- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- eA-1523-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02750-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- S. M. M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. M. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24TR151 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius (duomenys neskelbtini)pilietybės iš naujo.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė dekretą Nr. 1K-982, kuriuo suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę ir nustatė, jog Lietuvos Respublikos piliečiu S. M. M. M. taps ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgys tik po to, kai prisieks Lietuvos Respublikai.
2.2. 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 9 dalimi Departamentui pateikė prašymą leisti prisiekti neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės, kadangi neatlikęs privalomosios karo tarnybos, negali pateikti prašymo dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo. Departamentas, likus trims dienoms iki termino prisiekti pasibaigimo, 2024 m. gegužės 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 24TR151, kuriame nurodė, jog pareiškėjas negali prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikęs įrodymų apie (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą.
2.3. Pareiškėjas su priimtu Sprendimu nesutiko, nes jis buvo priimtas visiškai neįvertinus pareiškėjo pateikto prašymo ir pateiktų įrodymų, kad jis visomis priemonėmis bandė atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakyti neįmanoma (ši procedūra (duomenys neskelbtini) neatitinka protingumo kriterijų), todėl jam turi būti leista prisiekti neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas viso prašymo leisti prisiekti neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus, įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas siekiant atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės – asmeniškai vyko tiek į Varšuvoje esančią (duomenys neskelbtini) ambasadą, tiek į patį (duomenys neskelbtini), taip pat aktyviai įsitraukė į prašymo nagrinėjimą domėdamasis prašymo nagrinėjimo eiga.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Departamento vertinimu, ginčijamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė, jog ėmėsi visų veiksmų, kad atsisakytų (duomenys neskelbtini) pilietybės.
4.2. Departamentas pažymėjo, kad vien tai, jog Departamentas ginčijamame sprendime nepaminėjo, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė Departamentui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, savaime nereiškia, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, šių įrodymų nevertino.
4.3. Departamento teigimu, pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko papildomiems dokumentams pateikti, tačiau nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nepatvirtino, kad jis kreipėsi į savo pilietybės valstybės kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo. Atsižvelgęs į tai, Departamentas vertino, kad pareiškėjas terminą priesaikai praleido ne dėl Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo priimti sprendimus, o dėl savo paties neveikimo.
II.
5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
6.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. gegužės 23 d. Departamento sprendimo Nr. 24TR151 teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. 2022 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-982 pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjas S. M. M. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
6.3. 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės.
6.4. 2023 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijoje bei (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministeriją, kurios nurodė, kad negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės dėl neatliktos karo tarnybos.
6.5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog Departamente 2023 m. gruodžio 5 d. gautas pareiškėjo pasiaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, kadangi jos faktiškai neįmanoma atsisakyti.
6.6. Departamentas 2024-05-23 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24TR151, kuriame nurodė, kad pareiškėjas negali prisiekti Lietuvos Respublikai, nes nepateikė įrodymų apie (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą.
7. Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Varšuvoje bei į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministeriją, Departamentą ir užsienio reikalų ministeriją ir jis neatitiko asmens, kuris gali atsisakyti šalies pilietybės kriterijų, nes neatliko nacionalinės karo tarnybos savo valstybėje. Tačiau byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. sausio 16 d. pareiškėjas turi atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos kortelę dėl ypatingų priežasčių, ir sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo argumentas, kad jis nėra atlikęs privalomosios karo tarnybos, todėl negali kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo yra nepagrįstas, nes pareiškėjas neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes atsisakyti savo šalies pilietybės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus pareiškėjo prašymą panaikinti 2024 m. gegužės 23 d. Departamento sprendimą, netenkintinas pareiškėjo prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės iš naujo.
III.
9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo labai detaliai aprašytos ir kartu su įrodymais pateiktos pareiškėjo skunde teismui (kada kreipėsi, ką pateikė, kokie teisės aktai buvo pažeisti), tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino ir neanalizavo. Teismo sprendime net netaikytos teisės normos, kurios taikytinos šio teisinio santykio reguliavimui (kas rodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę).
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas nurodo: „Ginčijamo Vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimo pagrindas – Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punktas“. Tačiau ginčo santykiui nėra taikytinas Vidaus reikalų ministro įsakymas, ginčo santykiui netaikytinas Pilietybės įstatymo 24 straipsnis. Šis straipsnis reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimus, o tai nėra sprendžiama šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas remiasi Pilietybės įstatymo 7 straipsniu, kuris reguliuoja atvejus, kai asmuo gali turėti dvigubą pilietybę, tačiau nesirėmė ir neanalizavo situacijos pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurios pagrindu pareiškėjas teikė prašymą Departamentui.
10.3. Apelianto vertinimu, Departamentas akivaizdžiai neatliko individualių aplinkybių vertinimo, pareiškėjo 2023 m. spalio 20 d. prašymas nevertintas (nors jame detaliai išdėstytos visos aplinkybės, pagrindžiančios negalėjimą pateikti pilietybės atsisakymo dokumentą), tačiau jis neminimas sprendime. Pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos esmę ir teisinį santykį reguliuojančias teisės aktų nuostatas, nurodė, kad neva pareiškėjas nepateikė reikalaujamų dokumentų (nors nenurodė kokių), neišnaudojo visų numatytų priemonių (irgi nenurodė kokių), ir nusprendė, jog Departamento sprendimas atitinka viešojo administravimo principus ir terminas sprendimui priimti nebuvo pažeistas.
10.4. Nurodoma, kad tiek Departamento sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti ir naikintini. Sprendimo vilkinimas pareiškėjui gali lemti itin neigiamus materialinio pobūdžio teisinius padarinius, nurodytus Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje, nes iš esmės jam gali būti užkertamas kelias gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, nors pareiškėjo interesų centras – tiek darbas, sutuoktinė ir vaikai – yra Lietuvoje.
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.
11.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino visų pareiškėjo pateiktų dokumentų. Nurodoma, kad tiek Departamentui, tiek teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjo prašymai dėl pilietybės atsisakymo nebuvo priimami ir nagrinėjami ir, kad (duomenys neskelbtini) institucijos atsisakė išduoti bet kokius dokumentus, kurie patvirtintų pareiškėjo kreipimąsi dėl pilietybės atsisakymo yra deklaratyvūs, minėtų teiginių nepatvirtina jokie teismui pateikti dokumentai.
11.2. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad procedūros, nustatytos (duomenys neskelbtini)įstatymuose, neatitinka protingumo kriterijų. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjo atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjas, turėdamas atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos kortelę, galėjo kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo.
11.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Departamentas vilkino ginčijamo sprendimo priėmimą, nes aplinkybė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24TR151, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjas negali prisiekti Lietuvos Respublikai, nepateikęs įrodymų apie turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengia apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).
14. Nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas išdėstytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta natūralizacijos tvarka, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo (Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis); asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų (Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis). Šias įstatymo nuostatas detalizuoja ir papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau- ir Aprašas).
15. Kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o šios šalies teisėje ( Civilinio kodekso 988 straipsnyje) yra numatytos sąlygos, kuriomis leidžiama atsisakyti pilietybės, pareiškėjas atsakovui turėjo pateikti įrodymus, kad jis atsisakė kilmės valstybės pilietybės arba pateikti įrodymus, kad ši procedūra neatitinka protingumo kriterijų ir prašyti Departamento leisti prisiekti neatsisakius kitos valstybės pilietybės.
16. Tiek atsakovas ginčijamame sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą iš esmės akcentavo faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui įrodymų, jog išnaudojo visas galimybes atsisakyti turimos pilietybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei proceso šalių pateiktus argumentus, su tokia pozicija nesutinka.
17. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo – 2023 m. sausio mėnesiais atsakovui pateikė eilę dokumentų ir duomenų, ne kartą išdėstė savo paaiškinimus, kokius veiksmus jis atliko, kad atsisakytų (duomenys neskelbtini) pilietybės. Teisėjų kolegijos nuomone, Departamentui pateiktų duomenų pakako prieiti išvadai, kad pareiškėjas veikė pakankamai aktyviai ir kaip fizinis asmuo nebeturi kitų galimybių realiai įgyvendinti kilmės valstybės pilietybės atsisakymo procedūras. Tačiau Departamentas ginčijamame sprendime vis tiek nurodė, jog pareiškėjas nepateikė kelionės bilietų ir kitų duomenų, įrodančių aktyvius veiksmus, siekiant atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, nors tai neatitinka tikrovės. Iš esmės atsakovas sudarė ir reikalavo iš pareiškėjo ypatingai apsunkinto teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, neatsižvelgdamas į individualias asmens aplinkybes. Darytina išvada, kad priimdamas Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nepagrindė savo išvadų.
18. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Departamentas savo išvadą, jog (duomenys neskelbtini) teisėje numatyta pilietybės atsisakymo procedūros atitinka protingumo kriterijų, tai motyvavo vien ta aplinkybe, jog pareiškėjas yra atleistas nuo karinės tarnybos. Tačiau paties atsakovo cituojamas (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 988 straipsnis asmens teisę atsisakyti pilietybės sieja ne su atleidimu nuo karinės tarnybos, o su jos užbaigimu/ atlikimu. Turint omenyje tai, kad pareiškėjo atleidimo nuo karinės tarnybos pagrindu yra nurodytas „išpirkimas“, būtina išsiaiškinti, ar tokiu pagrindu atleisti nuo karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) piliečiai iš viso gali atsisakyti nuo pilietybės. Tam Departamentas turi ne tik galimybę, bet ir pareigą kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas (pvz., Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ar kt.) su prašymu pateikti kompetentingą išvadą šiuo klausimu (žr. Aprašo 19.1 punktą). Be to, Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 8 dalis numato, jog Departamentas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją siunčia kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms asmenų prašymus dėl kitos valstybės pilietybės atsisakymo, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Šiomis teisės aktuose numatytomis galimybėmis atsakovas nesinaudojo.
19. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Departamento veiksmų atitikimu gero administravimo principui, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Departamentą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 12 d., pateikdamas tiek pareiškimą, jog jis atsisako kilmės valstybės pilietybės, tiek ir prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, neatsisakius kilmės valstybės pilietybės. Aprašo 48 punkte nurodyta, kad gavęs tokius dokumentus, Departamentas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo dienos atitinkamai privalo: patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų (Aprašo 48.1 papunktis); arba įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams (Aprašo 48.2 papunktis). Tuo tarpu Departamentas šios teisės normos nesilaikė ir tik 2023 m. vasario 23 d. pareikalavo iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus. Vėliau, po daugkartinio susirašinėjimo ir papildomo dokumentų teikimo, 2023 m. spalio 20 d. pareiškėjas pateikė tiek visus turimus dokumentus, liudijančius apie jo pašto siuntas ir vizitus į (duomenys neskelbtini) ambasadą Varšuvoje, tiek į (duomenys neskelbtini) Vidaus bei Užsienio reikalų ministerijas, tiek papildomus paaiškinimus, kodėl laiko (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūras neatitinkančias protingumo kriterijų. Departamentas vėlgi nesilaikė Aprašo 48 punkte nustatytos tvarkos ir terminų, 2023 m. lapkričio 20 d. vėl pareikalavo iš pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus, o 2024 m. sausio 20 d. - pateikti dokumentus, kurie pareiškėjo jau buvo pateikti 2023 m. spalio 20 d. Pareiškėjui tą pačią dieną pakartotinai pateikus prašomus dokumentus, Departamentas virš trijų mėnesių neatliko jokių veiksmų ir tik po pareiškėjo atstovės raštiško kreipimosi priėmė Sprendimą.
20. Toks Departamento veikimas, sprendžiant pareiškėjo pilietybės klausimus, įvertinus laikotarpius tarp pareiškėjo kreipimusi ir Departamento atsakymų negali būti pateisinamas tuo, kad pareiškėjas neteikė kokios nors informacijos, ar tuo, kad Departamentui trūko kokių nors duomenų ir vertintinas kaip vilkinimas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai aiškiai pažeidė gero administravimo principą, nes jo darbuotojai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Pilietybės įstatymo ir Aprašo nuostatas. Nors atsakovas teigia, kad apelianto nurodyti procedūriniai pažeidimai nėra reikšmingi, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečių prašymų nagrinėjimo terminų, kurioje konstatuota, jog pareiškėjų argumentai, susiję su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, „nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą“, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo minima administracinių teismų praktika buvo suformuota bylose, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nagrinėjamu atveju ja nėra pagrindo remtis..
21. Teisėjų kolegija mano, kad Departamento Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, taip tenkinant pirmąjį pareiškėjo reikalavimą.
22. Antrasis pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su įpareigojimu atsakovui nagrinėti jo prašymą iš naujo ir leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai neatsisakius (duomenys neskelbtini) pilietybės. Administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyti terminai yra naikinamojo pobūdžio, t.y. jiems pasibaigus, nei viešojo administravimo subjektas, nei administracinis teismas negali jų atnaujinti. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-466-624/2024, Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-13409-743/2024). Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas Nr. 1K-982, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, buvo priimtas 2022 m. gegužės 23 d. , pareiškėjas galėjo prisiekti bei įgyti Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas tik iki 2024 m. gegužės 26 d.. Tik iki Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatytų terminų pabaigos ir Departamentas tegalėjo atlikti Aprašo 47-50 punktuose numatytus veiksmus ir leisti pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai, prieš tai neatsisakius kitos valstybės pilietybės. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai atmetė pareiškėjo antrąjį reikalavimą.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog susiklosčiusi situacija dėl pareiškėjo teisės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, spręstina remiantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio tvarka, ypač turint omenyje šio straipsnio 6 dalies nuostatą – asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Pareiškėjas turi teisę pakartotinai paduoti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, šios nutarties17-20 punktuose nurodytas aplinkybes pateikdamas kaip ypač svarbias termino praleidimo priežastis.
24. Apibendrinant konstatuotina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, turinčius lemiamos įtakos svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veiksmais, jam siekiant atsisakyti kilmės valstybės pilietybės, nustatymui, dėl ko neteisingai taikė aktualias teisės normas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant skundžiamą Departamento sprendimą kaip nepagrįstą.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme – 1225,50 Eur bei patirtas apeliacinės instancijos teisme – 611.25 Eur. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021). Tenkinus tik dalį pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, spręstina, kad pareiškėjas įgijo teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus bei įvertinus pareikštų bei tenkintų reikalavimų santykinį svorį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. M. M. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24TR151.
Likusią Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui S. M. M. M. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimui.
Nutartis neskundžiama.