Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., dirba staliumi (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2018-03-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

- 2018-04-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

bausmę atliko 2019-01-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. 2020-03-27, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,11 promilių).

2. Be to, R. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-05 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018-04-04, bei esant jam paskirtai baudžiamoji poveikio priemonei – draudimui naudotis specialiąja teise – dvejiems metams šešiems mėnesiams atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones – 2018-07-09 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis, nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, 2020-03-27 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam, 2020-06-06 apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2020-03-27 atvažiavo pas brolį. Pjovė malkas su draugais, išgėrinėjo. Vakare susipyko su broliu, kuris yra psichinis ligonis, dėl neva pavogtų jo pinigų, todėl brolis jo neįsileido į namus, grasino iškviesti policiją. Tuomet pasiėmė kieme stovėjusią mamos mašiną ir pabėgo (viskas įvyko apie 21 val.), jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, alkotesteriu patikrintas neblaivumas. Šiuo metu mamos mašiną saugo jis pats. Automobilio vertė apie 400 Eur, ji sunkiai važiuojanti. Turėjo išsilaikęs vairuotojo teises Vokietijoje, tačiau jos buvo atimtos Vokietijoje. 2018-03-05 neturėjo teisės vairuoti, buvo atimta. Po to įvykio dar kartą važiavo išgėręs – 2020-06-06. Vairavo tą pačią mamos mašiną, vyko į Klaipėdą. Tada policija nustatė neblaivumą apie 2 promiles, surašė administracinio nusižengimo protokolą, paskyrė baudą, kurios dar nėra sumokėjęs. Mama žino, kad vairavo jos automobilį, tačiau nežino, kad tai darė neblaivus. Turi sutuoktinę, kuri yra neįgali gauna invalidumą, taip pat gauna už vaiką 60 Eur ir atlyginimą į rankas – 500 Eur. Gyvena nuomotame bute už nuomą ir patarnavimus moka 200 Eur kas mėnesį. Pasižada pasitaisyti. Nėra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, tačiau kai išgeria turi polinkį vairuoti. Planuoja pradėti gydytis nuo alkoholio. Prašo neuždaryti jo dėl šeimos. Bandys suvaldyti save, kad nepasikartotų tų įvykių.

4. Kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jo ginamasis kaltę pripažįsta visiškai pagal abi nusikalstamas veikas. Nuoširdžiai galisi ir žada pasitaisyti. Prašo šias aplinkybes pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuneigti faktų kurie yra baudžiamojoje byloje negali, nes pats kaltinamasis juos pripažino. Jis suprato savo problemą, dėl alkoholio vartojimo ir žada daryti išvadas. Jis yra dirbantis, vedęs, turi nepilnametį vaiką, gyvena nuomotame bute. Sutuoktinė niekur nedirba, moka dar neišmokėtas baudas. Dėl prokurorės pasiūlytos bausmės rūšies neprieštarauja, mano išvadas padarys. Todėl prašė R. B. pagal galimybes bausmę švelninti.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. B. taip pat savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. 2020-03-27 mamos sodyboje (duomenys neskelbtini), pjovė malkas ir gėrė alkoholį. Vakare sodyboje gyvenantis brolis E. B. neleido likti nakvoti ir jiedu su broliu susipyko. Apie 21 val. namo viduje pamatė padėtus mamos, kuri buvo išvykusi į Vokietiją, automobilio „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, kuriuos pasiėmė, kad tuo automobiliu važiuotų į namus, nors neturi teisės vairuoti ir buvo neblaivus. Pavažiavo apie 1 kilometrą, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, alkotesteriu patikrino neblaivumą (t. 2, b. l. 12, 13, 28, 29, 37, 38).

7. Taip pat R. B. parodė, kad dėl to, jog 2017-11-04 neblaivus vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, jam buvo paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta vairuoti kelių eismo transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. 2018-07-09 Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės. 2020-03-27, apie 21 val., (duomenys neskelbtini). (2020-09-15 įtariamojo apklausos protokole klaidingai nurodyta-(duomenys neskelbtini)), neblaivus vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam, 2020-06-06, apie 19.31 val. (duomenys neskelbtini), jis vėl neblaivus vairavo tą patį automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo veiksmų (t. 2, b. l. 37, 38).

8. 2020-03-27 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos J. P. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2020-03-27, apie 20 val. 37 min., gautas Tauragės apskrities OVS budėtojų pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal savininko pranešimą, kad automobiliu atvykęs asmuo reikalauja nakvynės. Važiuojant į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) pasukus į šalutinį žvyro kelią, kuris nėra pažymėtas gatvės pavadinimu, pamatė priešais parvažiuojantį automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrįstai manant, kad apie minėtą automobilį buvo pranešta bendrojo pagalbos centro telefonu, transporto priemonę sustabdė. Automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, jog yra vartojęs alkoholinių gėrimų ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12427-20 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 1).

9. 2020-03-27 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. B. pirmojo tikrinimo metu 2020-03-27, 21.07 val. nustatytas 2,18 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 2020-03-27, 21.29 val. nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 50).

10. 2020-03-27 sprendimu R. B. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (t. 1, b. l. 49).

11. 2020-03-27 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 34-36) bei jo priede-fotolentelėje (t. 1, b. l. 37-42) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini), žvyruotame kelyje bei automobilis „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

12. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. M. (t. 1, b. l. 54).

13. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Peugeot 206 D“ (gamybos metai 2000, kuras dyzelinas, variklio galia 51kW/69G) vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje 760 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 53).

14. Pagal Lietuvos Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020-07-21 pareiškimą, kuriuo pranešta, jog R. B. atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kad šis 2020-03-27, apie 21 val. (duomenys neskelbtini), bei 2020-06-06, 19.31 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (atitinkamai nustatytas 2,11 prom. bei 2,62 prom. girtumas) vairavo transporto priemonę, kai jam įsiteisėjusiu 2018-03-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Dėl šių faktų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29195-20 pagal BK 243 straipsnį (t. 1, b. l. 12).

15. 2018-03-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu R. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta bausmė bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams (t. 1, b. l. 70-73). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-04-06 ir buvo perduotas vykdyti (t. 1, b. l. 74).

16. R. B. 2018-07-09 įrašytas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus registrą, pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo (t. 1, b. l. 78).

17. Iš 2020-06-06 pranešimo apie 2020-06-06 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21971-20 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir kurio duomenys panaudoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12427-20 įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 100-102), matyti, kad R. B. 2020-06-06, 19.31 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje neblaivus vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103-106).

18. 2020-06-06 Neblaivumo nustatymo akte (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21971-20 duomenys) nurodyta, kad R. B. pirmojo tikrinimo metu 2020-06-06, 19.31 val. nustatytas 2,62 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 2020-06-06, 19.46 val. nustatytas 2,77 prom. girtumas (t. 1, b. l. 107).

19. 2020-06-06, 20.42 val. R. B. surašytas administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį protokolas Nr. 68-ANR_P-1609-2020 dėl transporto priemonės vairavimo, neturint tam teisės (t. 1, b. l. 108), nutarimu Nr. 68-ANR_N-879-2020 paskirta 300 Eur dydžio bauda, kuri nesumokėta (t. 1, b. l. 149).

20. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-21971-20 R. B. 2020-06-07 pranešta apie įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kad jis 2020-06-06, apie 19.31 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,62 prom. girtumas), vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 109).

21. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-21971-20 įtariamuoju apklaustas R. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones. Vokietijos Respublikoje 2014 m. šią teisę buvo įgijęs, tačiau 2016 m. už greičio viršijimą teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2 m. 2020-06-06, nuo 12 val. motinos I. M. namuose (duomenys neskelbtini) girtavo su draugu - išgėrė 1 l degtinės ir 12 skardinių, kiekviena 0, 5 l talpos, 5,2 proc. stiprumo, alaus. Apie 19 val. paskambinusi motina paprašė pastarosios automobiliu parvežti iš Klaipėdos, nes jau nebekursavo autobusai. Sutarė, kad jis atvarys automobilį į Klaipėdą, iš kur ši pati parvairuos atgal į namus. Nors alkoholį gėrė visą dieną, nesijautė apsvaigęs nuo jo, todėl, paėmęs motinos automobilio „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, šiuo automobiliu išvažiavo į Klaipėdą. Jis vairavo, o draugas E. B. sėdėjo keleivio sėdynėje. Nuvažiavus apie 15 km., jį sustabdė policijos pareigūnai, nustatė girtumą - su patikrinimo duomenimis sutiko (t. 1, b. l. 11-113).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

22. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

23. Teismo vertinimu, R. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir 2020-03-27 tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir neblaivumo akte konstatuotos aplinkybės, patvirtinančios, kad R. B. nustatytas mažiausiai 2,11 promilių neblaivumas.

24. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

25. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

26. Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

27. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-05 baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis R. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – dvejiems metams šešiems mėnesiams atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo – 2018-04-04. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. B. 2018-07-09 buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis, nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise. Nepaisant to, per gana trumpą laiką, t. y., 2020-03-27 ir 2020-06-06 R. B. du kartus pažeidė teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę (automobilį). Šiuo atveju apkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad abu kartus kaltinamasis R. b. tokius veiksmus atliko būdamas neblaivus (2020-03-27 nustatytas 2,11 prom. neblaivumas, o 2020-06-06 nustatytas – 2,62 pro. neblaivumas), kas neabejotinai didina jo padarytos veikos pavojingumą ir leidžia spręsti apie sistemingumą. Kaltinamasis R. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės neneigė, patvirtino žinojęs, jog negali vairuoti, taip pat patvirtino, kad buvęs supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išgėręs alkoholį turi polinkį vairuoti.

28. Taigi išdėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-05 baudžiamuoju įsakymu R. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018-04-04, bei esant jam paskirtai baudžiamoji poveikio priemonei – draudimui naudotis specialiąja teise – dvejiems metams šešiems mėnesiams atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones – 2018-07-09 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis, nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, R. B. 2020-03-27 apie 21 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam, R. B. 2020-06-06 apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 206“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių veiksmų R. B. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

29. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas (t. 2, b. l. 37, 38) ir teisiamajame posėdyje ištirtas aplinkybes, kad 2020-03-27 nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ne (duomenys neskelbtini), patikslina šią kaltinime nurodytą vietos aplinkybę, konstatuojant, kad R. B., nevykdydamas paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, 2020-03-27 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

30. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą–visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

31. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam R. B. skirtinų bausmių rūšių ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuo 2018-11-15 dirba (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 118) darbdavys kaltinamąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai, kaip kruopštų ir pareigingą darbuotoją, kaltinamasis yra vedęs (jo sutuoktinė iš dalies darbinga), augina mažametį vaiką (t. 1, b. l. 116), įtrauktas į psichikos centro apskaitą (t. 1, b. l. 122), eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 149-152), praeityje teistas, tačiau, kaip matyti, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nesustabdė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, kurios padarytos turint neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 153-167).

33. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes – areštą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

34. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi.

35. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis tyčia nevykdydamas teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ji teismo buvo atimta dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, vėl vairavo transporto priemonę ir padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,11 promilių) bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones įstatymo nustatytam maksimaliam terminui.

36. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. B. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. M. (t. 1, b. l. 54). Ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. B. vairuoto automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tačiau, minėta, automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo šeimos nariui, mamai – I. M.. Byloje nenustatyta, jog pastaroji buvo automobilį perdavusi naudotis kaltinamajam, taip pat nenustatyta, jog jis žinojo, kad kaltinamasis vairuos automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio 2000 m. „Peugeot 206“ vidutinė kaina su PVM – 760 Eur (t. 1, b. l. 53). Byloje nėra duomenų apie kitokią transporto priemonės „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio „Peugeot 206“ vertę atitinkanti pinigų suma – 760 Eur.

37. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro 2020-04-07 nutarimu paskirtas ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-05 nutartimi pratęstas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-56, t. 2, b. l. 79-80), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

38. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 41-42) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į Marijampolės pataisos namus atlikti arešto bausmės dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš R. B. konfiskuoti automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų), valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro 2020-04-07 nutarimu paskirtą ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-10-05 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.