- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- eI2-13409-743/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03852-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Grauželio, Rūtos Miliuvienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti 2024 m. birželio 16 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24M3953 (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėti pareiškėjo I. K. prašymą leisti prisiekti iš naujo.
Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-882 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, įsigaliojusiu 2022 m. kovo 10 d., suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
2024 m. vasario 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, pridėjo 2024 m. vasario 14 d. notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės ir įsipareigoja per vienerius metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos institucijoms dokumentus, patvirtinančius, kad šios pilietybės neteko. Tačiau ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė leisti pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai, nurodė, kadangi pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą laiką, per kurį turėjo prisiekti Lietuvos Respublikai. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėjas prisiekti Lietuvos Respublikai turėjo ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 10 d., prašymas leisti prisiekti priimtas 2024 m. kovo 8 d., t. y. likus dviem dienom iki pareiškėjui suteikto Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto galiojimo pabaigos. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė Ukrainos kompetentingų institucijų dokumentų, patvirtinančių, jog jis nebėra (duomenys neskelbtini) arba šių institucijų išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad jo prašymas atsisakyti nebuvo priimtas arba nagrinėjimas nepagrįstai ilgą laiką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, nurodo, kad atsakovas nepagrįstai neleido pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai, neatsisakius nuo turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės, kadangi daugiau negu akivaizdu, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje, pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūra šiai dienai neatitinka protingumo kriterijų.
Pareiškėjas pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovas, jis pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis visais įmanomais būdais bandė pradėti atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės procedūrą, su advokatų pagalba kreipėsi tiek į (duomenys neskelbtini) tarnybą, tiek į (duomenys neskelbtini), tačiau jam pateikti atsakymai neatitiko protingumo kriterijų, kadangi Ukrainos institucijos sudaro biurokratines kliūtis, kad kuo mažiau atsisakytų (duomenys neskelbtini) pilietybės.
Nurodo, kad 2023 m. spalio 26 d. pareiškėjo advokatas Ukrainoje, pateikė užklausą Ukrainos Valstybinei migracijos tarnybai prašydamas suteikti informaciją, ar (duomenys neskelbtini) piliečiui, oficialiai esančiam ir gyvenančiam užsienyje, bei ketinančiam įgyti kitos valstybės pilietybę, galima atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, pateikus atitinkamus dokumentus Ukrainos ambasadai, nevykstant į Ukrainą, o taip pat informaciją, ar (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris yra šaukiamojo amžiaus vyras, norintis atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės ir oficialiai gyvenantis užsienyje, būtinai turi atvykti į Ukrainą ir užsiregistruoti į karinę įskaitą. 2023 m. spalio 30 d. Ukrainos kompetentinga institucija išdavė raštą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjo 2023 m. spalio 26 d. užklausą, tačiau negali pateikti užklausoje nurodytos informacijos, kadangi prašymas negali būti susijęs su konsultacijų teikimu ir teisės nuostatų išaiškinimu. Iš šio daugiau negu akivaizdu, kad Ukrainos institucijos neatsakė į užklausoje nurodytus klausimus bei nepateikė jokių išaiškinimų bei nemotyvavo savo atsakymo.
2023 m. vasario 27 d. pareiškėjas nurodo pateikęs prašymą atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, kuriame nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) turėdamas pabėgėlio statusą, todėl negali išvykti, kadangi rizikuotų prarasti savo statusą, todėl pasikreipė į (duomenys neskelbtini), tačiau konsulato darbuotojai atsisakė išduoti pareiškėjui pažymas ir atsakė, jog pareiškėjas turi registruotis į kariuomenę Ukrainoje. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į teisininką, kuris pateikė prašymą pareiškėjo vardu.
Pareiškėjas pažymi, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini), turėjo būti suteikta galimybė pradėti atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės procedūra, tačiau dėl vykstančio karo, atsakingi pareigūnai eliminavo šią galimybę.
2024 m. kovo 5 d. pareiškėjas išsiuntė dokumentus dėl atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės į (duomenys neskelbtini) konsulatą, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad iš savo pusės dėjo maksimalias pastangas tam, kad galėtų kuo greičiau pradėti atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės procedūrą ir išbandė visus įmanomus būdus, tačiau jam iki šiol nepavyko atsisakyti turimos pilietybės.
Atsižvelgęs į tai akcentuoja, kad jis pagrįstai pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, neatsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės, kadangi iš aukščiau išdėstyto, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės procedūra šiuo metu akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų, todėl atsakovas turėjo leisti pareiškėjui prisiekti bei pratęsti jam terminą pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą vieneriems metams.
Pareiškėjas buvo sąžiningas, apdairus, rūpestingas ir pradėjo rūpintis bei bandė visais įmanomais būdais inicijuoti atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės procedūrą, tačiau iš Ukrainos institucijų pusės susidūrė su pernelyg didele biurokratija ir nenoru padėti šiame procese bei visą laiką sulaukdavo iš Ukrainos pareigūnų užuominų, kad jam reikia fiziškai vykti į regioną, kuriame jis yra registruotas ir atlikti privalomas procedūras ir kartu įsiregistruoti į karinę įskaitą ir eiti kariauti. Pareiškėjas nebuvo ir nėra pasiruošęs vykti į savo regioną, kuriame iki šiol vyksta intensyvūs ir žiaurūs kariniai veiksmai, kur jo sveikatai ir gyvybei grėstų didelis pavojus, o jo vidiniai įsitikinimai ir žmogiškosios vertybės neleidžia imti ginklo į rankas ir eiti į karą bei žudyti žmones, nepaisant to, kad tai yra priešai.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nurodo darantis pagrįstą išvadą, kad jis pateikė išsamias faktines aplinkybes bei pakankamai dokumentų, kurie patvirtina, kad šiai dienai jis neturi objektyvios galimybės pateikti dokumentus iš kompetentingų Ukrainos institucijų dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo dėl objektyvių, svarbių ir nuo jo valios visiškai nepriklausančių priežasčių, kurias atsakovas turėjo objektyviai įvertinti ir leisti pareiškėjui prisiekti neatsisakius turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau atsakovas net nesigilino į pareiškėjo individualią situaciją ir jos neanalizavo bei priėmė formalų bei visiškai nemotyvuotą ginčijamą sprendimą.
Pareiškėjas pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo, taip pat gero administravimo principo, nes ginčijamas sprendimas formalus, neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Pareiškėjas nurodo dėjęs labai daug pastangų, skyręs daug laiko ir lėšų, kad galėtų gauti Lietuvos Respublikos pilietybę ir duoti priesaiką bei kad galėtų atsisakyti turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau jam nepavyko atsisakyti pilietybės dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios visiškai nepriklausančių priežasčių, todėl Migracijos departamentas turėjo objektyviai įvertinti pareiškėjo individualią situaciją ir leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai, neatsisakius turimos pilietybės bei pratęsti terminą, o to nepadaręs pažeidė proporcingumo principą.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus prašo jo skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos prezidento 2022 m. kovo 8 d. dekretu Nr. 1K-882 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“, įsigaliojusiu 2022 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėjas per du metus nuo Lietuvos Respublikos prezidento dekreto, kuriuo jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė, įsigaliojimo (ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 10 d.) turėjo prisiekti Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai buvo priimtas 2024 m. kovo 8 d., iki galutinio termino pareiškėjui prisiekti likus 2 dienom. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašymas leisti prisiekti buvo priimtas likus vos 2 dienom (paskutinę darbo dieną) iki Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto galiojimo pabaigos, bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė Ukrainos kompetentingų institucijų dokumentų, patvirtinančių, jog jis nebėra (duomenys neskelbtini) pilietis arba šių institucijų išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad jo prašymas atsisakyti nebuvo priimtas arba nagrinėjimas nepagrįstai ilgą laiką, Migracijos departamentas negalėjo tinkamai išnagrinėti asmens prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymi, kad remiantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas galėtų pateikti naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėjas nespėjo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą, per kurį turėjo prisiekti Lietuvos Respublikai, ginčijamu sprendimu pareiškėjui neleista prisiekti Lietuvos Respublikai.
Atsakovas nurodo ir tai, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad praleido Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą terminą prisiekti Lietuvos Respublikai. Atsakovo vertinimu, Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas 2 metų terminas yra imperatyvus, jo pratęsimas nenumatytas.
Atsižvelgęs į ginčijamame sprendime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas nurodo priėmęs teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis neturėjo diskrecijos teisės priimti kitokio sprendimo. Taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas pats savaime neužkirto kelio pareiškėjui ateityje prisiekti Lietuvos Respublikai (pareiškėjui pateikus naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, sumokėjus rinkliavą už prašymo nagrinėjimą ir pateikus dokumentus, patvirtinančius, dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėjas nespėjo prisiekti Lietuvos Respublikai).
Nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pilietybės atsisakymo procedūros, nustatytos Ukrainos įstatymuose, neatitinka protingumo kriterijų. Pareiškėjas nei su prašymu, nei su skundu nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atveju pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų. Papildomai pažymi ir tai, kad pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Todėl vien dėl to, kad yra numatyti tam tikri reikalavimai pilietybės atsisakymui, negalima vertinti, kad pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo reikalavimų.
Atkreipia dėmesį, kad Pilietybės įstatymo 25 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus mobilizaciją, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyto ar karo prievolininku esančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo iki demobilizacijos paskelbimo negali būti nagrinėjamas.
Apibendrindamas nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai nepaneigia ginčijamu sprendimu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė Ukrainos kompetentingų institucijų dokumentų, patvirtinančių, jog jo prašymas atsisakyti Ukrainos pilietybės nebuvo priimtas arba nagrinėjimas nepagrįstai ilgą laiką. Pareiškėjo skunde minimame 2023 m. vasario 27 d. prašyme minima, kad pareiškėjas yra gavęs (duomenys neskelbtini) atsakymą, kuriuo jam atsisakoma išduoti pažymas ir, kad pareiškėjas turi registruotis kariuomenėje Ukrainoje, tačiau šio atsakymo pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra buvo pradėta, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis dėjo maksimalias pastangas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, yra deklaratyvūs.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Byloje ginčas kilo dėl galimybės pratęsti terminą prisiekti Lietuvos Respublikai, kai Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės.
2022 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-882 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, I. K. suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Prašymas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės patvirtina, kad 2023 m. vasario 27 d. pareiškėjas surašė prašymą, kuriame nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) pabėgėlio statuso pagrindu, išvykti negali dėl rizikos prarasti šį statusą, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau pažymą jam buvo atsisakyta išduoti, nurodyta, kad jis turi registruotis į kariuomenę Ukrainoje. Kreipėsi į teisininką, kuris jo vardu pateikė prašymą. Jis kalbėjo su Lietuvos Respublikos konsulato Vašingtono mieste darbuotoju, kuris pasiūlė kreiptis į migracijos tarnybą Lietuvoje ir paaiškinti, kad situacija reikalauja individualaus svarstymo.
2023 m. spalio 26 d. advokatas D. I. R. pateikė užklausą Nr. 26/10, kurioje nurodė su I. K. teisiniu statusu, gyvenamąja vieta susijusias aplinkybes, taip pat tai, kad jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė ir paprašė pateikti informaciją apie tai, ar (duomenys neskelbtini) piliečiui, oficialiai esančiam ir gyvenančiam užsienyje bei ketinančiam įgyti kitos valstybės pilietybę, galima atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės pateikus atitinkamus dokumentus Ukrainos ambasadai, nevystant į Ukrainą; ar jam būtina atvykti į Ukrainą ir registruoti į karinę įskaitą, jei jis yra šaukiamojo amžiaus vyras. Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos 2023 m. spalio 30 d. rašte nurodoma, kad 2023 m. spalio 26 d. užklausa Nr. 26/10 išnagrinėta, tačiau pagal Ukrainos įstatymo ,,Dėl advokatūros ir advokatų veiklos 24 straipsnį, advokato prašymas negaili būti susijęs su konsultacijų teikimu ir teisės nuostatų aiškinimu, todėl užklausoje nurodyta informacija negali būti pateikta.
Pareiškimu pareiškėjas pareiškė atsisakąs (duomenys neskelbtini) pilietybės, nes ketina prisiekti Lietuvos Respublikai ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pasižada per vienerius metus nuo priesaikos davimo Lietuvos Respublikai pateikti reikiamus dokumentus, kad atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės. Parašas pareiškime (duomenys neskelbtini) patvirtintas notaro.
2024 m. kovo 1 d. registruotu paklausimu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją nurodydamas, kad susidarė ypatinga situacija, dėl kurios jis negali prisiekti. 2024 m. kovo 6 d. raštu Nr. (1D-618)-2D-790 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos pilietybės (priesaikos) klausimus nagrinėja Migracijos departamentas, todėl jo 2024 m. kovo 1 d. kreipimasis persiųstas šiai įstaigai. Atsakydamas į persiųstą pareiškėjo prašymą, 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. 10K-3790 Migracijos departamentas pareiškėjui nurodė, kad jo prašymas leisti prisiekti priimtas ir nagrinėjamas, išaiškino teisės aktų reikalavimus.
Iš Lietuvos migracinėje sistemoje esančio susirašinėjimo matyti, kad 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjas informuotas apie suteiktą pilietybę ir sąlygas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu. 2024 m. sausio 24 d. pareiškėjas informuotas, kad jo prašymas leisti prisiekti nėra tinkamai užpildytas, nepridėti būtini dokumentai. 2024 m. vasario 26 d. pareiškėjui pranešta, kad prašymas leisti prisiekti atmestas, nes per vieną mėnesį nuo pranešimo apie trūkumus dienos, trūkumų nepašalino. 2024 m. vasario 28 d. pareiškėjui papildomai paaiškinta, kokie dokumentai gali būti pateikti norint duoti priesaiką Lietuvos Respublikai, išaiškintos teisinės pasekmės ir tolesnės galimybės, jei priesaika nebus duota laiku. 2024 m. birželio 17 d. pareiškėja informuotas apie tai, kad jis laiku neprisiekė Lietuvos Respublikai.
2024 m. birželio 16 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24M39538 nuspręsta, kad I. K. negali prisiekti Lietuvos Respublikai. Ginčijamame sprendime atsakovas, remdamasis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 47 punktu, sprendė, kad pareiškėjas prisiekti Lietuvos Respublikai turėjo ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 10 d., pareiškėjo prašymas leisti prisiekti priimtas 2024 m. kovo 8 d., prie prašymo pareiškėjas nepateikė Ukrainos kompetentingų institucijų dokumentų, patvirtinančių, jog jis nebėra (duomenys neskelbtini) pilietis arba šių institucijų išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad jo prašymas atsisakyti nebuvo priimtas arba nagrinėjimas nepagrįstai ilgą laiką, todėl atsisakė leisti pareiškėjui prisiekti.
II. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų (Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
Asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo (Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Kaip minėta, dekretas, kuriuo pareiškėjui suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė įsigaliojo 2022 m. kovo 10 d., tad Pilietybe?s i?statymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas dviejų metų terminas priesaikai duoti baigėsi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikė 2024 m. vasario 28 d. (priimtas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) 2024 m. kovo 8 d.). Pateiktame prašyme nurodė, kad yra asmuo, raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės, pridėjo 2023 m. vasario 27 d. prašymą atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės (patvirtintas notaro), 2023 m. spalio 30 d. Ukrainos kompetentingos institucijos išduotą atsakymą į paklausimą bei 2024 m. kovo 5 d. siuntos, siųstos Ukrainos Generaliniam konsulatui, duomenis.
2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (kaip minėta, toliau – ir Aprašas), kuris reguliuoja Pilietybės įstatymo nuostatų įgyvendinimo procedūras.
Aprašo 36 punkte nustatyta, kad asmuo, pildydamas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai per MIGRIS, pateikia aprašo 10 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 36.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, skaitmenines kopijas: galiojantį kelionės dokumentą (visus lapus, kuriuose yra įrašų) (36.1 papunktis); dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, jeigu, įgydamas Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo ją turėjo. Reikalavimas pridėti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais. Jeigu kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo arba netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūrų arba šios procedūros, asmens manymu, neatitinka protingumo kriterijų, asmuo prideda aprašo 3 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą. Pildant prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, yra pateikiamas pareiškimo originalas (36.2 papunktis); jeigu prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai per aprašo 38 punkte nustatytą terminą Migracijos departamentui teikia Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens įgaliotas atstovas – Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame šis asmuo nurodo, kad prašo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (36.3 papunktis); jeigu per aprašo 38 punkte nustatytą terminą dokumentų originalus Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai teikia Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų teisėti atstovai, jie taip pat turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu per aprašo 38 punkte nustatytą terminą dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų įgalioti atstovai, jie papildomai turi pridėti atstovavimo sutartį ar šios sutarties patvirtintą kopiją (kai dokumentų originalus teikia advokatai) arba notaro patvirtintą įgaliojimą, išskyrus atvejus, kai įgaliojimas yra sudarytas informacinių technologijų priemonėmis ir duotas jį įregistruojant Įgaliojimų registre (kai dokumentų originalus teikia kiti įgalioti atstovai) (36.4 papunktis); Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju – prašymą pildančio asmens neįgalumą patvirtinantį dokumentą (36.5 papunktis).
Aptartame kontekste pripažintina, kad pareiškėjas, pateikdamas 2024 m. vasario 28 d. prašymą, kuris priimtas 2024 m. kovo 8 d., kartu su prašymu nepateikė Aprašo 36.2 punkte nustatyto dokumento – kad jis nėra kitos valstybės pilietis, jeigu, įgydamas Lietuvos Respublikos pilietybę, asmuo ją turėjo.
Kaip minėta, pareiškėjas, pasinaudodamas Aprašo 36.2 punkte nurodyta nuostata, pateikė notaro patvirtintą pareiškimą dėl pilietybės atsisakymo.
Aprašo 48 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo, be kitų dokumentų, pateikia ir aprašo 7.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo dienos atitinkamai privalo: patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų (Aprašo 48.1 papunktis); arba įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams (Aprašo 48.2 papunktis).
Migracijos departamentas, atlikęs aprašo 48.1 papunktyje nurodytą patikrinimą ir nustatęs, kad valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų, atlieka veiksmus, nurodytus aprašo 47 punkte (Aprašo 49 punktas). Migracijos departamentas, atlikęs aprašo 48.2 papunktyje nurodytus veiksmus, priima sprendimą dėl valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje nustatytų pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų atitikties protingumo kriterijams ir apie šį sprendimą informuoja Vidaus reikalų ministeriją arba konsulinę įstaigą, kurioje asmuo pageidauja prisiekti Lietuvos Respublikai (Aprašo 50 punktas).
Jeigu asmens prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimo metu paaiškėja, kad asmuo praleido Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai, Migracijos departamentas priima sprendimą, kad asmeniui neleidžiama prisiekti Lietuvos Respublikai, ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo per MIGRIS išsiunčia asmeniui pranešimą apie priimtą sprendimą (Aprašo 47 punkto 2 dalis).
Nustatytų aplinkybių ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste matyti, kad pareiškėjui prašymą pateikus iki priesaikos likus trumpesniam terminui nei nustatyta Apraše, pasibaigė terminas, per kurį jis turėjo prisiekti, todėl pagrįstai atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo prisiekti.
Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą, teismas pažymi šiuos aspektus.
Teismo vertinimu, pagal aukščiau aptartas Pilietybės įstatymo nuostatas asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai; Pilietybės įstatyme eksplicitiškai nėra įtvirtinta, kad šio 23 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai, priešingai nei, pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatytas, gali būti atnaujinami viešojo administravimo subjekto ir (ar) teismo, dėl ko manytina, kad jie yra absoliučiai naikinamojo pobūdžio.
Tokį aiškinimą patvirtina įstatymo leidėjo valia nustatyti tokio pobūdžio terminus be jokių išlygų (pavyzdžiui, įtvirtinant, kad į tokį terminą nėra įskaičiuojamas laikotarpis, kuriuo nagrinėjimas ginčas dėl sprendimo, kuriuo nesudaromos sąlygos prisiekti) bei Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalies nuostata – asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių, kuri, esant galimybei atnaujinti Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, nebūtų prasminga. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-466-624/2024.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio, reglamentuojančio bylas, priskirtas administracinių teismų kompetencijai, 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia šios dalies 1–14 punktuose aptartas bylas, o 2 dalis – kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. ABTĮ, priešingai nei, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (šio kodekso V dalies XXXVIII skyriuje), nėra nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, o Pilietybės įstatyme taip pat nėra nuostatų, kad administracinis teismas (ar teismas) nagrinėja bylas dėl šio 23 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų atnaujinimo ar pratęsimo, kas, pažymėtina, kitus administracinius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, 14 straipsnio 4 d.) paprastai nurodoma expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai).
Kaip minėta, Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalis numato, kad asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Taigi, ginčijamas sprendimas šiuo atveju neužkerta kelio pareiškėjui pateikti naują prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, atitinkamai nurodžius dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėja nespėjo prisiekti Lietuvos Respublikai ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad toks prašymas turi būti paduotas aukščiau aptartais Apraše nurodytais terminais.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą yra išvestinis reikalavimas, teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pareiškėjas nurodo ir tai, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam aktui keliamų reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).
Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skundžiamo sprendime yra aiškiai nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, išsamiai išanalizuotos reikšmingos sprendimui aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos, išanalizuoti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimtas sprendimas, išaiškinta apskundimo informacija.
Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo neatitikimu individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad priimant ginčijamą sprendimą atsakovas nesilaikė proporcingumo principo nuostatų. Pareiškėjas, remdamasis šiuo principu, iš esmės siekia sudaryti jam patinkančias sąlygas prisiekti, pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad Pilietybės įstatyme neįtvirtinta galimybė atnaujinti Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino, tačiau Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalis numato galimybę dėl pakartotinio prašymo prisiekti nagrinėjimo, savaime nesuponuoja išvados, kad tokios nuostatos pažeidžia proporcingumo principą ar nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teises.
Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas).
Apibendrindamas teismas pripažįsta, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei jas vertinant ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą ginčijamą sprendimą, kadangi kaip teisingai pažymėjo atsakovas, jis neturėjo diskrecijos teisės priimti kitokio sprendimo, priešingu atveju, būtų pažeista imperatyvi įstatymo nuostata. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 91 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.