Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-26 · Byla Nr. Iv-405-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
Iv-405-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00946-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
E. C.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-405-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00946-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. C. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-11) nurodė, jog jo laisvė nuo 2004 m. suimant Švedijos Karalystėje, o 2007 m. pervežant atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką iki skundo padavimo, buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 kv. m. Per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Būriuose, kuriuose nuteistųjų būdavo nuo 60 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (nuo1200-2000). Baudos izoliatoriai taip pat neatitinka higienos normų, nes kamerose nėra įrengta šilto vandens sistema. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų. Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, yra užteršta, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos graužikams ir buities parazitams veistis. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr.1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.. Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numato, jog turi būti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, 17 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, 27 p. numato, jog maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų būriuose turi būti įrengta šalto ir šilto vandens sistema, 46 p. nustato privalomą higienos paso turėjimą, 60 p. numato, jog neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. nurodoma, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog šalies įstatymuose turėtų būti nustatyti minimalūs laikymo sąlygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad šie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

Pareiškėjo tvirtinimu, bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje jis atlieka nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę bei žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų, pažeminta jo orumas ir garbė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 16-25) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamentą STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtą teisės aktą gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką, kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymą kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti švarą ir tvarką) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvieną dieną. Skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos. Pareiškėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Visų 5-ių Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv. m., o maksimalus nuteistųjų skaičius 2010-2012 metų laikotarpiu buvo 1449 nuteistųjų, todėl minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto rodiklis sudaro 4,02 kv. m. Taigi, 4,02 kv.m. yra mažiausias vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas per visą pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, t.y. nepažeidžiantis teisės aktais nustatytos normos ir paneigiantis pareiškėjo teiginį apie pažeistas jo teises į Lietuvos higienos normomis ir Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis garantuojamą 3,1 kv. m. dydžio minimalų gyvenamąjį plotą. Be to, Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidimas yra nustatomas tik tuomet, kai asmeniui draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymo sąlygas, reikalavimų. Atsakovas laikotarpiui nuo 2007-03 mėn. iki 2009-09-19 prašė taikyti ieškinio senatį (b.l. 116).

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas E. C. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str., 79 str. 5d.).

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas, jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2007-03-06 iki 2012-09-24 perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Atsakovo nuomone, apskaičiuojant pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto atitikimą teisės normai, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ ir į gyvenamąjį plotą turėtų būti įskaičiuotos ir bendro naudojimo patalpos, kuriomis pareiškėjas naudojosi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A146-170/2013, esant ginčui dėl minėto ploto paskaičiavimo, yra nurodęs, jog jį paskaičiuojant nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sąvoka šių įstaigų veiklos kontekste turi būti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, todėl atsakovas, remdamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai bando padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą (iki 4,01 kv. m.) atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu. Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Higienos normoje HN 76:2010. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas nesutinka su atsakovo paskaičiavimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2007 m. kovo 6 d. (b.l. 103). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais paskirtas gyventi 2 būrio 2 brigados 66,07 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 22 miegamosios vietos, 21 būrio 3 brigados 51,76 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 16 miegamųjų vietų, 3 būrio 1 brigados 65,46 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 20 miegamųjų vietų. Šias aplinkybes patvirtina 2012-10-03 Duomenys apie nuteistąjį (b.l. 103), 2012-08-21 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma dėl plotų Nr. 77-877 (b.l. 100-101) bei 2012-10-23 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4817 ir 2012-10-31 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4922 (b.l. 137,139). Tikslių duomenų apie tai, kiek pareiškėjo E. C. skunde nurodytu kalinimo metu nuteistųjų buvo laikoma 2 būrio 2 brigadoje, 21 būrio 3 brigadoje, 3 būrio 1 brigadoje byloje nėra, todėl, teismo nuomone, siekiant nustatyti pareiškėjui tekusio ploto dydį, tikslinga paskaičiuoti konkrečios gyvenamosios patalpos, į kurią nuteistasis paskirtas įstaigos direktoriaus įsakymais, ploto ir jame esančių miegamųjų vietų santykį. Konkrečiu atveju 2 būrio 2 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 66,07 kv.m. (b.l. 100), joje yra 22 miegamosios vietos (b.l. 137), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2007-03-06 iki 2010-10-15 teko 3,00 kv. m. ploto (66,07:22). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007-03-06 iki 2010-04-30 ( iki Taisyklių 11¹.1 įsigaliojimo) nebuvo pažeista ploto norma, o laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-10-15 buvo pažeista labai nežymiai- iki normos trūko 0,1 kv.m. ploto. 21 būrio 3 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 51,76 kv.m. (b.l. 101), joje yra 16 miegamųjų vietų (b.l. 139), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2010-10-15 iki 2011-10-13 teko 3,2 kv. m. ploto (51,76:16). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-10-15 iki 2011-10-13 praleido patalpose, kurių plotas viršijo teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą. 3 būrio 1 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 65,46 kv.m. (b.l. 100), joje yra 20 miegamųjų vietų (b.l. 137), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2011-10-13 iki 2012-01-12 teko 3,27 kv. m. ploto (65,46:20). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-10-13 iki 2012-01-12 praleido patalpose, kurių plotas viršijo teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą. 2 būrio 2 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 66,07 kv.m. (b.l. 100), joje yra 22 miegamosios vietos (b.l. 137), todėl pareiškėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-01-12 iki skundo teismui pateikimo dienos ( 2012-09-25) teko 3,00 kv. m. ploto (66,07:22). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki skundo teismui pateikimo dienos praleido patalpose, kurių plotas buvo nežymiai, t.y. 0,1 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

2011-11-16 pareiškėjas E. C. buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 10, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 8,50 kv. m. ir kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (2012-11-06 pažyma Nr. 62-5047) (b.l. 114). Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kameroje buvo nuteistųjų pareiškėjo drausminės nuobaudos atlikimo metu atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia. Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto dalį (baudos izoliatoriuje laikant didžiausią nuteistųjų skaičių, t.y. 2 asmenis) matyti, jog kiekvienam tenka po 4,25 kv. m. Taigi pagal esamus duomenis darytina išvada, kad Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto užtikrinimo asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, nepažeistas.

Pareiškėjas savo skunde remiasi ne vien minimalaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams pažeidimais, tačiau nurodo ir kitus, jo manymu, netinkamas įkalinimo sąlygas pagrindžiančius argumentus. Nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, nėra šilto vandens trumpalaikių pasimatymų, nuteistųjų maitinimo patalpose, baudos izoliatoriuose, todėl sudarytos sąlygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, Pataisos įstaigoje netinkamai įrengta, užteršta pastatų vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio-energetinio pasų, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių.

2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas. Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos pataisos įstaigoje reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu (b.l. 74-76). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 35-69). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 yra pasirašęs sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 31-33). Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b.l. 26-29). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo (b.l. 35-44), Kenkėjų kontrolės darbų ataskaitų (b.l. 45-69) duomenys patvirtina, jog nurodytų sutarčių sąlygos dėl šio pobūdžio paslaugų teikimo vykdomos. 2011-07-11 kompetentingai institucijai patikrinus sanitarinių mazgų, grindų, sienų būklę, dezinfekcinių reikalavimų atitikimą teisės normoms, Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-1053(7) (b.l. 81-83) nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog aukščiau nurodytų sutarčių šalys nesilaiko sutarčių sąlygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį arba jų nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t.. Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (b.l. 84). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė, įvirtinta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte dėl numatytos galimybės laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara (ABTĮ 57 str.).

Administracinėje byloje paneigti pareiškėjo argumentai ir dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas numato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos baudos izoliatoriuje yra įrengta priverstinė ir natūrali vėdinimo sistema, o gyvenamosiose patalpose įrengtas natūralus vėdinimas. Iš 2010-06-29 Kauno visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. 39-299(13) matyti, jog visose patalpose yra natūralus vėdinimas, kuris užtikrinamas varstomais langais bei natūralios traukos kanalais (b.l. 86-89).Jokių duomenų apie ventiliacijos sistemos užterštumą byloje nesurinkta Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2-osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18, tame tarpe patvirtinti ir evakavimo planai iš 2-ojo, 3-ojo, 21 būrio patalpų, kuriose buvo apgyvendintas, pareiškėjas (b.l. 99,170, 171) paneigia pareiškėjo argumentus, jog pataisos namuose nėra numatyti evakuaciniai išėjimai. Taip pat yra parengtas, priešingai negu nurodė pareiškėjas, ir Statinio techninis pasas, tai patvirtina atsakovo pateikti dokumentai (b.l. 90-98).

2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, jog Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi reikalavimo baudos izoliatoriaus tipo kamerose įrengti šilto vandens sistemą teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentas dėl šilto vandens nebuvimo šio tipo patalpose nepagrįstas. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas maitinimo įmones priskiria prie patalpų, kuriose turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema, konkrečiu atveju pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl šilto vandens sistemos įrengimo nuteistųjų maitinimo vietoje (valgykloje), tačiau tiek Higienos normos HN 76:2010 27 punktas, tiek kitos minėto teisės akto normos reikalavimo įrengti šiltą vandenį nuteistųjų valgyklose nenumato.

Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų įrengta šilto vandens sistema nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų kambariuose. Minėti reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 27 punkte, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1 d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmę iki 4 valandų, todėl akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką šilto vandens nebuvimas negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms. Ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose šilto vandens sistema yra įrengta.

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų parengtas Techninis - energetinis pasas, kurį numato 2002-05-14 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statinių techninio reglamento ( STR) „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 20 punktas. Taigi nagrinėjant bylą nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams.

Atsakovas pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2007m. kovo mėnesio iki 2009-09-19 prašo taikyti ieškinio senatį (b.l. 116).

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 8d.)

Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pagal subjektyvius kriterijus pareiškėjas turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimą sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2007-03-06, tačiau į teismą kreipėsi tik 2012-09-24, darytina išvada, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2007-03-06 iki 2009-09-24 yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo prašymu pareiškėjo reikalavimui už šį laikotarpį taikytinas senaties terminas ir skundas dėl šios reikalavimų dalies atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.)

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atsakovas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją).

Taigi vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Šioje situacijoje vertintinos bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AN bendrosios sąlygos, t.y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Pravieniškių PN-AN nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Pareiškėjas šias aplinkybes nutyli. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo labai nežymus, tam tikru laikotarpiu trūko tik 0,1 kv. m. ploto, suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Nagrinėjant šią bylą nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprūpinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas skunde neišdėstė, kaip konkrečiai minėti nežymūs neatitikimai teisės aktų reikalavimams pažeidė jo subjektines teises, jis visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Pravieniškių pataisos namus dėl informacijos, susijusios su bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimu, kreipėsi 1 kartą, prieš kreipdamasis į teismą (b.l. 12-13). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, siejant tai su netinkamomis gyvenimo sąlygomis. 2012-10-23 atsakovo pažyma Nr. 73(2)-763 (b.l. 118) dėl nuteistojo E. C. emocinės būklės patvirtina, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios emocinės savijautos į psichologinės tarnybos specialistus pats asmeniškai nesikreipė.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Nagrinėjant bylą nustatyti nežymūs neatitikimai teisės aktų reikalavimams, nesant duomenų apie subjektinių pareiškėjo teisių pažeidimą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Skundas kaip nepagrįstas atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė