- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-1625-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07821-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- L. U.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. U. pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys R. K., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą pateikti testatorės T. S. surašyto 2014 m. vasario 20 d. asmeninį testamentą tvirtinti teismui dėl svarbių priežasčių, patvirtinti testatorės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą 2014 m. vasario 20 d. asmeninį testamentą, pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškime nurodė, kad:
1.1. Testatorė mirė (duomenys neskelbtini). Savo valią priimti palikimą po jos mirties išreiškė apeliantė ir suinteresuotas asmuo - R. K.. Kiti įpėdiniai atsisakė priimti palikimą po testatorės mirties. Kai pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po testatorės mirties, ji sužinojo, kad 2017 m. spalio 26 d. oficialiu testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko, notarinio registro Nr. DB-8513, testatorė visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną ar atsiras vėliau, paliko suinteresuotam asmeniui R. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-231-608/2021, apeliantės ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 14- ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko patvirtiną 2017 m. spalio 26 d. T. S. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. DB-8513, nuo jo sudarymo momento, taip pat sprendimu patvirtino apeliantės ir R. K. taikos sutartį. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d.
1.2. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo - R. K. prieš teikdama teismui taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-608/2021, su apeliante taikos sutartimi sutarė, kad suinteresuotas asmuo R. K. atsisako nuo testatorei priklausančio dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir šis butas atiteks pareiškėjai, o pareiškėja jai sumokės sutartyje nurodytą kompensaciją.
1.3. Po 2022 m. sausio 20 d. minėto teismo sprendimo įsigaliojimo, apeliantė ruošdamasi vizitui pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, 2022 m. pavasarį, tikslios datos dabar neprisimena, tarp aibės jai testatorės paliktų asmeninių dokumentų, rado raštą pavadintą „Palikimas“. Pareiškėja rašto turinį perskaitė ir suprato, kad tai ir yra tas testatorės asmeninis testamentas, apie kurį testatorė minėjo 2018 m. vasarą. Apie tai, kad atsirado testatorės asmeninis testamentas buvo informuotas suinteresuotas asmuo - R. K. ir jos atstovas, taip pat apeliantė jai pasiūlė kartu atvykti pas notarą ir įforminti paveldėjimo priėmimą po testatorės mirties, tačiau suinteresuotas asmuo - R. K. vilkino savo apsisprendimą įvykdyti savo įsipareigojimus.
1.4. Nurodė, kad procesas pareiškėjai laiku priimti palikimą užsitęsė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir iki šiol jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja nusprendė teisiškai įteisinti testatorės išreikštą testamente valią, bet jai buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į teismą, kad testatorės asmeninis testamentas būtų patvirtintas teismo sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. U. pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys R. K., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmeninis testamentas, kuris nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti, paveldėjimo teisę sukuria tik ne vėliau kaip per vienerius metus pateikus jį teismui ir šiam jį patvirtinus. Taigi įstatyme nustatytas terminas, iki kada asmeninis testamentas turi būti pateiktas tvirtinti teismui, yra įstatymu nustatytos paveldėjimo teisės pagal asmeninį testamentą įgijimo ribos. Įstatyme nenurodyta galimybės šį terminą pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas sukurtų paveldėjimo teisinių santykių neapibrėžtumą, nestabilumą, pažeistų kitų paveldėtojų, kurie pagal įstatymo nuostatas turi palikimą priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, teises. Dėl to CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis ir jam pasibaigus negali būti teisme priimtas ir patvirtintas. Nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).
4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad testatorės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas pateiktas teismui tvirtinti tik 2023 m gegužės 26 d., t. y. vėliau kaip per metus po testatorės mirties. Suėjus naikinamajam terminui asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti, terminas negali būti atnaujinamas ir pats pareiškimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-473-640/2018). Esant tokioms aplinkybėms pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja L. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-12420-1040/2023 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
5.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja jau suformuotai teismų praktikai dėl civilinio proceso nagrinėjant prašymus dėl terminio atnaujinimo pateikti teismui patvirtinti asmeninį testamentą.
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą - suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, nes ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004 ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
5.3. Teigia, kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas galioja tik tuo atveju, kai paveldėtojas žinojo apie asmeninį testamentą, jį gavo iškart po testatoriaus mirties ir turėjo galimybę pateikti teismui jį patvirtinti ne vėliau kaip po vienerių metų po testatoriaus mirties. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei apie testamento surašymą ir jo turinį tapo žinoma tik 2022 m. pavasarį, iki tol ji neturėjo testatorės testamento ir jai nebuvo žinomas testamento turinys, todėl apeliantė fiziškai negalėjo įvykdyti CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Testatorės asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje, apeliantė testamentą rado atsitiktinai, tvarkydama testatorės dokumentus, todėl darytina išvada, kad apeliantė dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, praleido terminą pateikti teismui patvirtinti testatoriaus asmeninį testamentą.
5.4. Nurodo, kad teismui buvo pagrindas atnaujinti terminą dėl testatorės surašyto testamento pateikimo teismui dėl svarbių priežasčių, kad testatorės asmeninis testamentas būtų patvirtintas teismo sprendimu.
5.5. Civilinėje teisėje nustatyti terminai apibrėžia subjektinių teisių atsiradimą ir pasibaigimą, taip užtikrinamas civilinių teisų santykių aiškumas ir stabilumas. Teismas, esant apeliantės prašymui ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėjo teisę atnaujinti terminą civilinėms teisėms įgyvendinti.
5.6. Apeliantė mano, kad teismas labai siaurai aiškino ir formaliai vertino bylos faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
9. Apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pateikti testatorės T. S. surašyto 2014 m. vasario 20 d. asmeninį testamentą tvirtinti teismui dėl svarbių priežasčių, patvirtinti testatorės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą 2014 m. vasario 20 d. asmeninį testamentą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės pareiškimą atsisakė priimti tuo pagrindu, jog pareiškėja praleido naikinamąjį terminą, nustatytą CK 5.31 straipsnio 4 dalyje tokiam pareiškimui pateikti. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
10. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-581/2004). Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 išaiškino, kad civilinėje teisėje nustatyti terminai apibrėžia subjektinių teisių atsiradimą ir pasibaigimą, taip užtikrinamas civilinių teisių santykių aiškumas ir stabilumas. CK bendrosiose nuostatose nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 straipsnio 3 dalis). Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis), todėl civilinės teisės ir pareigos tokiam terminui suėjus negrįžtamai nesibaigia. Tai reiškia, kad teismas, esant suinteresuoto asmens prašymui ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali suinteresuoto asmens nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą civilinėms teisėms įgyvendinti. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta civilinės teisės ar pareigos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad naikinamasis terminas nustato civilinių teisių ar pareigų galiojimo ribas, t. y. naikinamasis terminas neturi atgręžtinės galios – suėjus šiam terminui, teisės ir pareigos baigiasi nuo to momento, pagal kurį yra apibrėžtas terminas, tačiau teisės ir pareigos, įgytos iki šio termino ribos, yra išsaugomos. Paprastai įstatyme naikinamieji terminai nustatomi tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti visuomenei turinčius reikšmės interesus, įstatymu reglamentuotas civilinio teisinio santykio dalyvių teises, civilinių santykių stabilumą.
13. Tiek oficialusis, ties asmeninis, perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, testamentas sukuria paveldėjimo teisinius santykius (teisę paveldėti) nuo palikėjo mirties; asmeninis testamentas, kuris nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti, paveldėjimo teisę sukuria tik ne vėliau kaip per vienerius metus pateikus jį teismui ir šiam jį patvirtinus. Taigi įstatyme nustatytas terminas, iki kada asmeninis testamentas turi būti pateiktas tvirtinti teismui, yra įstatymu nustatytos paveldėjimo teisės pagal asmeninį testamentą įgijimo ribos. Įstatyme nenurodyta galimybės šį terminą pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas sukurtų paveldėjimo teisinių santykių neapibrėžtumą, nestabilumą, pažeistų kitų paveldėtojų, kurie pagal įstatymo nuostatas turi palikimą priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, teises. CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis ir jam pasibaigus negali būti teisme priimtas ir patvirtintas. Nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).
14. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašė patvirtinti testatorės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą asmeninį testamentą. Pareiškimas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2023 m. gegužės 26 d., t. y. prajus keturiems metams ir septyniems mėnesiams nuo testatorės mirties. Apeliantės teigimu, ji asmeninį testamentą rado tik 2022 m. pavasarį.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus ir suformuotą teismų praktiką, sprendžia, jog pareiškėjos pareiškimas dėl testatorės asmeninio testamento patvirtinimo teismui privalėjo būti pateiktas iki 2019 m. spalio 20 d. Apeliantei nustatytu terminu teismui nepateikus asmeninio testamento tvirtinti teismui, asmeninis testamentas neteko teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių. CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas yra naikinamasis, įstatyme nenustatyta galimybė jį atnaujinti, todėl apeliantei praleidus šį terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškimą atsisakė priimti. Pabrėžtina, kad terminas asmeniniam testamentui patvirtinti yra skaičiuojamas nuo palikėjos mirties momento, o ne nuo asmeninio testamento suradimo momento, todėl aplinkybės, kada pareiškėja rado asmeninį testamentą nėra teisiškai reikšminga.
16. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo priėmimo klausimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.