Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, A. J., J. Š., S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys A. J., J. Š., S. Š., pateikė atsiliepimus, kad reikalavimus palaiko, sutinka su pareiškimu ir pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra B. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėja D. G. po savo motinos mirties į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini). liudijimo matyti, kad po B. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini).) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusiosios B. Š. įstatyminiai įpėdiniai be pareiškėjos taip pat yra jos sūnūs J. Š., S. Š. ir duktė A. J.. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. G. po savo mamos B. Š. mirties kilnojamus daiktus, namų apyvokos daiktus ir kitus priėmė ir jais naudojasi bei rūpinasi iki šiol. Į bylą pateikta gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma rodo, pareiškėja nuo 2016 m. vasario 17 d. gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskutinė B. Š. gyvenamoji vieta ir pareiškėja po mamos mirties faktiškai priėmė ir valdo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. esančius gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Pagal pateiktus registrų duomenis ir santuokos liudijimą darytina išvada, kad minėtas namas ir kiti statiniai įgyti B. Š. ir J. Š. santuokos metu ir įregistruoti J. Š. vardu. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad po B. Š. mirties (duomenys neskelbtini) dukra D. G. priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. Š. mirties (duomenys neskelbtini) dukra D. G. priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) dukra D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.