Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-12447-793/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
e2-12447-793/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09914-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Atsakovas
L. C.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12447-793/2017Proceso Nr. 2-06-3-09914-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ įgaliotam atstovui Rimantui Petkui, atsakovės L. C. atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ ieškinį atsakovei L. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti 2016 m. gruodžio 18 d. mokestinį pavedimą Nr. 12181040, kuriuo pervestos piniginės lėšos - 2 000,00 Eur atsakovei L. C. negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 2 000,00 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti 2016 m. gruodžio 30 d. mokestinį pavedimą Nr. 12301826, kuriuo pervestos piniginės lėšos - 16 556,00 Eur atsakovei L. C. negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 16 556,00 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Selverija Šemetienė. Vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, kuris nustato, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, jog 2016 m. gruodžio 18 d. mokestiniu pavedimu Nr. 12181040 UAB „Robrona“ pervedė į asmeninę L. C. sąskaitą 2 000,00 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį – įneštų lėšų grąžinimas, o 2016 m. gruodžio 30 d. mokestiniu pavedimu Nr. 12301826 UAB „Robrona“ pavedimu į asmeninę L. C. sąskaitą pervedė 16 556,00 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį – įneštų lėšų grąžinimas. Teigia, kad minėti pavedimai turi būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais. Nurodo, kad iš bankinių išrašų matosi, jog 2016 m. gruodžio mėn. įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais, tačiau vykdydama finansines operacijas, įskaitant ir ginčijamus sandorius, pažeidė CK 6.930¹ straipsnį. Ginčijami sandoriai prieštarauja įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms normoms – CK 1.80 straipsnio 1 daliai. Duomenų, kad ginčijamų mokestinių pavedimų dieną ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei pervestas pinigines lėšas, nėra. UAB „Robrona“ žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoriai pažeidžia kreditorių teises, nes sandorių sudarymo datai pradelsti įsiskolinimai vien pirmos eilės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekė 63 498,00 Eur Atsakovė nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., dirbo UAB „Robrona“, kurios vadovas buvo jos vyras M. C. Atsižvelgiant į tai, L. C. prieš atlikdama ginčijamus mokestinius pervedimus turėjo realią galimybę pasiteirauti buvusio įmonės vadovo, ar tokie pavedimai nepažeis kitų kreditorių interesų (1 t., e. b. l. 5-8, 103-106).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant visų sąlygų visetui. Teigia, jog ieškovė neįrodė reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, t. y. nenustatytas nė vienas minėtų sąlygų egzistavimas. Pažymi, jog ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.930¹ straipsniu. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, UAB „Robrona“ ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pareigos sumokėti darbuotojams A. K. ir G. K. Nurodo, kad bankroto administratorė ieškinyje nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčo sandorio sudarymo metu. Ieškovė ieškiniu visiškai nenurodė, kaip konkrečiai ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus/kreditorių teisės ir interesai. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl ginčijamo sandorio UAB „Robrona“ tapo nemoki, kad dėl ginčijamo sandorio reali galimybė UAB „Robrona“ atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko. Visiškai nepagrįstas ieškinio argumentas, kad ginčijamų mokėjimų nurodymu metu pradelsti įsiskolinimai valstybės biudžetui sudarė 63 498,00 Eur. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, kadangi tiek 2016 m. gruodžio mėn., tiek 2017 m. sausio mėn. UAB „Robrona“ vykdė normalią ūkinę-komercinę veiklą. Nurodo, jog tarp UAB „Robrona“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kurios akcininkė yra L. C., buvo sudarytas susitarimas, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Robrona“ įsipareigoja apmokėti ne tik UAB „Išskirtinio būsto statyba“ išrašytas visas sąskaitas faktūras, bet ir grąžinti L. C. bei M. C. visas asmenines lėšas, kurias jie įnešė į UAB „Robrona“ sąskaitą (1 t., e. b. l. 31-39, 135-138).

Ieškovės BUAB „Robrona“ įgaliotas atstovas Rimantas Petkus teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovės L. C. atstovas advokatas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti iš esmės patvirtindamas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Teigia, jog įmonė dar 2016 m. aktyviai vykdė veiklą ir gaudavo nemažas pajamas, kas paneigia aplinkybę, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu, įmonė buvo nemoki ar turinti skolinių įsipareigojimų. Iki 2017 m. sausio 25 d. BUAB „Robrona“ skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai neturėjo, priešingai, nei teigia ieškovė. Ginčo momentu jokių prievolių, kurios būtų pradelstos, nebuvo. Po ginčo sandorių sudarymo, t. y. 2017 m. sausio mėn., BUAB „Robrona“ gavo dideles pinigines lėšas iš užsakovų, kas patvirtina, kad įmonė veikė ir jokie kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti po to, kai M. C. buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų 2017 m. sausio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1156-479/2017 UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Selverija Šemetienė (1 t., b. l. 9-10). Iš 2016 m. gruodžio 18 d. dokumento Nr. 12181040 duomenų matyti, kad UAB „Robrona“ pervedė L. C. 2 000,00 Eur, 2016 m. gruodžio 30 d., dokumento Nr. 12301826 duomenys patvirtina, kad UAB „Robrona“ L. C. pervedė 16 556,00 Eur (1 t., b. l. 11, 12). Ieškovė actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais minėtus 2016 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimus (toliau – ir ginčijami sandoriai) L. C., taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 18 556,00 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Lietuvos Respublikoc civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana sąlygos, tai reikalavimas šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui.

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio taikymo ypatybes, kai šiuo pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2014 m. balandžio 30 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju BUAB „Robrona“ yra iškelta bankroto byla, bankroto administratore yra paskirta Selverija Šemetienė, kuri yra tinkamas subjektas ieškiniui pareikšti.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai būtina nustatyti, kokia buvo BUAB „Robrona“ finansinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad BUAB „Robrona“ 2016 m. gruodžio 18 d. dokumento Nr. 12181040 L. C. pervedė 2 000,00 Eur, o 2016 m. gruodžio 30 d, dokumento Nr. 12301826 UAB „Robrona“ L. C. pervedė 16 556,00 Eur. Abiejuose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta „Įneštų lėšų grąžinimas“. Ieškovės teigimu, iš Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)FR1402-4442 matyti, kad 2017 m. birželio 27 d. BUAB „Robrona“ įsiskolinimas biudžetui sudarė 259 675,47 Eur, iš kurių nepriemoka už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio-kovo mėn. 252 784,28 Eur bei 6 201,47 Eur delspinigių. Iš bankinių išrašų matyti, jog 2016 m. gruodžio mėn. įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais, tačiau vykdydama finansines operacijas, įskaitant ir ginčijamus sandorius, pažeidė CK 6.930¹ straipsnį. Susipažinus su byloje esančia Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1402-4442 matyti, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio mėn. darbai buvo atliekami tik biudžetinėms įstaigoms ir Švedijos juridiniam asmeniui už 86 220,28 Eur, 2016 m. lapkričio mėn. darbai atlikti tik biudžetinėms įstaigoms ir tam pačiam Švedijos juridiniam vienetui už 139 553,04 Eur, 2016 m. gruodžio mėn. atlikta darbų biudžetinėms įstaigoms, UAB „Žemkasa“ ir tam pačiam Švedijos juridiniam vienetui už 368 403,79 Eur. Pagal pateiktas 2014-2015 m. metines pelno mokesčio deklaracijas bendrovė veiklą vykdė pelningai. Bendrovė vietos mokesčių administratoriui nepateikė PVM deklaracijų už 2017 m. sausio-kovo mėn. 2017 m. kovo 31 d. BUAB „Robrona“ valstybės biudžetui skolinga 126 808,94 Eur, didžioji dalis įsiskolinimo – 63 498,00 Eur sudarė PVM pagal pateiktą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėn. (1 t., b. l. 17-19). 2017 m. sausio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas patvirtina, kad BUAB „Robrona“ skola valstybės biudžetui už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 61 576,87 Eur – šią sumą BUAB „Robrona“ turėjo sumokėti iki 2017 m. sausio 25 d., t. y. mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 150, 2 t., b. l. 26). Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Robrona“ turėjo pradelstą skolinį įsipareigojimą valstybės biudžetui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia minėtus ieškovės teiginius, kadangi jų pagrindu nustatyta, jog BUAB „Robrona“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė tik nuo 2017 m. sausio 26 d., t. y. po ginčijamų sandorių sudarymo dienos. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad BUAB „Robrona“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2016 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. pateikė 2017 m. sausio 31 d. (2 t. b. l. 28). 2016 m. spalio 28 d. ieškovė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sudarė Rangos darbų pirkimo sutartį Nr. AS-1143, kurios kaina 157 194,69 Eur (1 t., b. l. 52-58). Iš BUAB „Robrona“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d. BUAB „Robrona“ pajamos sudarė 436 244,79 Eur, o išlaidos – 396 448,42 Eur (2 t., b. l. 29-67), o už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. išlaidos sudarė 131 467,00 Eur, pajamos 91 901,25 Eur (2 t., b. l. 68-83). Bylos duomenys patvirtina, jog bankroto byla BUAB „Robrona“ iškelta 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, tuo tarpu, ginčijami sandoriai atlikti dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo – 2016 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui sprendžiant dėl sandorių, prašomų pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėjo (nebeliko) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais. Byloje esantys BUAB „Robrona“ banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė veikė pelningai, atsiskaitydavo su daugeliu kreditorių ir tiekėjų, todėl daryti išvadą, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus, jų pagrindu nepagrįstai suteikiant pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016 m. gruodžio mėn. įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais, tačiau vykdydama finansines operacijas, įskaitant ir ginčijamus sandorius, pažeidė CK 6.930¹ straipsnį. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Robrona“ darbuotojų A. K. (142,82 Eur sumai) ir G. K. (142,82 Eur sumai) kreditoriniai reikalavimai už neišmokėtą darbo užmokestį patvirtinti tik Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimais, kurie vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis laikytini įsiteisėjusiais 2017 m. kovo 22 d. (Kretingos rajono apylinkės teismui civilinėse bylose Nr. e2-309-474/2017, Nr. e2-310-474-2017 palikus nenagrinėtus A. K. ir G. K. ieškinius dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo) (1 t., b. l. 107-109). Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančio ieškovės sąskaitos išrašo už 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. matyti, kad BUAB „Robrona“ atliko eilę mokėjimų, tačiau dėl jų ieškovė ginčo nekelia. Teismo nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus. Nustatyta, kad aptariami sandoriai nesukėlė įmonės nemokumo ar jos turto sumažėjimo ir tuo pagrindu iškeltos bankroto bylos, priešingai, ir po ginčijamų sandorių atlikimo BUAB „Robrona“ ir toliau tęsė savo veiklą.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

Ieškovės teigimu, duomenų, kad BUAB „Robrona“ ginčijamų mokestinių pavedimų atlikimo metu privalėjo atsakovei pervesti nurodytas pinigines lėšas, nėra. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, jog tiek byloje esančiais duomenimis, tiek atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad L. C. nuo 2016 m. sausio 4 d. yra UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (ankstesnis įmonės pavadinimas UAB „EB BYGG“) akcininkė, jai priklauso 51 procentas įmonės akcijų (1 t., b. l. 72, 93). Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų turinį teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime bei jos atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog tarp ieškovės ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ bei L. C. buvo susiklostę verslo santykiai, kurių pagrindu L. C. iš savo asmeninių lėšų finansuodavo BUAB „Robrona“ įnešdama į įmonės sąskaitą atitinkamas pinigų sumas. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. L. C. į BUAB „Robrona“ banko sąskaitą pervedė 24 426,00 Eur (1 t., b. l. 78-79). Šalių sutartiniai santykiai atsirado dar kur kas anksčiau, negu ieškovei buvo iškelta bankroto byla, todėl teigti, jog ginčijamų sandorių pagrindu atlikti ieškovės pervedimai L. C. apsunkino atsiskaitymą su kitais kreditoriais ar pažeidė jų teises bei interesus, kaip teigia ieškovė, teismas neturi jokio pagrindo. Vertinant teismo nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamų sandorio sudarymas neatitiko protingo asmens elgesio standartų. Pažymėtina, jog ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Pati ūkinė komercinė veikla visada yra susijusi su tam tikra rizika. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ginčijamų sandorių sudarymas nulėmė BUAB „Robrona“ bankroto bylos iškėlimą. Minėta, jog 2016 m. gruodžio mėn. įmonės pajamos buvo didesnės už išlaidas, todėl daryti išvadą, kad BUAB „Robrona“ neprivalėjo/neturėjo teisės grąžinti L. C. dalį jos į įmonės sąskaitą pervestų piniginių lėšų, nėra. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp šalių buvo rašytinis susitarimas, kad L. C. pervestas sumas į BUAB „Robrona“ sąskaitą, įmonė privalo jai grąžinti, tačiau byloje esančių rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad toks susitarimas tarp šalių (galimai žodinis) buvo ir jį nulėmė susiklostę verslo santykiai, juolab, kad ginčijamų sandorių mokėjimo paskirtyje nurodyta „Įneštų lėšų grąžinimas“. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad BUAB „Robrona“ atlikti mokėjimų pavedimai atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių, todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad skolininkas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.

Dėl šalių sąžiningumo.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai bei nenustačius, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Teismas nesutinka, su ieškovės argumentu, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė žinojo ir turėjo žinoti apie 63 498,00 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei neišmokėtą darbo užmokestį darbuotojams. Pažymėtina, jog bylos duomenimis jau nustatyta, kad BUAB „Robrona“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė nuo 2017 m. sausio 26 d., t. y. o ginčijamų sandorių sudarymo, o Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimai dėl A. K. ir G. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo neįsiteisėję. Tai, jog L. C. dirbo BUAB „Robrona“, o įmonės vadovu buvo M. C., todėl atsakovė turėjo realią galimybę pasiteirauti, ar ginčijami mokėjimų pavedimai nepažeis kitų kreditorių interesų, nesudaro pagrindo laikyti L. C. elgesį nesąžiningu. Ji, būdama tiek UAB „Išskirtinio būsto statyba“ akcininkė, tiek dirbdama BUAB „Robrona“ realiai galėjo įvertinti įmonės finansinę padėtį, kuri, kaip minėta, buvo ganėtinai sėkminga ir pelninga, todėl manyti, kad ginčijami sandoriai gali pažeisti kitų kreditorių interesus nebuvo jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog BUAB „Robrona“ atlikdama ginčijamus mokėjimų pavedimus, o atsakovė juos priimdama buvo nesąžiningi.

Kasacinis teismas, aiškindamas actio Pauliana instituto taikymą reglamentuojančias normas, yra išaiškinęs, kad siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana instituto pagrindu, būtina įrodyti visas septynias sąlygas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, sandorio nuginčyti actio Pauliana pagrindu negalima. Atsižvelgiant į tai, dėl likusių actio Pauliana sąlygų nepasisakytina.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos būtinos sąlygos sandorių pripažinimui negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Kadangi atmestas ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat netenkintinas ir išvestinis BUAB „Robrona“ reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o ieškinys atmestas, todėl mokėtinas žyminis mokestis padengtinas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 1-3 d.). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, atsakovės prašymas tenkintinas, iš BUAB „Robrona“ administravimo išlaidų priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. C. naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona”, įmonės kodas 303309866, atstovaujamos bankroto administratorės Selverijos Šemetienės, ieškinį atsakovei L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona”, įmonės kodas 303309866, administravimo išlaidų 1 000,00 (vieną tūkstantį Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis