Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. ir paskirti jam ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą.

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo, Inspekcijos įgalioto atstovo paaiškinimų, susipažinęs ir įvertinęs bylos rašytinę medžiagą padarė išvadą, kad J. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. sudėties, todėl bylą jo atžvilgiu nutraukė (ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Institucijos teigimu, įmonės vadovas turi pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tęstiniu laikotarpiu, todėl ir jo veiksmai (neveikimas) turėtų būti vertinami nuo pat įmonės nemokumo būsenos atsiradimo.

Skunde nesutinkama su Druskininkų miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” jau yra iškelta bankroto byla, kas šalina įmonės vadovo administracinę atsakomybę. Institucijos teigimu, Druskininkų miesto apylinkės teismas turėjo konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Skunde teigiama, kad Institucija pateikė įrodymus, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovas turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei, tačiau šios bendrovės vadovas šio įstatymu nustatyto veiksmo neatliko.

Skunde teigiama, kad Viešame Juridinių asmenų registre nuo 2002 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos įsiteisėjimo, t. y. iki 2014 m. lapkričio 18 d., UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovu nurodytas J. J. Institucijos teigimu, šie duomenys vieši, nenuginčyti, todėl turėtų būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 50⁶ str. atsako tas, kas pažeidžia įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. normos matyti, kad turi būti nustatytos abi paminėtos sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62-458/2010).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirmoji sąlyga aiškinama pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką apibrėžtą Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų byloje yra nustatytas. Pateiktais byloje duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, turto neturi. Bendrovės transporto priemonių nėra registruota. Pagal 2014-10-10 mokestinės nepriemokos balansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 25 021,24 Lt mokestinę nepriemoką. Kauno apygardos teismo 2014-11-06 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įmonių bankroto įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga ir antroji sąlyga.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šios sąlygos nagrinėjamu atveju ir nėra. Pažymėtina, kad pati Valstybinė mokesčių inspekcija 2014-07-15 raštu pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas vertintina kaip aplinkybė, šalinanti būtiną pareigą įmonės vadovui (savininkui) dėl privalomumo pateikti teismui pareiškimą inicijuojant bankroto bylos iškėlimą. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovui tapo aiškiai žinomi įmonės kreditoriaus ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorius, kuris yra realią veiklą vykdanti valstybės įstaiga, turinti atitinkamus resursus, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei mokestinė nepriemoka nebus sumokėta per nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime nekonkretizavo, kada žada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko faktiškai iškyla pagrįstų abejonių, jog įmonės vadovui buvo neabejotinai aišku, jog kreditorius bankroto vis dėlto neinicijuoja. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai). Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimo padavimo metu įmonės vadovui faktiškai pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nebėra, nes bankroto byla yra iškelta, todėl pagrindo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos nėra, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 506 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, jog J. J. nuo 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Šią aplinkybę patvirtina duomenys apie 2011-12-26 neeilinį akcininkų susirinkimą, kurio metu akcininkai pritarė J. J. prašymui dėl atleidimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigų savo noru nuo 2011-12-31 (b. l. 44).

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. J. J. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.