Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3639-554/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-23
Bylos Nr.: I-3639-554/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00706-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Algis Markevičius
Pareiškėjas: V.Ž.
Atsakovas: Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-3639-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00706-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai V.Ž.,

pareiškėjos atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N.G.,

atsakovo – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui E.L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.Ž. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2018 m. balandžio 10 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2018 m. kovo 19 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-123 Dėl valstybės tarnautojų nubaudimo 1.1 ir 2.1.1 papunkčius, kuriais pareiškėjai V.Ž. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėja skunde (b. l. 2-7) nurodė, taip pat ji ir jos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamu įsaku buvo konstatuota, jog pareiškėja dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-336 patvirtintų Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.1, 8.9, 8.18 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas. Atsakovo 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-38 buvo sudaryta patikrinimo komisija (toliau – Komisija). Komisija, vykdydama direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. pavedimą, atliko tarnybinį patikrinimą dėl galimų tarnybinių nusižengimų, įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. IV-I nurodytus trūkumus ir pastabas. Komisija 2018 m. vasario 21 d. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 36-6 Dėl galimų tarnybinių nusižengimų, įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018-01-17 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. IV-I nurodytus trūkumus ir pastabas, kurią patvirtino pareigūnas, laikinai einantis pataisos namų direktoriaus pareigas.

Pabrėžė, kad Komisija neatliko jokio tarnybinio patikrinimo, o tik perrašė Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. IV-I nurodytus trūkumus ir pastabas bei dėl trūkumų ir pastabų parinko galimai kaltus valstybės tarnautojus. 2018 m. sausio 30 d. pateiktame Pranešime Nr. LD-78 apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo inkriminuoti sekantys tarnybiniai nusižengimai:

1) dėl plastikinių langų, jų montavimo darbų, montavimo medžiagų, komplektuojančių detalių neteisėto apmokėjimo iš socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų;

Vadovaujantis socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“ (2009 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 430 redakcija) 7.5 papunkčiu ,,Paramą medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus šio aprašo 7.1-7.4 punktuose nurodytas pašalpas“ ir buvo apmokėta už plastikinių langus, jų montavimo darbus, montavimo medžiagas, komplektuojančias detales. Nuteistųjų gyvenamų patalpų einamojo remonto darbai (tame tarpe ir gyvenamų patalpų langų pakeitimas ar montavimas) priskiriami prie nuteistųjų buitinių sąlygų gerinimo ir teiginys, jog tokie atsiskaitymai yra neteisėti nėra pagrįstas, tai yra tik Centralizuoto vidaus audito specialisčių nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais teisės aktais. Įstaigoje yra įdarbinta daug nuteistųjų, kurių darbo užmokestis papildo nuteistųjų socialinės paramos fondą ir jie turi teisę gauti normalias gyvenimo sąlygas, įskaitant ir gyvenamų patalpų remontą. Įstaigos pastatai statyti prieš 30 metų. Jų būklė nėra tinkama ir, siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, minėto fondo lėšos panaudojamos ir patalpų remontui. Komisija neatsižvelgė į Komisijos narės - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiojo specialisto J.K. 2018 m. vasario 23 d. atskiroje nuomonėje Nr. LV-789 išdėstytus motyvus, jog „kelia abejonių V. Ž. inkriminavimas dėl Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų panaudojimo. Aš asmeniškai negavau konkretaus atsakymo iš Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus, kad langų pakeitimas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšomis ar kosmetinis patalpų remontas negali būti traktuojami kaip gyvenimo sąlygų gerinimas. Tai labai plati samprata, neaišku kas į ją įeina“. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Atsakovas taip pat nepagrįstai inkriminavo, kad netinkamas šių lėšų naudojimas iškraipė Pravieniškių PN-AK finansinę atskaitomybę, o turto inventorizavimo duomenys neatspindi tikrosios valdomo turto vertės. Akcentavo, kad sutinkamai su Finansų ministro patvirtinto 12-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 32 punkto reikalavimais, pastato langų pakeitimas gali būti traktuojamas kaip esminis turto pagerinimas, tačiau tai turėtų būti pilnas, o ne dalinis visų pastato langų pakeitimas, šalia kitų rekonstravimo darbų kurie modernizuoja pastatą ir prailgina jo eksploatavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar einamojo remonto metu atliktų darbų išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų teikiamo rezultato. Esminio pagerinimo darbų atlikimo atveju didinama ilgalaikio turto vertė, perskaičiuojamas turto naudingo tarnavimo laikas. Teisingumo ministerijos audito ataskaitoje minimas tariamai neteisėtas lėšų iš nuteistųjų socialinės paramos fondo apmokėjimas pagal 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą EIR 15/2821 (225,18 eurų sumai) buvo atliktas už 3-iojo sektoriaus Karantino mažosios patalpos dviejų langų pakeitimą. Minėto pastato 2 langų pakeitimas neilgina viso pastato naudingo tarnavimo laiko ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto 12-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas negali būti traktuotinas kaip esminio pagerinimo darbai.

Taip pat pabrėžė, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje minimas sąskaitas - faktūras apmokėjimui vizavo ne pareiškėja, o Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko pavaduotoja, nurodydama apmokėjimui naudoti nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų finansavimo šaltinį, nors pirkimo paraiškose pačios pareiškėjos asmeniškai buvo nurodyta, kad minėtam pirkimui lėšų nepakanka. Tai patvirtina 2015 m. birželio 8 d. pirkimo paraiškos Nr. 77-714 ir 2015 m. birželio 9 d. pirkimo paraiškos Nr. 77-723 duomenys. Šios aplinkybės neįvertino nei Centralizuoto audito skyrius, nei Tarnybinio tyrimo komisija. Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 21 d. bei nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 18 d. pareiškėja buvo kasmetinėse atostogose ir sprendimų dėl sąskaitų faktūrų Nr. 15/2616, Nr. 15/2617, Nr. 15-2651 apmokėjimo priimti negalėjo.

2) dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų nepagrįstai buvo kredituojamos UAB ,,Vipita“, UAB „Niklita“, UAB ,,Prasila“ komercinės veiklos;

Pareiškėja ir jos atstovė akcentavo, kad UAB ,,Vipita“ mokėjimus už patalpų nuomą atlikdavo reguliariai kiekvieną mėnesį. Kadangi mėnesinė nuomos suma nedidelė (101 euras), nuomininkas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei numatyta sutartyje ir jo veikla ne tik, kad nebuvo kredituojama, bet buvo atliekami mokėjimai su permokomis. Todėl teiginys apie kreditavimą yra tik Centralizuoto vidaus audito specialisčių prielaida. Atsiskaitymus už elektros energiją minėtas paslaugos gavėjas taip pat mokėjo reguliariai. Neaišku, kokia žala padaryta atsakovui, kai nuomininkas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei jam priklausė pagal sutartį.

UAB ,,Niklita“ mokėjimus už patalpų nuomą taip pat atlikdavo reguliariai kiekvieną mėnesį. Kadangi mėnesinė nuomos suma nedidelė (2015 m. - 73,82 eurai, 2016 m. - 273,79 eurai), nuomininkas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei numatyta sutartyje ir jo veikla ne tik, kad nebuvo kredituojama, bet buvo atliekami mokėjimai su permokomis. Atsiskaitymus už elektros energiją, minėtas paslaugos gavėjas taip pat mokėjo reguliariai. Todėl viskas grindžiama tik Centralizuoto vidaus audito specialisčių prielaida.

Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ ( nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1046) 63 punkto nuostatomis asignavimų valdytojai, organizuodami programų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, vykdymą, turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų pirkti paslaugas ir darbus, nepriskirtus asignavimų valdytojo ar jam pavaldžių biudžetinių įstaigų funkcijoms. Asignavimų valdytojai su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis už faktiškai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, numatytus sutartyse, atsiskaito iš asignavimų valdytojams patvirtintų asignavimų

Taip pat nurodė, kad atsakovas vykdo šilumos tiekimo Pravieniškių gyvenvietei funkciją ir su gamtinių dujų ar nepriklausomu šilumos tiekėju (UAB „Prasila“) yra sudarę ilgalaikę paslaugų teikimo sutartį. Apmokėjimai vykdomi pagal faktinį sunaudojimą, t. y. pagal pateiktas sąskaitas faktūras, bei apskaitos prietaisų parodymus. Sąskaita faktūra yra išrašoma pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui), tačiau apskaitos prietaisų parodymai fiksuojami kiekvieną dieną, pagaminta šiluma naudojama kiekvieną dieną įstaigos reikmėms bei parduodama išoriniams vartotojams. Vykdant atsiskaitymus su nepriklausomu šilumos tiekėju buvo atlikti keli mokėjimai mėnesio eigoje, neviršijantys faktiškai gautos ir sunaudotos šiluminės energijos kiekio. Atsakovas nekreditavo UAB „Prasila“ veiklos, nes su paslaugos tiekėju atsiskaitymai buvo vykdomi dalimis, iki sutartiniuose įsipareigojimuose numatyto termino, esant pakankamai biudžeto asignavimų prognozei. Pagal pasirašytus sutartinius įsipareigojimus tiek už gamtines dujas, tiek už šiluminę energiją turime atsiskaityti iki sekančio mėnesio 15 d. Apmokėjimas turi būti atliktas per 15 - 10 d. nuo sąskaitos faktūros gavimo. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės yra atliekamos prieš 20 darbo dienų, todėl tenka prognozuoti lėšas dar neturint sąskaitų faktūrų, t. y. faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties dažnai faktines išlaidas planuojamos ir skaičiuojamos pagal apskaitos prietaisų parodymus. Siekiant išvengti prognozių paklaidos yra dalis mokėjimų, kurie atliekami einamojo mėnesio eigoje, neviršijant faktinių sąnaudų. Mokėjimus per Finansų ministerijos Iždo departamentą atlieka Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko pavaduotoja, kuri pasirašo ant mokėjimo paraiškos ir tiesiogiai kontroliuoja mokėjimų teisėtumą. Tarnybinio tyrimo išvadoje minimi tariamai kredituoti ir pareiškėjai kaip pažeidimai fiksuoti 50000 eurų, 2126 eurų, 3300 eurų ir 9900 eurų mokėjimai UAB ,,Prasila,“ taip pat buvo atlikti ir pasirašyti jos parašu. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pabaigoje dėl atsiskaitymų su UAB „Prasila“ buvo fiksuoti kreditoriniai įsiskolinimai. Neteisėto kreditavimo atveju kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turėjo susidaryti debitoriniai įsiskolinimai (permokos), kurių nebuvo. Keletas einamųjų mokėjimų mėnesio eigoje, neviršijo faktinių sąnaudų ir buvo atliekami, siekiant užtikrinti 100 % valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozių vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad Audito ataskaitoje paminėti atvejai, kurie tiesiog atkartoti Tarnybinio patikrinimo išvadoje, neįrodo, jog pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.9. punkto „kontroliuoja teisingą sąmatinių lėšų panaudojimą įstaigoje, esant reikalui bei siekiant ekonomiškai ir racionaliai panaudoti pinigines lėšas, siūlo vadovybei jų perskirstymą“ reikalavimus. Patvirtintų sąmatų lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį, taupiai ir ekonomiškai, metų eigoje buvo atliekami sąmatų pakeitimai. Taip neįrodyta, jog atliekant mokėjimus už paslaugas mėnesio eigoje pagal faktinius prietaisų rodmenis, pažeidė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo 8.18 punkto „užtikrina ūkinės veiklos teisėtumą ir finansų valdymo principų patikimumą, laikytis ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo principų“ reikalavimus. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės 8.1. punktas reglamentuoja „organizuoja buhalterinės apskaitos darbą, užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę“, todėl pagal Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėti faktai neįrodo, kad pareiškėja pažeidė šio punkto nuostatas.

Pareiškėja ir jos atstovė pabrėžė, kad nebuvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimai. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. nuostatos yra blanketinės normos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blanketinę įstatymo normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo teisės ir pareigos, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu yra vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 30-34) atsakovas nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-38 „Dėl galimų tarnybinių nusižengimų patikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija, kuriai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. Pataisos namų veiklos ir valdymo vidaus ataskaitoje Nr. 1 V-1 nurodytus trūkumus ir pastabas, bei pateikti išvadą įstaigos direktoriui. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepadarė pažeidimo dėl UAB „Vipita“ 2016 m. kovo 17 d. nuomos sutarties neįregistravimo VĮ Registrų centre, kaip tai buvo numatyta Sutarties 4.3.1 papunktyje, nes teisinė sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė nėra Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo kompetencijoje.

Akcentavo, kad Komisija pripažino, jog pareiškėja padarė pažeidimus dėl vidaus audito metu nustatytų atvejų, kai plastikiniai langai, jų montavimo darbai, montavimo medžiagos, komplektuojančios detalės buvo apmokamos iš socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų. Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšos gali būti skiriamos nuteistųjų pašalpoms, nurodytoms Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1 - 7.4 p., taip pat gali būti naudojamos medikamentams (paramos forma), vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų. Tačiau nėra numatyta, kad šių fondų lėšos gali būti naudojamos statinių būklei gerinti. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad socialinės paramos lėšos plastikinių langų, jų montavimo darbų, montavimo medžiagų ir komplektuojančių detalių įsigijimui buvo naudojamos netinkamai ir neteisėtai, o finansinė Pravieniškių PN-AK atskaitomybė ir turto inventorizavimo duomenys neatspindi tikrosios valdomo turto vertės.

Taip pat nurodė, kad buvo nustatyta, kad sąskaitas UAB „Vipita“ išrašydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomą. Taip pat nustatyta, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį Pravieniškių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. nereikalavo laiku atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas už elektros energiją, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sąskaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Taip pat buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK sąskaitas UAB „Niklita“ išrašydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomą. Be to, visą sutarties galiojimo laikotarpį Pravieniškių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. ne tik netinkamai apskaičiavo mokėtinus komunalinius mokesčius, bet ir nereikalavo laiku atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas už komunalinius mokesčius, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sąskaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK visą sutarties galiojimo laikotarpį kreditavo UAB „Niklita“ komercinę veiklą.

Pabrėžė, kad 2016 m. liepos 4 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarė Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Pravieniškių PN-AK įsipareigojo iš nepriklausomo šilumos gamintojo - UAB „Prasila“ supirkti pagamintos šilumos energijos kiekius, pagal suderintą šilumos tiekimo - pirkimo grafiką. Vertinant Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarytos Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymą nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK avansu už nesuteiktas paslaugas UAB „Prasila“ 2016 m. gruodžio 23 d. pervedė 50000 Eur, 2017 m. sausio 30 d. - 55326 Eur, o 2017 m. balandžio 27 d. - 20000 Eur., t. y. Pravieniškių PN-AK, neturėdamas sutartyse numatytos prievolės ir neįvertinęs lėšų praradimo rizikos, neturint faktiškai suteiktų paslaugų apimčių patvirtinančio dokumento (PVM sąskaitos faktūros), neteisėtai kreditavo UAB „Prasila“ veiklą. Tokiais veiksmais buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme 9 str. 2 d. 6 p. įtvirtintos pareigos - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad pareiškėja teisės aktų reikalavimus būtų pažeidusi tyčia, todėl konstatuota, jog ji dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir pažeidė Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-336 patvirtintų Pravieniškių PN-AK buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.1 p. „organizuoja buhalterinės apskaitos darbą, užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę", 8.9 p. „kontroliuoja teisingą sąmatinių lėšų panaudojimą įstaigoje, esant reikalui bei siekiant ekonomiškai ir racionaliai panaudoti pinigines lėšas, siūlo vadovybei jų perskirstymą“ 8.18 p. „užtikrina ūkinės veiklos teisėtumą ir finansų valdymo principų patikimumą, laikykis ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo principų“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų", šio str. 1 d. 4 p. „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ nuostatas.

Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už aplaidų savo pareigų atlikimą. Inkriminuotų, atsakovo vertinimu, neteisėtų veiksmų atlikimo metu pareiškėja ėjo Pravieniškių PN-AK Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas (1 t., b . l. 8). Pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą (1 t., b. l. 154-155), Tarnybinio patikrinimo išvados (1 t., b. l. 46-109), taip pat Audito ataskaitos (1 t., b. l. 162-223), atskirosios nuomonės (2 t., b. l. 4-7) turinio duomenų analizė patvirtina, kad atsakovas pareiškėją kaltino tuo, kad plastikiniai langai jų montavimo darbai, montavimo medžiagos, komplektuojančios detalės buvo apmokamos iš socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų. Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšos gali būti skiriamos nuteistųjų pašalpoms, nurodytoms Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1-7.4 punktuose, taip pat gali būti naudojamos medikamentams (paramos forma), vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų. Socialinės paramos lėšos plastikinių langų, jų montavimo darbų, montavimo medžiagų ir komplektuojančių detalių įsigijimui buvo naudojamos netinkamai ir neteisėtai, o finansinė Pravieniškių PN-AK atskaitomybė ir turto inventorizavimo duomenys neatspindi tikrosios valdomo turto vertės.

Pareiškėjai taip pat buvo inkriminuota, kad Pravieniškių PN-AK sąskaitas UAB „Vipita“ išrašydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomą. Visą Sutarties galiojimo laikotarpį Pravieniškių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. nereikalavo laiku atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas už elektros energiją, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sąskaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų).

Atsakovas taip pat konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK sąskaitas UAB „Niklita“ išrašydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomą. Visą Sutarties galiojimo laikotarpį Pravieniškių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. ne tik netinkamai apskaičiavo mokėtinus komunalinius mokesčius, bet ir nereikalavo laiku atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas už komunalinius mokesčius, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sąskaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų).

Atsakovas nustatė, kad 2016 m. liepos 4 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarė Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Pravieniškių PN-AK įsipareigojo iš nepriklausomo šilumos gamintojo (UAB „Prasila“) supirkti pagamintos šilumos energijos kiekius, pagal suderintą šilumos tiekimo - pirkimo grafiką. Įvertinęs Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarytos Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymą, atsakovas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK avansu už nesuteiktas paslaugas UAB „Prasila“ 2016 m. gruodžio 23 d. pervedė 50000 Eur, 2017 m. sausio 30 d. - 55326 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. - 20000 Eur., t. y. Pravieniškių PN-AK., neturėdama sutartyse numatytos prievolės ir neįvertinęs lėšų praradimo rizikos, neturint faktiškai suteiktų paslaugų apimčių patvirtinančio dokumento (PVM sąskaitos faktūros), neteisėtai kreditavo UAB „Prasila“ veiklą. Vertino, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos pareigos - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir pažeidė Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-336 patvirtintų Pravieniškių PN-AK buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.1 punkto „organizuoja buhalterinės apskaitos darbą, užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę", 8.9 punkto „kontroliuoja teisingą sąmatinių lėšų panaudojimą įstaigoje, esant reikalui bei siekiant ekonomiškai ir racionaliai panaudoti pinigines lėšas, siūlo vadovybei jų perskirstymą“ 8.18 punkto „užtikrina ūkinės veiklos teisėtumą ir finansų valdymo principų patikimumą, laikytis ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo principų“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų", taip pat šio straipsnio 1 dalies 4 punkto „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, taip pat įvertinęs ir 2018 m. sausio 17 d. Centralizuoto vidaus audito skyriaus atskaitos Nr. 1V-1 (1 t., b. l. 162-223) turinį, pabrėžia, kad šioje ataskaitoje ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos veiksmai aprašyti iš esmės analogiškai.

Ginčijamo 2018 m. kovo 19 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Dėl valstybės tarnautojų nubaudimo 1.1 ir 2.1.1 papunkčiais (1 t., b. l. 8-10) pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4 punktų, 2012 m. gruodžio 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-336 patvirtintos Pareigybės aprašymo (2 t., b. l. 34-35) 8.1, 8.9, 8.18 punktų pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-78 (1 t., b. l. 35-36) buvo patvirtintas naujas pareiškėjos Pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2017 m. vasario 27 d.

Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius reglamentuoja 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 29 straipsnis numato pareigūnų skatinimą ir tarnybinę atsakomybę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena jų – griežtas papeikimas (29 str. 2 d. 3 p.). Statuto 30 straipsnis reglamentuota nuobaudų skyrimo tvarką. Statuto 30 straipsnio 3 dalyje numatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Statuto 30 straipsnio 7 dalyje detalizuota tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota ir poįstatyminiame teisės akte – 2015 m. vasario 27 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintose Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Priimant procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje vadovaujamasi Statuto ir Taisyklių redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio patikrinimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu.

Teismas taip pat pabrėžia (ši išvada taip pat grindžiama Statuto ir Taisyklių normų vertinimu), kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).

Išdėstytos teisinės nuostatos reiškia, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y.: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (toliau – tyrimo išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Skiriant statutiniam pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Būtinas tarnybinio nusižengimo elementas - pareigūno kaltė. Pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkama tarnybinį nusižengimą tik esant nustatytai jo kaltei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (ABTĮ 21 str.), pažymėjo, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai, be to, nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė priešingą teisei veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - t. y., kad ji neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėja ir jos atstovė pabrėžė, kad jai nepagrįstai buvo inkriminuota, jog plastikiniai langai jų montavimo darbai, montavimo medžiagos, komplektuojančios detalės buvo neteisėtai apmokamos iš Socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų ir tuo buvo pažeisti Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1-7.4 punktai. Akcentavo, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje minimas sąskaitas faktūras apmokėjimui vizavo Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko pavaduotoja, nurodydama apmokėjimui naudoti nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų finansavimo šaltinį, nors pirkimo paraiškose pačios pareiškėjos yra nurodyta, kad minėtam pirkimui lėšų nepakanka. Tai patvirtina 2015 m. birželio 8 d. pirkimo paraiškos Nr. 77-714 ir 2015 m. birželio 9 d. pirkimo paraiškos Nr. 77-723 duomenys. Šios aplinkybės neįvertino nei Centralizuoto audito skyrius, nei Tarnybinio tyrimo komisija. Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 21 d. bei nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 18 d. pareiškėja buvo kasmetinėse atostogose ir sprendimo dėl sąskaitų faktūrų Nr. 15/2616, Nr. 15/2617, Nr. 15-2651 apmokėjimo priimti negalėjo.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina (šių aplinkybių atsakovas ir jo atstovas neginčijo), kad nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 21 d. bei nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 18 d. pareiškėja buvo kasmetinėse atostogose (1 t., b. l. 26-27, 2 t., b. l. 8-11). Tuo metu Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas laikinai vykdė pavaduotoja (liudytoja G.B.). Liudytoja tai patvirtino teismo posėdžio metu, o atsakovas šiai faktinei aplinkybei neprieštaravo. Be to, 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. birželio 9 d. pirkimo paraiškose (1 t., b. l. 14, 15) pareiškėja asmeniškai padarė įrašą, kad lėšų apmokėjimui už plastikinius langus nepakanka. 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir 9 d. PVM sąskaitų - faktūrų (1 t., b. l. 11-13) turinio duomenys patvirtina, kad pareiškėjai oficialiai suteiktų atostogų metu sprendimą apmokėti plastikinių langų pirkimą bei įrengimą iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų priėmė pareiškėją pavaduojanti G. B., taip pat patvirtino ir direktoriaus pavaduotojas. Liudytojas A.S. (direktoriaus pavaduotojas) teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie šiuos sprendimus pareiškėja nežinojo, nes buvo atostogose.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apmokant už plastikinių langų pirkimą bei montavimą iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų, pareiškėja jokių sprendimų nepriėmė, tuo metu buvo oficialiai suteiktose atostogose, jos pareigas vykdė pavaduotoja, kuri kartu su direktoriaus pavaduotoju ir priėmė sprendimą dėl apmokėjimo. Dėl to akivaizdu, kad šioje dalyje pareiškėja jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjai buvo inkriminuota, kad sąskaita, skirtas UAB „Vipita“, išrašydavo nesilaikydama 2016 m. kovo 17 d. Sutarties Nr. 76-79 (1 t., b. l. 117-120) 3.3 papunkčio reikalavimų, ir dėl to nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto (katilinės) nuomą. Sutarties galiojimo laikotarpiu nebuvo atliekamas sutarties vykdymo kontrolė, t. y. nereikalavo, jog UAB ,,Vipita“ laiku atsiskaitytų pagal išrašytas sąskaitas už elektros energiją, taip pat nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sąskaitas (t. y. nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Ataskaitų su debitoriais apskaitos žiniaraščio, kurį sudarė pareiškėja, duomenys (1 t., b. l. 139-141) šias atsakovo išvadas visiškai patvirtina. Pati pareiškėja taip pat paaiškino, kad sąskaitas privalėdavo išrašyti iki mėnesio 10 dienos, tačiau realiai išrašydavo tik mėnesio 25 dieną. Dėl to vėluodavo sąskaitų apmokėjimas, tačiau nuomininkas iš karto mokėdavo didesnę sumą ir įstaigai jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Teismas taip pat akcentuoja, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai apie atsakovo dėl to patirtą turtinę žalą. Iš to seka, kad atsakovas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad šiais veiksmais pareiškėja neteisėtai kreditavo UAB ,,Vipita“ komercinę veiklą.

Pareiškėjai taip pat buvo inkriminuota, kad sąskaitas, skirtas UAB „Niklita“, išrašydavo nesilaikant 2016 m. rugpjūčio 31 d. Sutarties Nr. 76-155 (1 t., b. l. 112-115) 3.3 papunkčio reikalavimų ir dėl ko nuolat vėluojama atsiskaityti už turto (valgyklos) nuomą. Sutarties galiojimo laikotarpiu neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, nereikalavo laiku atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas už komunalinius mokesčius, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sąskaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Atsakovas taip pat padarė išvadą, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu neteisėtai buvo kredituojama UAB „Niklita“ komercinė veikla. Ataskaitų su debitoriais apskaitos žiniaraščio, kurį sudarė pareiškėja, duomenys (1 t., b. l. 142-145) šias atsakovo išvadas patvirtina. Pati pareiškėja taip pat paaiškino, kad UAB ,,Niklita“ mokėjimus už patalpų nuomą taip pat atlikdavo nereguliariai kiekvieną mėnesį. Mėnesinė nuomos suma nedidelė (2015 m. - 73,82 eurai, 2016 m. - 273,79 eurai), todėl mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei numatyta sutartyje. Atsiskaitymus už elektros energiją, minėtas paslaugos gavėjas mokėjo reguliariai. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie atsakovo dėl to patirtą turtinę žalą. Iš to seka, kad atsakovas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad šiais veiksmais pareiškėja neteisėtai kreditavo UAB ,,Niklita“ komercinę veiklą.

Atsakovas taip pat nustatė, kad 2016 m. liepos 4 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarė Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią Pravieniškių PN-AK įsipareigojo iš nepriklausomo šilumos gamintojo (UAB „Prasila“) supirkti pagamintos šilumos energijos kiekius pagal suderintą šilumos tiekimo - pirkimo grafiką. Atsakovas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarytos Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymą, Išvadoje konstatavo, kad avansu už nesuteiktas paslaugas UAB „Prasila“ naudai 2016 m. gruodžio 23 d. buvo pervesta 50000 Eur, 2017 m. sausio 30 d. - 55326 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. - 20000 Eur (2 t., b. l. 16-20). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nesant Sutartyje numatytos prievolės ir neįvertinus lėšų praradimo rizikos, neturint faktiškai suteiktų paslaugų apimčių patvirtinančio dokumento (PVM sąskaitos faktūros), buvo daromi lėšų pervedimai privačios bendrovės naudai. Pareiškėja šių faktinių aplinkybių iš esmės neneigė, jas patvirtino ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 16-25). Pareiškėja paaiškino, kad apmokėjimai realiai buvo vykdomi pagal faktinį sunaudojimą, bei apskaitos prietaisų parodymus. Sąskaita - faktūra išrašoma tik pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui), tačiau apskaitos prietaisų parodymai fiksuojami kiekvieną dieną, nes pagaminta šiluma naudojama kiekvieną dieną įstaigos reikmėms bei parduodama išoriniams vartotojams. Vykdant atsiskaitymus su UAB ,,Prasila“ buvo atlikti keli mokėjimai mėnesio eigoje, neviršijantys faktiškai gautos ir sunaudotos šiluminės energijos kiekio. UAB „Prasila“ komercinė veikla nebuvo kredituojama, nes su paslaugos tiekėju atsiskaitymai buvo vykdomi dalimis, iki Sutartyje numatyto termino, esant pakankamai biudžeto asignavimų prognozei. Pagal pasirašytus sutartinius įsipareigojimus tiek už gamtines dujas, tiek už šiluminę energiją buvo privaloma atsiskaityti iki sekančio mėnesio 15 d. Apmokėjimas turi būti atliktas per 15 - 10 d. nuo sąskaitos - faktūros gavimo. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės yra atliekamos prieš 20 darbo dienų, todėl tenka prognozuoti lėšas dar neturint sąskaitų faktūrų - faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties faktinės išlaidos planuojamos ir skaičiuojamos pagal apskaitos prietaisų parodymus. Siekiant išvengti prognozių paklaidos, dalis mokėjimų buvo atliekami einamojo mėnesio eigoje, tačiau neviršijant faktinių sąnaudų. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pabaigoje dėl atsiskaitymų su UAB „Prasila“ buvo fiksuoti kreditoriniai įsiskolinimai. Keletas einamųjų mokėjimų mėnesio eigoje, neviršijo faktinių sąnaudų ir buvo atliekami siekiant užtikrinti 100 % valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozių vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą ir pareiškėjos paaiškinimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja savo neteisėtais veiksmais kreditavo UAB ,,Prasila“ komercinę veiklą, tačiau paminėti veiksmai prieštaravo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam reikalavimui - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4 punktų reikalavimus (bendroji (blanketinė) teisės norma), taip pat 2012 m. gruodžio 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-336 patvirtintos Pareigybės aprašymo 8.1, 8.9, 8.18 punktų nuostatas. 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-78 buvo patvirtintas naujas pareiškėjos Pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2017 m. vasario 27 d. 20 000 eur UAB ,,Prasila“ buvo pervesta 2017 m. balandžio 27 d., taip pat dalį veiksmų pareiškėja atliko jau galiojant naujai Pareigybės aprašymo redakcijai. Dėl to, po 2017 m. vasario 27 d. atlikti pareiškėjos veiksmai, kurie prieštaravo teisės normoms, turėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys naujojo Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.7, 7.9, 7.17 punktų reikalavimams. Abiejų Pareigybės aprašymų paminėti punktai iš esmės analogiškai reglamentuoja pareiškėjos darbines funkcijas, todėl teismas nelaiko esminiu pažeidimu aplinkybės, jog buvo inkriminuotas tik senesnės redakcijos Pareigybės aprašymo konkrečių punktų pažeidimas. Šis pažeidimas yra neesminis ir nesudaro pakankamo pagrindo tarnybinei nuobaudai panaikinti (ABTĮ 56 str.).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina (šios aplinkybės konstatuotos ir Išvadoje, taip pat jų neneigė atsakovo atstovas teisme), kad pareiškėja charakterizuojama teigiamai. Pravieniškių PN-AK dirba nuo 2004 m. birželio 7 d. vyresniąja buhaltere. 2005 m. lapkričio 4 d. buvo paskirta Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke. Po reorganizacijos nuo 2011 m. vasario 1 d. dirbo Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiąja specialiste, o nuo 2012 m. balandžio 24 d. – vykdo Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigas. Atsakovas taip pat konstatavo, kad pareiškėja tinkamai organizuoja Buhalterinės apskaitos skyriaus darbą ir užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę. Periodiškai analizuoja, prognozuoja ir planuoja ūkinę ir finansinę veiklą, kaupia statistinę ir kitą informaciją ir teikia ją įstaigos vadovybei, taip pat teikia siūlymus įstaigos vadovybei dėl racionalaus darbo, materialių ir finansinių išteklių panaudojimo. Yra darbšti, per visą darbo laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo skatinta Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais: 2011 m. gruodžio 23 d. pareikšta padėka, 2015 m. gegužės 7 d. – taip pat pareikšta padėka.

Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių.

Teismui pateikti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su galimybe pareiškėjai paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Toks vertinimas turi būti atliekamas, tik konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (LVAT 2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, LVAT 2013 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog administracinis teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą, neperima viešojo administravimo funkcijų ir nesprendžia tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimų. Teismas pagal kompetenciją tikrina, ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o nustatęs, kad tarnybinė nuobauda yra neproporcinga (per griežta) sprendžia dėl jos pakeitimo į švelnesnę (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015).

Įvertinęs tai, kad pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai sunkių pasekmių nesukėlė, materialinė žala nebuvo padaryta, pareiškėjos stažas vidaus tarnyboje yra 14 metų, per kuriuos ji buvo 2 kartus skatinta, niekada nebausta tarnybine tvarka, padarytų pažeidimų iš esmės neneigia, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui aiškiai neproporcinga tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) - t.y. aiškiai per griežta. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą (ABTĮ 56 str., 88 str. 2 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, jos atstovo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos V.Ž. skundą patenkinti iš dalies.

2018 m. kovo 19 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-123 Dėl valstybės tarnautojų nubaudimo 2.1.1 papunkčiu V.Ž. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius