, kaip kad teismo posėdžio metu aiškino įmonės vadovas, jis laukė kurį laiką, kad ieškovas susirastų kitą darbą. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas įmonės darbuotojas V. P. parodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. mažiausiai porą kartų iš įmonės direktoriaus girdėjo, jog ieškovas bus atleidžiamas iš darbo dėl etatų mažinimo. Pastebėtina ir tai, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog darbo santykių eigoje yra girdėjęs, jog įmonės vadovas planuoja jį atleisti iš darbo. Nors ieškovas teigė, kad po pastato rekonstrukcijos jis turėjo pakankamai darbo, bylos medžiaga tai paneigia – nepaisant to, kad ieškovo pareigos buvo energetikas–elektrikas, kurios jau vien iš pareigų pavadinimo suponuoja darbus su energetika, elektra bei atitinkamų sugebėjimų tokius darbus atlikti turėjimą, jam buvo pavedami pagalbiniai teritorijų tvarkymo darbai (el. b. t. I, b. l. 159–160), susirgus kitam įmonės darbuotojui įmonės akcininkas A. B. siūlė įmonės direktoriui leisti ieškovui užimti susirgusio darbuotojo darbo vietą (el. b. t. I, b. l. 166), be to, A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pavesdavo dalį savo darbų atlikti ieškovui – akivaizdu, kad tokių pavedimų ir siūlymų nebūtų buvę, jei ieškovo darbo krūvis vykdant energetiko–elektriko pareigas būtų pakankamas, be to, net ir pats ieškovas, dėstydamas įvykusio konflikto su įmonės direktoriumi aplinkybes Valstybinei darbo inspekcijai (el. b. t. I, b. l. 15) nurodė, kad po kilusio konflikto įmonės direktorius jam nurodė „atlikinėti kitą darbą, tiksliai taip ir nepasakęs, ką reikia daryti“ – jei ieškovas būtų turėjęs pakankamai darbo, kaip kad jis teigė, jis atskirų įmonės direktoriaus nurodymų nebūtų laukęs.
Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog elektros darbai, ieškovo atlikti įmonės pastato, esančio Žarijų g., rekonstrukcijos metu, užėmė pagrindinę jo įmonėje vykdytų funkcijų dalį ir reikalavo daugiausiai darbo laiko sąnaudų, todėl teismas pripažįsta, kad įmonės direktorius sprendimą atleisti ieškovą iš darbo priėmė ne dėl kilusio tarpusavio konflikto, o dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių – atsakovė sprendė, kad pasibaigus pastato, esančio Žarijų g., rekonstrukcijai jai verslo atžvilgiu ekonomiškiau ieškovo likusias vykdytas funkcijas patikėti tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – atleidus ieškovą iš darbo įmonėje nebuvo priimtas naujas darbuotojas ieškovo vykdytoms pareigoms atlikti (el. b. t. II, b. l. 126–129), įmonė 2019 m. kovo 26 d. sudarė rangos sutartį su UAB „RP Engineering“ elektros darbams atlikti (el. b. t. I, b. l. 94–95) bei 2019 m. kovo 27 d. techninės priežiūros sutartį su UAB „Aktinis“, kuria, be kita ko, įmonė UAB „Aktinis“ pavedė ir dujų, šilumos, elektros ir vandens skaitiklių rodmenų nurašymo funkciją (el. b. t. I, b. l. 173), už 2019 m. kovo ir balandžio mėn. suteiktas paslaugas UAB „Aktinis“ atsakovei išrašė PVM sąskaitas–faktūras (el. b. t. I, b. l. 176–179), iš kurių matyti, kad dujinių katilinių (2 vnt.) techninė priežiūra ir dujų, šilumos, elektros bei vandens skaitiklių rodmenų nurašymas atsakovei kainuoja po 90,75 Eur per mėnesį, už vienkartinius 2019 m. balandžio mėn. atliktus elektros darbus su panaudotomis medžiagomis UAB „RP Engineering“ atsakovei išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 2 184,57 Eur (be PVM) sumai, iš kurių atliktų darbų kaina 849,59 Eur (be PVM) (el. b. t. II, b. l. 24), šią sumą atsakovė apmokėjo (el. b. t. II, b. l. 25), tuo tarpu ieškovui už 4 valandų per darbo dieną 5 darbo dienų darbo savaitės darbą buvo mokamas 740 Eur mėnesinis darbo užmokestis (el. b. t. I, b. l. 148–151), visa jo mėnesinė darbo vietos kaina 2019 m. įmonei buvo 970,74 Eur (el. b. t. I, b. l. 147). Pastebėtina ir tai, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo santykių eigoje įmonės vadovas visada labai taupydavo. Taigi, įmonės vadovas pagrįstai siekė įmonei ekonominiu verslo požiūriu naudingiausio sprendimo. Be to, nors ieškovas teigia, kad jis įmonėje reikalingas šalinti įvykstančius gedimus, tačiau, pastebėtina, liudytojas A. B. parodė, kad nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki liudytojo parodymų davimo dienos (per beveik 4 mėnesius) gedimas įmonėje buvo įvykęs tik vienas – tai buvo signalizacijos gedimas. Tai, kad sprendimas dėl energetiko–elektriko etato panaikinimo buvo priimtas tą pačią dieną, kai ieškovas įmonės direktoriaus paprašė įsakymo ir instruktažo dėl krovimo darbų atlikimo bei pasiūlė įmonei pasisamdyti tokius darbus atliekančią įmonę, o Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo priimtas kitą dieną po emocionalaus ieškovo ir įmonės vadovo pokalbio, aukščiau padarytos teismo išvados, jog darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių jo darbo funkcijai tapus pertekline, nekeičia.
Taigi, įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad įmonėje įvyko realūs struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai, kurie palietė ieškovo einamą pareigybę – užbaigus pastato, esančio Žarijų g., rekonstrukcijos darbus ieškovui pavestų darbų apimtis sumažėjo iš esmės, todėl ieškovo vykdytas funkcijas, susijusias su elektros ir dujų ūkiu, atsakovė nusprendė patikėti tokias paslaugas teikiančioms specializuotoms įmonėms, dėl ko ieškovo užimta energetiko–elektriko pareigybė įmonei tapo perteklinė. Šiuo atveju tai, kad įmonė sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu priėmė praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo rekonstrukcijos pabaigos teismo išvados nekeičia – kaip teisingai pažymėjo atsakovė, įmonė, būdama verslo subjektu, turi teisę ir privalo savo verslą modeliuoti ir organizuoti taip, kaip jai atrodo tinkamiausia, be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent jo darbo sutarties nutraukimo dieną buvo pasirašytas pastato katilinės darbų priėmimo–perdavimo aktas, tuo tarpu teismas organizacinių įmonės pokyčių ekonomiškumo ar/ir veiklos efektyvumo aspektu nevertina, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, tai yra, negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Be to, nors ieškovas daug dėmesio skyrė įmonės situacijos, padėties analizei nesant įmonėje atsakingo asmens su reikalaujamu atestatu po jo atleidimo iš darbo, tačiau, pabrėžtina, tai ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo niekaip neįtakoja, o tolimesnė įmonės veikla priklauso nuo įmonės vadovo sprendimų. Taip pat nenustatytas ieškovo atstovo baigiamosiose kalbose teigtas darbuotojo kaip kitataučio diskriminavimas. Taipogi ieškovas niekaip nepagrindė savo teiginių apie jo atleidimą iš darbo tuo pagrindu, kad, kaip teigia jis, pastarasis buvo įmonės akcininko komercijos direktoriaus A. B. pusėje.
Pabrėžtina, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Darbdavys, darbo santykius su darbuotoju nutraukdamas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalo laikytis DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatytos tvarkos.
Privalomi įspėjimo terminai dėl galimo atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nustatyti DK 57 straipsnio 7 dalyje. Ieškovas įmonėje dirbo ilgiau nei vienerius metus, todėl apie galimą atleidimą jis turėjo būti įspėtas prieš vieną mėnesį, pagrindų, dėl ko šis įspėjimo terminas ieškovo atžvilgiu turėtų būti ilgesnis, nenustatyta. Šiuo atveju, įgyvendinant priimtą sprendimą ieškovo užimtą pareigybę panaikinti nuo 2019 m. kovo 1 d. (el. b. t. I, b. l. 158), ieškovas apie galimą darbo sutarties nutraukimą 2019 m. vasario 28 d. buvo įspėtas 2019 m. sausio 30 d., kuomet jam buvo įteiktas Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo (el. b. t. I, b. l. 16), Įspėjimo turinys aiškus ir išsamus, taigi, atsakovė darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo įspėjo tinkamai, laikantis DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų.
Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Atsakovė pateikė įmonės darbuotojų sąrašus 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. kovo 1 d. (el. b. t. II, b. l. 126, 127), iš kurio matyti, kad viso ieškovo įspėjimo laikotarpiu įmonėje nebuvo laisvų darbo vietų. Taigi, galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitas pareigas nebuvo.
DK 57 straipsnio 3–4 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant darbdavys turi pareigą nustatyta tvarka patvirtinti atleidžiamų darbuotojų kriterijus bei užtikrinti darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti. Šiuo atveju atsakovė tokios pareigos neturėjo, nes įmonėje įvykus organizaciniams pakeitimams buvo panaikinta tik viena, ieškovo užimta, energetiko–elektriko pareigybė.
Kartu teismas pabrėžia ir tai, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė, atleisdama jį iš darbo, nesilaikė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų garantijas verslo perdavimo metu ir tokiu būdu neužtikrino jo darbo santykių tęstinumo, visiškai nepagrįsti – kaip nurodė pats ieškovas, atsakovė verčiasi staklių prekyba bei nekilnojamojo turto nuoma, taigi, būtent staklių prekyba bei nekilnojamojo turto nuoma sudaro atsakovės verslo pagrindą, tuo tarpu ieškovo vykdytos ir atsakovės kitoms mokamas tokias paslaugas teikiančioms įmonėms perduotos funkcijos, susijusios su elektros ir dujų ūkiu, nėra atsakovės verslas ar jo dalis, šios funkcijos yra tik pagalbinės, reikalingos tam, kad atsakovė galėtų sėkmingai vystyti savo verslą, t. y. prekiauti staklėmis ir nuomoti nekilnojamąjį turtą, todėl tai, kad atsakovė sudarė mokamų paslaugų teikimo sutartis su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis jokiu būdu nėra atsakovės verslo perdavimas, todėl pagrindo atsakovei vadovautis teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų garantijas verslo perdavimo metu, reikalavimais nagrinėjamu atveju nebuvo. Pastebėtina ir tai, jog ieškovo teiginius apie atsakovės verslo dalies perdavimą paneigia ir UAB „Aktinis“ 2019 m. birželio 7 d. pranešimas Nr. 57 (el. b. t. II, b. l. 10), ir UAB „RP Engineering“ 2019 m. birželio 7 d. pranešimas Nr. 001 (el. b. t. II, b. l. 110).
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įmonės realūs darbo organizavimo pakeitimai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatyta tvarka nebuvo pažeista, taigi, ieškovo atleidimas iš darbo teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo panaikinti Įsakymą nėra, šis ieškovo reikalavimas atmetamas, taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai grąžinti jį į darbą ir priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės neturtinę žalą, tokį reikalavimą grindė, jo nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 1 678,88 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. II, b. l. 28–31). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 1 678,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. U. (V. U.) ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „STAKLIJA“ (į. k. 224385880) iš ieškovo V. U. (V. U.) 1 678,88 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.