Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S.P., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities viršininko administracijai, O.P. dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S.P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui, grąžinti P.P. nuosavybės teise priklausiusį 13,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", pateikti Tauragės rajono Žygaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, nes jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių

Nurodo, kad raštingo ir buvusio sąmoningu, S.P. 1999-04-20 pasirašytas pavedimas broliui J.P. tvarkyti reikalus dėl žemės grąžinimo, buvo neapmokama atstovavimo sutartis nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti (LR CK 2.132 str. 2 d.). Šios sutarties tikslas – J. ir S.P., kaip broliams ir įstatyminiams paveldėtojams, susigrąžinti tėvo žemę lygiomis dalimis, visus dokumentų tvarkymo reikalus, patikėti J.P.. 1999-04-20 Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkė E.J. užpildė prašymą, kuriame nurodė, kad jis paveda savo broliui J.P. atlikti visus veiksmus dėl tėvų žemės sugrąžinimo. Prašyme S.P. pats nurodė tik datą ir ant prašymo pasirašė. Prašymas 1999-04-30 patvirtintas notaro. Apie tai, jog jis nebuvo įtrauktas į nuosavybės teisių atkūrimą ir buvo pateiktas visai kitas prašymas, kuriuo jis atsisako jam priklausančios žemės dalies, sužinojo nuvykęs į žemėtvarkos skyrių. Gavęs 1999-04-20 pasirašyto dokumento teksto kopiją, S.P. pamatė, kad tekstas neatitinka teksto, po kuriuo pasirašė būtent tą dieną. Atitinkamai, šis pavedimas - atstovavimo sutartis virto teisių perleidimo aktu, nors S.P., būdamas sąmoningas ir geros atminties, nurodo, kad jokio prašymo, kuriuo atsisako savo dalies į žemę, nerašė. S.P. su skundu kreipėsi į Tauragės VPK. Pastarasis 2009 07 22 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2009-07-29 pakartotiniu skundu A. P. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo. 2009-08-07 nutarimu vėl atsisakyta tenkinti V. P. skundą. Tada pretendentas atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę 2009-09-02 skundu ir 2009-09-15 patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006-02-23 sprendimo Nr.77-12650 panaikinimo iš dalies ir pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino žemės nuosavybės teisėms atkurti atstatymo 2009-11-11 kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą. Visi šie veiksmai rodo, kad veiksnaus, raštingo, sąmoningo ir geros atminties S.P. vidiniu įsitikinimu, 1999-04-20 pasirašytas dokumentas yra atstovavimo sutartis (LR CK 2.132 str.). Sutartis atitiko visus atstovavimo sutarties reikalavimus. J.P. buvo suteiktas įgaliojimas LR CK 2.137 str., įgaliojimas buvo patvirtintas notarine forma LR CK 2.138 str. Ši sutartis J.P. buvo suklastota ir paversta nuosavybės teisių perleidimo aktu. Nors formaliai tvarkingas ir S.P. pasirašytas nuosavybės teisių perleidimo aktas, tačiau šis dokumentas niekada nebuvo S.P. tikros valios išraiška. Klaipėdos apygardos teismo 2009 metų spalio 30 dienos sprendimu, 1999-04-20 S.P. pasirašytas dokumentas nebevertintinas ir kaip teisių perleidimo aktas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai nustatė ir nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta teisės atkurti nuosavybės teises atsisakymo procedūros, taip pat nėra įtvirtinta tokios teisės atsisakymo forma ir turinys, teisės aktuose yra numatyta tik teisės atkurti nuosavybės teises perleidimas ir tokios teisės perleidimo forma. 1997-07-01 Lietuvos respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (galiojo nuo 1997-07-02 iki 1999-06-02) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jei šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Byloje nėra tokio teisine galią turinčio dokumento, nes 1999-04-20 prašymo surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis:1 nebuvo galima perleisti teisių atkurti nuosavybės teises notariškai patvirtintos sutarties forma broliams) Tokia teisė atsirado tik 1999-05-13 įstatymu Nr. VIII-1181 (įsigaliojo 1999-06-02), numatant, kad pirmiau nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi ne tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, bet ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo Teisėjų kolegija 1999-04-20 prašymo nelaiko {statyme ir Tvarkoje reglamentuotu teisės atkurti nuosavybės teises perleidimu, nes teisių perleidimas yra dvišalis sandoris, t.y. sutartis, kurioje išreikšta tiek teisų turėtojo, tiek įgijėjo valia. Pažymėtina, jog teisė atsisakyti nuosavybės teisių atkūrimo teisės įgyjama tik esant pačiai nuosavybės atkūrimo teisei. Kadangi teisės aktais nebuvo reglamentuota atsisakymo nuo nuosavybės teisės atkūrimo forma ir turinys, 1999-04-20 prašymo surašymo metu galiojantys teisės aktai nenumatė teisės perleisti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą broliams, tokiu būdu minėtas prašymas nevertintinas kaip teisių perleidimo aktas. Duomenų, jog pareiškėjas būtų vėliau atšaukęs prašymą atsisakyti nuosavybės teisių atkūrimo teisės brolio naudai, nėra. S.P. dėl objektyviu aplinkybių nepasinaudojo teise pateikti agrarinėms tarnyboms asmeniškai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu numatytais terminais. S.P. iki pat brolio J.P. mirties ir po jos buvo įsitikinęs, kad yra teisėtas paveldėtojas nuosavybės teisių į tėvo žemę atkūrimo procese. Faktas, jog įstatymų leidėjas nuo 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. Įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001 m. gruodžio 31 d., t.y. terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, niekaip neįtakojo S.P. veiksmų. S.P. vidiniu įsitikinimu, 1999-04-20 pasirašytas dokumentas yra atstovavimo sutartis (LR CK 2.132 str.). S.P. valia, jo brolio J.P. atliekami veiksmai nuosavybės teisėms į tėvų žemę atkurti, savo pasekmėmis turėjo griežtai atitikti LR CK 2.133 str. reikalavimus. S.P. absoliučiai visus savo rūpesčius ir jo vardu atliekamus veiksmus nuosavybės teisių į tėvo žemę atkūrimo procese, 1999-04-20 pasirašyta sutartimi, buvo patikėjęs savo broliui J.P. S.P. į įstatymo leidėjo nustatytą terminą, paduoti pareiškimui žemės nuosavybės teisėms atgauti, nereagavo dėl pagrįstų priežasčių, nes jo vidiniu įsitikinimu, tai buvo brolių 1999-04-20 sutartimi sulygta, tik J.P. atsakomybei patikėta pareiga. 1994-04-20 sutartimi S.P. suteiktas patikėjimas broliui J.P. ir šio sandorio pasekmės, ir yra pagrindinė priežastis atnaujinti dėl klaidingo įsitikinimo praleistą terminą prašymui paduoti dėl įstatymo nustatyto praleisto termino žemės nuosavybės teisėms atkurti. Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 77-12650 nuosavybės teisės buvo atkurtos tik J.P.. Po J.P. mirties, jo buvusi žmona, kaip sutuoktinio palikto turto įstatyminė paveldėtoja toliau disponuoja žeme - ji yra atsisakiusi suprojektuoto 6.10 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žada dalyvauti kitame žemės projekte (duomenys neskelbtini). Teisiškai negaliojančio Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 77-12650 pasekmėje buvo pažeistos S.P. teisės ir įstatymų saugomi interesai, todėl tik kreipiantis į teismą pažeistas S.P. teises galima atstatyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, mano, kad jo broliui J.P. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos neteisėtai ir jis praleido terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl svarbių priežasčių..

Pareiškėjas S.P. ir jo atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašo prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad S.P. 1999-04-20 pasirašyto ir 1999-04-30 notarės patvirtinto prašymo negalima laikyti nei atstovavimo sutartimi, nei įgaliojimu, nes jo turinyje aiškiai išreikšta ne įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, o atsisakymo nuo jų esmė. „Veiksnus, raštingas, sąmoningas ir geros atminties" S.P. turėjo suprasti savo išreiškiamą valią, tuo labiau, kad notaras, tvirtindamas pareiškėjo parašo tikrumą, turėjo pareigą įsitikinti, ar tvirtinamas dokumentas atitinka tikruosius asmens ketinimus ir laisvą valią, ar jis sukels pasirašiusiojo pageidaujamas ir prognozuojamas pasekmes. Neabejojame, kad notaras šią pareigą atliko tinkamai. Vertinant 1999-04-20 pareiškėjo prašymą, negali būti taikomos LR Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001-07-01 normos. Tuo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kuriame įgaliojimo teisinius santykius reguliavo 67 - 76 straipsniai. Todėl, net ir darant prielaidą, kad 1999-04-20 prašymas galėjo būti kaip įgaliojimas, vadovaujantis 1964 m. LR CK 72 str. 1 d., jis pasibaigė po vienerių metų nuo jo sudarymo dienos, t.y. 2000-04-20. Taigi, mestinas pareiškėjo teiginys, kad jis terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti praleido dėl įgalioto J.P. neveikimo. Daugiau jokių svarių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, pareiškėjas nenurodė. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1999-05-13 redakcijos 10 str. 2 d., prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi teisę paduoti ir tuo metu galiojusius terminus praleidę piliečiai. Analogiška nuostata buvo įrašyta ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 5.2 punkte, teisės aktai iki pat 2001 m. gruodžio 31 d. suteikė teisę pareiškėjui paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Manome, kad šiai teisei įgyvendinti pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, tačiau ja sąmoningai nepasinaudojo. S.P. pasirašytą 1999-04-20 prašymą, pateiktą institucijai, įgaliotai spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus, laikome aiškia pareiškėjo alios išraiška, rodančia, kad jis nusprendė neteikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kaip pretendentas į buvusio savininko P.P. žemę, S.P. nebuvo įtrauktas todėl, kad iki 2001 m. gruodžio 31 d. įgaliotai institucijai nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymime, kad pareiškėjo broliui J.P. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą turėtą buvusio savininko P.P. žemę - 13,24 ha Tauragės apskrities viršininkas priėmė tik 2006 m. vasario 23 d., tai yra pasibaigus terminui prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Apie tai, kad nuosavybės teisės į P.P. turėtą žemę yra atkuriamos tik brolio J.P. vardu, S.P. turėjo būti žinoma dar 2001-09-07, kai jis, kaip kviestinis asmuo, dalyvavo ženklinant ir parodant vietoje projektuojamus žemės sklypus, projektiniais Nr. 316-1, 316-2, o taip pat 2001-11-15 Tauragės rajono žemėtvarkos skyriuje įvykusiame posėdyje, kuriame buvo svarstomas nuosavybės teisių J.P. atkūrimo į (duomenys neskelbtini) esančią žemę klausimas, pareiškėjas dėl šio fakto nepareiškė pretenzijų nei 2001-09-07 žemės sklypų paženklinimo parodymo metu, nei vėliau, iki pat 2009-09-15, kuomet padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (adm. b. Nr. 1-447-163/2009). Pažymėtina, kad tiek 2001-09-07, tiek 2001-11-15 terminas prašymams dėl nuosavybės teisių pateikti dar nebuvo pasibaigęs, o iki šiol S.P. nesikreipė dėl jo atnaujinimo. Todėl laikytina, kad pareiškėjas savo teise pateikti šį prašymą laiku nepasinaudojo sąmoningai ir suprasdamas pasekmes. Išvardintų faktų visuma aiškiai rodo, kad S.P. sąmoningai atsisakė savo subjektinės teisės į P.P. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir jos nepageidavo realizuoti iki pat 2001-12-31, per visą nuosekliai teisės aktų pratęsiamą 10 metų laikotarpį, skirtą piliečiams prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo O.P. atsiliepimu nesutinka su prašymu ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodo, kad S.P. atsisakė teisės į savo tėvo turėtą žemę raštu J.P. naudai, visą laiką žinojo, kad žemės reikalus tvarko J.P. savo vardu, nes S.P. sakė, kad žemės jam nereikia.

Tretysis suinteresuotas asmuo O.P. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui O.P. nedalyvaujant /Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis/.

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui, grąžinti P.P. nuosavybės teise priklausiusį 13,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", pateikti Tauragės rajono Žygaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, nes jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – dešimt metų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkimo konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kai jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiams buvo nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikytina, kad terminas prašymams paduoti gali būti atnaujintas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, jog 1991 12 18 J.P. (pareiškėjo brolis) prašymu kreipėsi į Tauragės rajono Žygaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydamas grąžinti jo tėvo P.P. nuosavybės teise valdytą 18 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) įpėdiniams J.P. ir S.P. (adm. byla Nr. 1-447-163/2009, b.l. 22-23). 1999 04 20 pareiškėjas prašymu (b.l. 7) atsisakė nuo jam priklausančios žemės dalies savo brolio J.P. naudai. 2006 02 23 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-365 priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams pagal 1 priedą (adm. byla Nr. 1-447-163/2009, b.l. 25-27). 2006 02 23 sprendimu J.P. atkurtos nuosavybės teisės į 3,02 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 10,22 ha bus atkurtos vėliau pagal 2006 02 23 parengtą išvadą Nr. 5726 (b.l. 12, adm. byla Nr. 1-447-163/2009, b.l. 29). (duomenys neskelbtini) J.P. mirė, palikimą priėmė jo sutuoktinė O.P. (b.l. 17-18). 2009 07 22 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėta ikiteisminį tyrimą dėl S.P. prašymo, nenustačius objektyvių įrodymų, kad S.P. 1999-04-20 prašymas yra suklastotas (b.l. 13). Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009 08 07 nutarimu atsisakyta tenkinti S.P. skundą dėl J.P. neteisėtų veiksmų (b.l. 16). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 10 30 sprendimu pareiškėjo S.P. skundas dėl iš dalies panaikinimo Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006 02 23 sprendimo Nr. 77-12650, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę J.P., ir pripažinimo S.P. teisės atkurti nuosavybės teises į pusę jo tėvui P.P. nuosavybės teise priklaususio 13,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 8-10). Sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime konstatuota, kad S.P., pasirašydamas raštą, kuriuo atsisakė žemės dalies brolio J.P. naudai, savo valiniais veiksmais realizavo subjektinę teisę, kurios siekė. Minėtame sprendime konstatuota, kad 1999 04 20 prašymą, kuriuo atsisakoma žemės brolio J.P. naudai pasirašė S.P.(b.l. 8-10). Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra pateikta jokio dokumento įrodančio faktą, jog pats pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001 m. gruodžio 31 d. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S.P. nesielgė kaip aukščiau nurodyta, nes jis laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises.

Darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymu nustatytu terminu neišreiškė valios susigrąžinti nuosavybę, o priešingai jos atsisakė brolio J.P. naudai, duomenų, jog pareiškėjas būtų vėliau atšaukęs prašymą atsisakyti nuosavybės teisių atkūrimo teisės brolio naudai, nėra. Pareiškėjas tik po brolio 2008 11 26 mirties pradėjo reikšti teises į nuosavybę, kuri buvo atkurta J.P. vardu, ir kurią po jo mirties paveldėjo O.P.

Pareiškėjo nurodytas priežastis, kad buvo įsitikinęs, kad broliui parašė tik įgaliojimą tvarkyti žemės reikalus ir kad šis dokumentas yra negaliojantis, laikyti svarbiomis nėra pagrindo, nes šie faktai neatitinka byloje esantiems įrodymams, 2009 10 30 sprendimu nustatytiems faktams (b.l. 8-10). Teismas laiko, kad pareiškėjas savo teisių nerealizavo be svarbių priežasčių, kadangi įstatymu buvo nustatytas ilgas laiko tarpas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu terminas praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens, praleidusio terminą valios, jei terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurių asmuo, praleidęs terminą, nežinojo ir negalėjo žinoti bei įtakoti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, be to, pareiškėjas lankėsi Žemėtvarkos skyriuje, atsisakė savo teisių į žemę brolio J.P. naudai, dalyvavo 2001 09 07 žemės sklypų ženklinime, todėl pareiškėjas galėjo savo teises įgyvendinti įstatymu nustatytu terminu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo P.P. turėtą žemę. Svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjo nurodytos priežastys yra tik subjektyvaus pobūdžio, pačio pasirinkto elgesio nulemta aplinkybė.

Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S.P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.