Utenos apylinkės teismo sprendimas

2026-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-37-1237/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-23
Bylos Nr.
A20.-37-1237/2026
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00028-2026-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Masiulianec
Advokatai
Arnoldas Šimaitis
Kategorijos
Byla Nr. A20.-37-1237/2026
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00028-2026-4Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 23 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec,sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

užsieniečiui M. B., jo atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui,vertėjai Valentinai Žverėlienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo persvarstymo ir sulaikymo termino pratęsimo Rusijos Federacijos piliečiui M. B., (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Teikimu prašoma persvarstyti Rusijos Federacijos piliečiui M. B. (toliau – Užsieniečiui) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir pratęsti sulaikymo terminą iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau negu bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje. Pareiškėjo atstovas prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir jo atstovas su teikimu nesutiko. Nurodė, kad užsienietis turi šeimą, gyvenamąją vietą, ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje. Prašė skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietis M. B. 2025 m. lapkričio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) pareigūnų. Nustatant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad asmuo nuo 2012 m. iki 2024 m. gegužės 18 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Užsieniečio tapatybė yra nustatyta jis turi galiojantį asmens pasą, taip pat Lietuvos Respublikoje turi giminių. 2024 m. gegužės 13 d. Policijos departamentas prie LR VRM pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad M. B. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2024 m. gegužės 23 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo yra keliantis grėsmę. 2025 m. lapkričio 27 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2026 m. sausio 25 d. 2025 m. gruodžio 8 d. VSAT prie LR VRM priėmė sprendimą išsiųsti minėtą Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Sprendimui įsiteisėjus, buvo pradėta Užsieniečio išsiuntimo procedūra, suderintas perdavimas Rusijos Federacijos pusei 2026 m. sausio 22 d. Tačiau 2026 m. sausio 19 d. VSAT prie LR VRM gavo Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju sprendimo vykdymas dėl jo išsiuntimo buvo sustabdytas.

4. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) Užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti Užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam Užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta Užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, todėl teismas sprendžia, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

5. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6. Įvertinęs tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nurodė, kad turi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)), jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, Lietuvoje užsienietis turi žmoną ir septyniolikmetį sūnų, Lietuvos Respublikoje užsienietis gyvena dvidešimt metų, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, teismas, siekdamas užtikrinti gintinų vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų taikymas, nenustačius užsieniečio nebendradarbiavimą grindžiančių aplinkybių, pripažintina nebūtina ir neproporcinga priemone siekiamiems tikslams įgyvendinti. Todėl, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte (užsieniečio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešimas Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą) 3 (tris) mėnesius. Todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Pakeisti 2025 m. lapkričio 27 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą.

Skirti Rusijos Federacijos piliečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą – iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Inga Masiulianec